„Erasmus+“ programos projekto partnerių vizitas Latvijoje

Spalio 8–13 d. pagal Psichosocialinės ir darbo integracijos centro „Erasmus+“ KA1 programos projektą „Darbuotojų, dirbančių su specialiųjų poreikių ir klausos sutrikimą turinčiais suaugusiais, kompetencijų tobulinimas“ Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) lietuvių gestų kalbos specialistė Ada Zabulionytė, pradinių klasių mokytoja Miglė Pivoraitė ir aš, surdopedagogė Rūta Vyšniūnienė, dalyvavome vizite Latvijoje.

Jaunimo nedarbas vis dar tebėra viena didžiausių problemų Lietuvoje. Esame tarp 8 Europos Sąjungos valstybių, kuriose jaunimo nedarbas yra daug didesnis nei ES vidurkis (22,1 proc.) ir kurias ES vadovybė paragino nedelsiant imtis priemonių šiai problemai spręsti. Lietuvoje jaunų žmonių nedarbas perkopė 30 proc. Viena iš bedarbystės priežasčių, kurią vis labiau pabrėžia darbdaviai, – netinkamas pasirengimas darbo rinkai.

 

„Pastaraisiais metais neįgaliųjų socialinės integracijos politika orientuojama į žmogaus gebėjimus, savarankiškumo skatinimą, pagalbą norintiems įsitraukti į socialinį gyvenimą.

Tai reiškia, kad nuo užuojautos pereinama prie praktinės socialinės integracijos, pripažįstama neįgaliųjų teisė į darbą, skatinamos savarankiško darbo, verslumo ir nuosavo verslo pradėjimo galimybės.“ (www.negalia.lt/naudinga-info/darbas/)

 

 

Kaip sutrikusios klausos asmenų ugdymas organizuojamas Latvijoje? Kokias profesines kompetencijas jie įgyja bendrojo ugdymo sistemoje? Kaip mokykloje skatinamas neįgaliojo savarankiškumas?

Kaimyninėje šalyje yra dvi mokyklos klausos sutrikimų turintiems mokiniams: Rygoje ir Valmieroje. Valmieros Gaujos krašto vidurinė mokykla-ugdymo centras įkurtas 1875 m. Čia iš pradžių mokėsi 8 mokiniai, kurių sutrikusi klausa. Dabartinis mokyklos pastatas pastatytas 1882 m. Pasak mokyklos direktorės Ivetos Klavinos, 137 metus čia mokėsi sutrikusios klausos vaikai, bet nuo 2012 m. priimami ir vaikai, turintys intelekto sutrikimų. Dabar Valmieros Gaujos krašto vidurinėje mokykloje-ugdymo centre mokosi 305 mokiniai, iš jų 143 – ikimokykliniame skyriuje, kuriame ugdomi įvairių sutrikimų turintys 1, 5–7 metų mažyliai. 151 mokinys mokosi pradinėse klasėse, iš jų 61 – sutrikusi klausa, 65 turi intelekto sutrikimų, 25 – įvairių kitų sunkių sutrikimų. Vienuolika mokinių, kurių sutrikusi klausa, mokosi vidurinėje mokykloje. Mokykloje dirba 112 pedagogų, 61 techninis ir 15 medicinos darbuotojų. Siūlomas platus spektras popamokinės veiklos užsiėmimų: krepšinis, muzikinė ritmika, vizualusis menas, tautiniai šokiai, gimnastika, vokalinis instrumentinis ansamblis, ritminiai šokiai, stalo tenisas, futbolas, floristika ir kt.

 

Mokykla turi originalių tradicijų: Aristotelio šventę, Lačplėsio dienai skirtas galiūnų rungtynes, Mokymo priemonių savaitę, Draugiško kvietimo dieną, Istorinį karnavalą, Žetonų vakarą, Motinos dieną ir kt. Įdomu, kad Latvija, kaip ir Lietuva, šiais metais švenčia valstybės atkūrimo 100-metį. Mokykla šiai sukakčiai parengė programą net penkeriems metams – nuo 2016-ųjų iki 2021-ųjų. Vien šiais metais suplanuota 12 renginių įvairių klasių mokiniams: „Žaidimas-loto „Šimtas vardų Latvijai“, „Žmonės ir jų tradicijos Latvijoje“, ekskursija po Rygos Brolių kapines, kūrybinės dirbtuvės su tėvais „Latvių etnografiniai ženklai“, teminė pamoka mokykloje „Kuo garsi Latvija?“, vaikų nuotraukų paroda „Aš gyvenu Latvijoje“, renginys „Dainų ir šokių šventės tradicijos Latvijoje“, koliažas „Tai mano motina“, klasių pasirodymas „Mano dovana Latvijai“, Latvijos 100-ojo gimtadienio šventė, konferencija „Mokyklos istorija“, kūrybiniai darbai su tėvais „Mano miestas Latvijoje“. Kiek iš latvių kolegų galima pasisemti idėjų jaunimo patriotiniam ugdymui, kūrybiškumui skatinti!

 

Lietuvos mokyklose sutrikusios klausos mokiniams tokios paslaugos nėra, o štai Valmieros Gaujos krašto vidurinėje mokykloje-ugdymo centre veikia Klausos centras! Jame vyksta gydytojo otolaringologo konsultacijos, daromos audiogramos, prižiūrimi klausos aparatai – atliekama diagnostika, prevencija, taisymas, reguliavimas, remontas, konsultavimas. Paslaugos teikiamos ir mokyklos mokiniams, ir atvykstantiems iš kitų miestų, taip pat ir suaugusiesiems. Pavyzdžiui, vaikai, turintys klausos sutrikimą ar sergantys ūminėmis ausų ligomis (jei vaikas nėra Valmieros gaujos vidurinės mokyklos-ugdymo centro mokinys), už otolaringologo konsultaciją moka 2 eurus, mokyklos personalas – 4 eurus. Audiologinis tyrimas kainuoja 7 eurus, klausos aparato diagnostika – 3 eurus, prevencija (valymas) – 3–10 eurų. Vietoje parduodami klausos aparatai ir baterijos, pavyzdžiui, „Unitron Shine Rev 4 HPm“ kainuoja 380 eurų, „Unitron Max Essential“ – 430 eurų.

Surdopedagogė Daina Liepina pristatė mokyklos padalinį – ugdymo centrą, kurio veiklos tikslas – skatinti klausos negalią turinčių vaikų ir jaunimo integraciją į visuomenę, teikti sistemingą ir nuolatinę konsultacinę bei metodinę pagalbą vaikams, jų tėvams ir specialistams iš kitų švietimo įstaigų.

 

Surdopedagogė Daina Liepina pristatė mokyklos padalinį – ugdymo centrą, kurio veiklos tikslas – skatinti klausos negalią turinčių vaikų ir jaunimo integraciją į visuomenę, teikti sistemingą ir nuolatinę konsultacinę bei metodinę pagalbą vaikams, jų tėvams ir specialistams iš kitų švietimo įstaigų. Mokykloje akredituota speciali bendrojo vidurinio ugdymo profesinio orientavimo programa sutrikusios klausos mokiniams (vizualinė komunikacija, apdailos darbai). Mokslas trunka 3 metus. Mokiniai įgyja specialybei reikalingus įgūdžius, bet diplomo negauna, toliau tobulina žinias profesinėse ar kitose mokyklose. Šiuolaikiniai darbdaviai reikalauja, kad jaunuoliai ateitų į darbo rinką jau turėdami praktinės patirties, išmanydami savo darbą, tad profesinio darbo įgūdžių ir patirties pradžia mokykloje – puikus startas jaunuolių savarankiškai ateičiai. Jaunimo profesiniu orientavimu rūpinasi Valmieroje veikianti Karjeros ugdymo agentūra, kurios tikslai – skatinti ir tobulinti individualius jaunuolių karjeros pasirinkimo įgūdžius, padėsiančius sąmoningai pasirinkti tolesnį išsilavinimą ir karjeros kryptis, susipažinti su darbo pasauliu. Profesinio orientavimo programa sutrikusios klausos mokiniams palengvina perėjimą nuo mokyklos prie darbo rinkos ir judumo joje. Vizito dalyviai taip pat apsilankė technologijų kabinetuose, kur jaunuoliai įgyja metalo apdirbėjo ir staliaus-baldžiaus, siuvėjos, sukirpėjos darbui reikalingus profesinius įgūdžius.

Ugdymo centro darbuotojų akiratyje – 135 sutrikusios klausos vaikai, besimokantys bendrojo ugdymo mokyklose, 12 iš jų atvyksta į reguliarius surdopedagogo užsiėmimus. Du kartus per savaitę šią paslaugą gauna miesto vaikai, vieną kartą – rajono ir tolimesnių vietų gyventojai.

 

Ugdymo centro darbuotojų akiratyje – 135 sutrikusios klausos vaikai, besimokantys bendrojo ugdymo mokyklose, 12 iš jų atvyksta į reguliarius surdopedagogo užsiėmimus. Du kartus per savaitę šią paslaugą gauna miesto vaikai, vieną kartą – rajono ir tolimesnių vietų gyventojai. Ugdymo centras rengia seminarus specialistams ir mokytojams, vien 2017 m. juose dalyvavo apie 190 dalyvių, tarp jų apie 30 tėvų, kurie aktyviai dalyvauja centro veikloje, skaito pranešimus. Ugdymo centro specialistai:

• diagnozuoja specialiuosius ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mokinių, turinčių klausos sutrikimų, poreikius;
• vykdo konsultacinę pagalbą sutrikusios klausos vaikams bendrojo ugdymo įstaigose;
• teikia individualią metodinę ir pedagoginę pagalbą švietimo įstaigų mokytojams apie mokinių, turinčių klausos sutrikimų, diagnozę, paramos priemones, individualias ugdymo programas ir mokymosi pasiekimų dinamikos vertinimą;
• kuria mokymo ir metodinę medžiagą;
• individualiai konsultuoja klausos negalią turinčius mokinius, jų tėvus, organizuoja informacinius švietimo renginius, profesionalius mainus, mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas, seminarus ir kitą veiklą mokytojams, tėvams ir kitoms suinteresuotosioms šalims apie paramos galimybes mokiniams, turintiems klausos sutrikimų;
• bendradarbiauja mokslinių tyrimų klausimais su aukštojo mokslo institucijomis, įgyvendinančiomis pedagogines studijų programas;
• informuoja visuomenę apie klausos sutrikimų turinčių vaikų ir jaunuolių sunkumus bei pasiekimus, populiarina gerosios praktikos pavyzdžius.

Ugdymo centre dirbantys surdopedagogai yra parengę ir mokyklos interneto puslapyje paskelbę nemažai savo sukurtų garsų tarimo, kalbos ugdymo, klausos lavinimo ir gramatikos mokymo metodinių priemonių.

 

Vizito dalyvėms įsiminė mokytojos Asios Želve logopedinės ugdymo priemonės, kurias visi galėjo išbandyti praktiškai. Taip pat mokytojos Egitos Eglitės pranešimas „Įdomi gramatikos mokymosi metodika“ ir pateikti įvairūs gramatikos mokymo būdai bei priemonės. Nustebino mokyklos pedagogų pagamintų metodinių priemonių gausa ir įvairovė – kaimyninėje šalyje dirba tikrai savo darbui atsidavę žmonės! Mokytoja Uldzė Strazdinia savo pranešime pasidalijo mintimis apie sutrikusios klausos absolventų ateities perspektyvas, profesijos įgijimo ir integracijos į visuomenę realijas Latvijoje. Mokytoja Ieva Želvė vizito dalyviams pristatė šalies mastu nuveiktus mokyklos darbus, pabrėžė jos svarų indėlį į Latvijos surdopedagogikos istoriją. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus mokytojos I. Želvė ir U. Strazdinia kartu su grupe specialistų iš kitų mokyklų dalyvavo dvejus metus trukusiame projekte, per kurį buvo parengtos naujos metodinės ugdymo priemonės šalies specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikų, tarp jų ir sutrikusios klausos, mokymui bei rekomendacijos tėvams. Šią metodinę medžiagą turi visos Latvijos mokyklos. Naujai ruošiamos nacionalinės enciklopedijos rengėjų prašymu keli Valmieros Gaujos krašto vidurinės mokyklos mokytojai padėjo surinkti knygai medžiagą apie klausos sutrikimus, surdopedagogiką. Latvių kolegos mokykloje taip pat organizuoja konferencijas, seminarus mokytojams, švietimo pagalbos specialistams ir tėvams.

 

Vizito dalyviai stebėjo atvirą muzikinės ritmikos užsiėmimą su pradinių klasių klausos sutrikimą turinčiais mokiniais (vedė mokytoja Lyga Grapena). Susitikimo pabaigoje svečius gražia koncertine programa pasveikino Valmieros Gaujos krašto vidurinės mokyklos auklėtiniai. Sutrikusios klausos mokiniai ne tik šoko tautinius šokius, dainas imitavo gestais, bet ir deklamavo eilėraščius žodine kalba. Po koncerto mokyklos direktorė vizito dalyvius palydėjo į ikimokyklinį skyrių – darželį, esantį kitoje Valmieros miesto dalyje. Jame veikia 11 grupių, kuriose pagal 9 skirtingas programas ugdomi įvairių sutrikimų turintys mažyliai, tarp jų ir sutrikusios klausos. Valmieros Gaujos krašto vidurinės mokyklos-ugdymo centro ikimokykliniame skyriuje veikia „Sveikatos taškas“, kuriame teikiamos gydytojo pediatro, gydytojo oftalmologo, masažuotojo, fizinės terapijos specialisto, bendrosios praktikos slaugytojų vaikams paslaugos. Taip pat yra Jausmų terapijos centras, kuriame vyksta vandens terapijos, karšto smėlio terapijos, šviesos terapijos užsiėmimai, yra druskos kambarys. Klausos sutrikimų turintiems vaikams ugdymas vykdomas dviem kryptimis: klausos suvokimo lavinimas ir taisyklingo tarimo įgūdžių formavimas. Darželyje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Kiekvieną savaitę mažyliai vežami į miesto baseiną. Latvija gali didžiuotis, kad turi tokio aukšto lygio ikimokyklinę įstaigą, kuri aprūpinta pačia naujausia reabilitacine ir kompiuterine įranga, išmaniosiomis lentomis, spalvingais vaikiškais baldais, estetiškai sutvarkyta vidaus ir lauko aplinka.

 

„Erasmus+“ programos projekto vizitas į Latviją leido Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro pedagogėms iš arčiau susipažinti su kaimyninės šalies kolegų pasiekimais, ugdant sutrikusios klausos mokinius, vykdant jų profesinį orientavimą, didinant karjeros galimybes. Bendradarbiavimą nutarta tęsti, nes abi Pabaltijo šalys turi ko viena iš kitos pasimokyti, nuolat ieško bendrų sąlyčio taškų, gerindamos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo kokybę ir aplinką.

 

Kaip savo interneto puslapyje po lietuvių vizito rašo Latvių kolegos: „Mokyklą ir darželį apžiūrėję svečiai išreiškė susižavėjimą stilingais ir gražiai įrengtais kambariais, vaikų darbais, tuo, kaip mokytojai ir darbuotojai prisideda prie aplinkos pertvarkymo ir pagalbos vaikams, turintiems įvairių ugdymosi poreikių. Visi sukūrė prasmingą ir abipusiškai naudingą diskusiją dėl šiuo metu populiarios inkliuzinio ugdymo temos, bendradarbiavimo su šeimomis, bendruomenėmis ir įvairiomis kitomis institucijomis. Mokytojų U. Strazdinios, A. Reinertes, J. Kraujas ir L. Grapėnos pabaigoje organizuotas vaikų koncertas sukėlė daug teigiamų emocijų iš svečių pusės ir norą vėl susitikti bei tęsti bendradarbiavimą. Apie tai dabar mes visi, tikimės, galvojame, dirbame, ieškome bendrų sąlyčio taškų, nes vis dar turime tiek daug duoti ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų.“(https://vgv.lv/kopa-varam-gaujas-krasta-vidusskola-dalas-pieredze/)

Iš viso Latvijoje yra apie 2 tūkst. kurčiųjų. Nuo 1992 m. balandžio 27 d. Latvijos kurčiųjų draugija tapo Pasaulio kurčiųjų federacijos ir nuo 2004 m. gegužės 8 d. – Europos kurčiųjų draugijos nare.

 

Vizito dalyvės taip pat lankėsi 1920 m. įkurtoje Latvijos kurčiųjų draugijoje Rygoje. Jos veikla apima visą šalį, regioninės asociacijos įsikūrusios įvairiuose Latvijos miestuose: Rygoje, Daugpilyje, Valmieroje, Liepojoje, Ventspilyje, Kuldigoje, Smiltenėje ir Rezeknėje. Iš viso Latvijoje yra apie 2 tūkst. kurčiųjų. Nuo 1992 m. balandžio 27 d. Latvijos kurčiųjų draugija tapo Pasaulio kurčiųjų federacijos ir nuo 2004 m. gegužės 8 d. – Europos kurčiųjų draugijos nare. Latvijos kurčiųjų sąjungos pirmininkė Sandra Gerenovska ir jos pavaduotoja Brigita Lazda išsamiai papasakojo apie sąjungos veiklą, išryškindamos pagrindinį draugijos tikslą – palengvinti žmonių, turinčių klausos sutrikimų, integraciją į visuomenę, skatinti visuomenės sąmoningumą, supratimą ir gebėjimą reaguoti, sprendžiant žmonių su klausos negalia problemas. Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus, Latvijos kurčiųjų sąjunga vykdo tokias užduotis: rūpinasi Latvijos klausos negalią turinčių žmonių socialine reabilitacija, prisideda prie jų žmogaus teisių apsaugos ir galimybės dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje, rūpinasi valstybinės ir vietos valdžios parama Latvijos žmonių su klausos negalia vidaus ir kultūrinių poreikių tenkinimu, išsilavinimo lygio kėlimu, sveikata ir socialine reabilitacija, taip pat valstybės pagalba, užtikrinant latvių gestų kalbos vartojimą ir tyrinėjimą.

 

Vizito dalyviai apžiūrėjo moderniai įrengtus latvių gestų kalbos vertėjų kabinetus, psichologo kabinetą, relaksacijos kambarį, apsilankė filmavimo studijoje, kurioje vyko naujos laidos vertimo gestų kalba filmavimas, apžiūrėjo gausiai latvių gestų kalba sukurtomis priemonėmis (CD, pasakų knygutėmis, žodynėliais ir kt.) nukrautas spintų lentynas.

Projekto partneriai iš Latvijos kultūrinį šalies paveldą pristatė per ekskursiją po Rygos istorijos muziejų.

Biošokis – Lietuvoje mažai girdėtas tarpdisciplininis metodas, vienijantis mokslą, muziką, psichologiją, filosofiją, jo autorius – čilietis psichologijos profesorius R. T. Araneda. Tai yra savęs tobulinimo sistema.

 

Latvijoje taip pat susipažinome su naujais dėstymo metodais, skirtais įvairių poreikių jaunuolių neformaliam mokymui, taip pat su naujomis metodikomis kultūrinėje veikloje mokant suaugusiuosius, turėjome galimybę susipažinti su neformaliojo švietimo kriterijais, jų taikymu suaugusiųjų švietime. Biošokis – Lietuvoje mažai girdėtas tarpdisciplininis metodas, vienijantis mokslą, muziką, psichologiją, filosofiją, jo autorius – čilietis psichologijos profesorius R. T. Araneda. Tai yra savęs tobulinimo sistema, kuri naudoja muziką, judėjimą ir teigiamus jausmus, kad gilintų savimonę. Skatinamas gebėjimas sukurti visuotinę sąsają su savimi ir savo emocijomis, išreikšti jas judesiais. Metodas taip pat leidžia sustiprinti ryšius su kitais žmonėmis ir gamta, draugiškai juos išreikšti. Metodo pagrindas yra mintis – jausmas – judesys. Ši nuo 1960-ųjų gyvuojanti muzikos ir šokio metodologija, mokslininkų teigimu, kelia žmogaus optimizmą, savivertę, pasitikėjimą kitu asmeniu, suteikia džiaugsmo, harmonijos pojūtį, gerina fizinę, psichinę ir dvasinę žmogaus būklę. Biošokio metodas praktikuojamas 54 pasaulio šalyse, Latvijoje – net 10 metų. Vizito dalyviai, latvių mokytojų Ramonos Lisovos ir Ivetos Grosštein lydimi, praktiškai išbandė šią naują metodiką. Yra skirtingi biošokio kursai įvairioms visuomenės grupėms: jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, paaugliams, giminėms, nėščiosioms ir kt., taip pat klausos sutrikimų turintiems asmenims.

 

Su įdomiais interaktyviais mokymo metodais vizito dalyvius supažindino Latvijos suaugusiųjų švietimo asociacijos pirmininkė psichologė Iluta Krumina. Įvairūs kūrybiniai darbai su plastilinu, pieštukais, flomasteriais, guašu, kolektyviškumo ir partnerystės formavimo metodai su minkštais kamuoliais, lazdelėmis, mažais mediniais kamuoliukais ir kitomis priemonėmis, „Daiktų istorijos“, „Fotografija ir mano pasaulis“, „Tu pasakoji – aš piešiu“, „Bendras teminis koliažas“ ir kiti būdai bei metodai – juos atlikdami sužinojome daug naujo ne tik apie savo kolegas, bet ir pačius save, savo individualias savybes, padedančias ar trukdančias būti draugėje, kolektyve.

 

Per vizitą Į Latviją mokytojos pagilino bendrąsias kompetencijas, taip pat socialinius komunikacinius, informacijos valdymo, reflektavimo, edukacinius ir efektyvios veiklos gebėjimus.

Savo patirtimi su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro kolegomis vizito dalyvės pasidalys per centro Mokytojų tarybos susirinkimą, metodinių grupių susirinkimuose, taip pat išleis stendą mokiniams. Projekto metu įgytos žinios ir gebėjimai apie interaktyvius mokymo metodus bus taikomi jaunimo renginiuose, tėvų, mokytojų šventėse. Tarptautinė patirtis, užmezgant glaudžius ryšius su Latvijos Valmieros Gaujos krašto vidurinės mokyklos-ugdymo centro mokytojais bei švietimo pagalbos specialistais ir pasidalijant metodinėmis naujovėmis, padės geriau atliepti specialiuosius klausos sutrikimą turinčių asmenų ugdymosi poreikius.