Dėmesys tautinių mažumų švietimui

2018 m. pabaigoje buvo pristatyta Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė, kurią atliko Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyrius. Keturiasdešimties puslapių studijoje apžvelgta Lietuvos tautinių mažumų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo dabartinė būklė ir pastarųjų penkerių metų jos kaita. Visas analizės tekstas ir jos santrauka pristatoma – www.nmva.smm.lt/politikos-analize/tyrimai-ir-analizes/.

Apie atliktą darbą, pagrindines išvadas kalbamės su analizę atlikusios grupės vadove – Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyriaus metodininke dr. Rima ZABLACKE.

 

Kodėl buvo imtasi tokio darbo?

Atsižvelgdama į praeityje susiklosčiusias tradicijas, Lietuvos Respublika iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo apsisprendė išsaugoti mokyklas tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis. Dabartiniu laiku, keičiantis šalies demografinei padėčiai, kuriant, atnaujinant švietimo strategines kryptis, diskutuojant apie ugdymo turinio atnaujinimą, įvertinamos ir galimybės, reikalingos kokybiškam tautinių mažumų švietimui. Norint išsiaiškinti situaciją išsamiau, galvoti apie duomenimis pagrįstus sprendimus, reikalinga duomenimis grįsta analizė. Kitas motyvas – tautinių mažumų švietimo klausimams daugiau dėmesio skiriama ir tarptautiniu lygiu. 2018 m. vasarą susitikę Lietuvos ir Lenkijos švietimo vadovai patvirtino siekį sudaryti tautinių mažumų mokyklų mokiniams kuo geresnes sąlygas įgyti kokybišką išsilavinimą.

 

Ar tai reiškia, kad analizuota tik Lietuvos lenkų tautinės mažumos švietimo būklė?

Analizėje neapsiribota duomenimis apie vienos kurios nors tautinės mažumos švietimą. Lietuvoje yra sudarytos galimybės lenkų, rusų, baltarusių ir žydų tautinių mažumų atstovams ugdytis jų gimtąja kalba. Šioje būklės analizėje pateikiami išsamūs duomenys apie gausiausių Lietuvos tautinių mažumų – lenkų ir rusų – švietimo ypatumus. Kitos tautinės mažumos susilaukė mažiau dėmesio dėl labai paprastų priežasčių. Lietuvoje veikia tik viena mokykla baltarusių mokomąja kalba, todėl, siekiant užtikrinti duomenų konfidencialumą, analizėje nėra atskirai pateikiami duomenys apie šią mokyklą. Taip pat atskirai nėra analizuojami duomenys apie ugdymą idiš kalba, nes šia kalba vaikai yra ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tačiau duomenų apie besimokančiuosius šiomis kalbomis neatsisakyta, jie analizuojami apibendrintai.

 

Gal galima smulkiau sužinoti apie Švietimo politikos analizės skyriaus veiklos „virtuvę“? Kaip atliekamos tokio pobūdžio analizės?

Paprastai švietimo analizės, apžvalgos, kai norima visapusiškai išanalizuoti būklę, rengiamos vadovaujantis vadinamuoju CIPO modeliu, kai, remiantis patikimais duomenimis, tam tikrame kontekste analizuojamas indėlis, procesas ir rezultatai (arba pasiekimai). Ir šiuo atveju visi skyriaus darbuotojai gilinosi į tautinių mažumų švietimą Lietuvoje analizuodami tautinių mažumų kontekstą šalyje, materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius, ugdymo proceso organizavimo ypatumus ir mokinių ugdymosi rezultatus.

 

Kokiais šaltiniais remtasi analizėje?

Rėmėmės tarptautinių tyrimų rezultatais, analizavome švietimo dokumentus. Taip pat esame dėkingi kolegoms iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Švietimo informacinių technologijų, Nacionalinio egzaminų, Ugdymo plėtotės, Švietimo aprūpinimo centrų, mūsų agentūros kitų skyrių bendradarbiams, kurie teikė svarbią švietimo informaciją ir aktualius duomenis, konsultavo aiškinantis patiriamų sunkumų ir sėkmės priežastis.

 

Kiek mokinių Lietuvoje mokosi tautinių mažumų kalba? Ar platus tautinių mažumų mokyklų tinklas?

Teise mokytis tautinės mažumos kalba 2018 m. Lietuvoje naudojosi 36 tūkst. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių. Iš jų daugiau kaip 20 tūkst. mokėsi rusų, daugiau kaip 15 tūkst. lenkų, 233 baltarusių ir 42 idiš (kaip jau buvo minėta, tik ikimokyklinio ugdymo įstaigose) kalbomis. Galime teigti, kad Lietuvoje užtikrinamas pakankamas švietimo įstaigų prieinamumas vietovėse, kur tradiciškai gausiau gyvena tautinių mažumų atstovai – šalyje veikia 91 ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir 107 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose ugdymas organizuojamas tautinių mažumų kalba.

Mokyklose, kuriose mokymas vyksta tautinės mažumos kalba, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Klasėse, mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, nėra privaloma įvesti antrąją užsienio kalbą nuo 6 klasės.

 

Kuo skiriasi ugdymo organizavimas tautinių mažumų mokyklose?

Ugdymo procesas skirtingai organizuojamas pirmiausia atsižvelgiant į tai, ar mokykloje įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas, ar mokymas tautinės mažumos kalba. Mokyklose, kuriose įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas, jos mokoma pagal gimtosios kalbos programą, o kitų dalykų, išskyrus užsienio kalbos, mokoma lietuvių kalba. Kai kurių pasirenkamųjų dalykų taip pat gali būti mokoma tautinės mažumos kalba. O mokyklose, kuriose mokymas vyksta tautinės mažumos kalba, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Klasėse, mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, nėra privaloma įvesti antrąją užsienio kalbą nuo 6 klasės. Skiriasi ir savaitinių pamokų skaičius – tautinių mažumų mokyklose yra 2–3 pamokomis didesnis nei mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba. Brandos egzaminai laikomi pagal vieną programą visose Lietuvos mokyklose. Tačiau kol kas yra skirtumų laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Šis egzaminas nuo 2013 m. laikomas pagal vieną programą visoje šalyje, tačiau besimokančių skirtingomis kalbomis mokinių rezultatai yra vertinami skirtingai. Numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2020 m., kol mokyklas baigs pagal suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi programą pradėję mokytis penktokai, ir šiuo laikotarpiu diferencijuojamas šio dalyko brandos egzamino vertinimas.

 

Pakalbėkime apie tautinių mažumų mokinių ugdymosi sąlygas. Kokios išvados?

Duomenys rodo, kad, kaip ir numatė teisės aktai, mokyklos tautinių mažumų kalbomis buvo finansuojamos geriau nei mokyklos lietuvių mokomąja kalba. Mokyklų steigėjų skiriamomis lėšomis ūkiui ir administravimui skirtingų tautinių mažumų mokyklų padėtis skyrėsi: mokyklos rusų mokomąja kalba gavo mažiau ūkio lėšų iš steigėjo, o mokyklos lenkų mokomąja kalba – daugiau. Greta kitų priežasčių tai galėjo lemti nesutvarkytas mokyklų lenkų mokomąja kalba tinklas. Galima pasidžiaugti, kad aprūpinimas skaitmeninėmis mokymo priemonėmis gerėja. Tačiau aprūpinimas vadovėliais yra nepakankamas – nors yra išleista vadovėlių tautinių mažumų kalbomis, tačiau jie seni, todėl ne visai atitinka dabartinį ugdymo turinį.

Tarptautiniuose tyrimuose dalyvavusių mokinių, besimokančių lenkų kalba, rezultatų vidurkis yra daug žemesnis nei besimokančių lietuvių ir rusų kalbomis. Tą pat liudija ir 2017 m. Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo duomenys – lenkų kalba besimokančių mokinių pasiekimai yra statistiškai reikšmingai žemesni nei besimokančių rusų ir lietuvių kalbomis.

 

Kalbant apie rezultatus – ar galima pastebėti kokių nors ypatumų, tendencijų?

Ir tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimų rezultatai, ir nacionaliniai duomenys atskleidžia skirtingomis kalbomis besimokančių mokinių pasiekimų skirtumus.

Tarptautiniuose tyrimuose dalyvavusių mokinių, besimokančių lenkų kalba, rezultatų vidurkis yra daug žemesnis nei besimokančių lietuvių ir rusų kalbomis. Tą pat liudija ir 2017 m. Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo duomenys – lenkų kalba besimokančių mokinių pasiekimai yra statistiškai reikšmingai žemesni nei besimokančių rusų ir lietuvių kalbomis. 2017 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai taip pat rodo, kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą aukštesniais balais išlaiko didesnė dalis besimokančiųjų lietuvių nei tautinių mažumų (lenkų ar rusų) kalbomis. Pasiekimų skirtumams gali turėti įtakos tai, kad didesnė dalis mokyklų, kuriose mokomasi lenkų kalba, yra kaimo vietovėse, o jose dėl prastesnio socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto visų mokinių mokymosi rezultatų vidurkis yra žemesnis. Šie duomenys dar kartą rodo, kad šalyje labai skiriasi mokinių pasiekimai pagal gyvenamąją vietovę, mokymo kalbą. Todėl mažinti mokymosi pasiekimų atotrūkius yra svarbus uždavinys šalies švietimo bendruomenei.

 

„Švietimo naujienos“

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu nenurodant svietimonaujienos.lt kaip šaltinio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *