Ar tikrai istorija mokinius „verčia vemti“?

Prof. dr Benediktas Šetkus
,
LEU Humanitarinio ugdymo fakultetas Pasaulio istorijos katedra

Per pastaruosius kelis mėnesius žiniasklaidoje ne kartą buvo pagarsinta istoriko prof. Alfredo Bumblausko kritiška nuomonė apie istorijos mokymą Lietuvos mokyklose. Antai „Lietuvos žiniose“ 2017 m. lapkričio 26 d. rašoma, kad, istoriko įsitikinimu, dabar mūsų mokyklose mokoma visai ne to, ko reikia gyvenime. „Tokios istorijos, kurios mokoma, niekam nereikia. Ji iškalama tik tam kartui. Todėl nemažą dalį moksleivių istorija verčia vemti. Tai rodo mano ne kartą darytos apklausos“, – konstatuoja A. Bumblauskas“ (Aušra Lėka, Užtrukęs Alfredo Bumblausko debiutas, „Lietuvos žinios“, 2017 m. lapkričio 26 d.). Per šių metų kovo 15 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusį renginį „Geriausia ever pamokų diena“ istorikas savo pamoką pradėjo klausimu: „Ar istorija verčia vemti?“ Iš pradžių pakilo rankos tų, kuriuos ji verčia vemti, tada tų, kurių neverčia. O kodėl gi taip yra? A. Bumblauskas neabejoja – dėl to galime kaltinti datas, kuriomis esame dusinami“ (Brigita Ragickaitė, Bumblauskas: jei atsimenate 3 datas, istoriją tikrai mokate, „Delfi“, 2018 m. kovo 15 d.).

 

Turbūt niekas nedrįstų teigti, kad istorijos mokymo baruose nėra trūkumų. Ko gero, nemažą sąrašą pastabų galėtų pateikti mokiniai, mokytojai, tėvai ar istorijai neabejingi visuomenės atstovai. Tačiau aš ne apie trūkumus, o apie dabartinį mokinių požiūrį į istoriją: nejaugi iš tikrųjų istorijos dalykas tapo toks nemėgstamas, kad nuo jo darosi bloga?

Norint rasti atsakymą į tokį klausimą, teko pasidomėti vykdytomis apklausomis. Pirmiausia kilo mintis peržiūrėti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) istorijos studijų programos studentų atliktas apklausas, kurias vykdė rengdami pedagoginių studijų baigiamąjį darbą. Kadangi apklausos buvo atliekamos atskirose mokyklose ir apklaustų mokinių skaičius ribotas, tokių apklausų duomenys nėra labai patikimi. Peržvelgę skirtingų mokyklų ir skirtingų klasių apklausų rezultatus, paskui apibendrinę kelių šimtų mokinių atsakymus, įgysime aiškesnį supratimą apie istorijos (ne)įdomumą. Taigi pradžioje pateiksiu kelias studentų atliktas apklausas.

 

Apklausus vienos žinomos Vilniaus gimnazijos ir vienos kaimo vietovėje Žemaitijoje esančios gimnazijos 137 devintų–dešimtų klasių mokinius paaiškėjo, kad 68 proc. jų istorija patinka ir tik 7 proc. istorija yra neįdomi. Likusiems 25 proc. gimnazistų įdomios tik kai kurios temos. Beje, juos labiausiai domina Antrasis pasaulinis karas.

Aukštą vietą Lietuvos gimnazijų reitingo lentelėje užimančios Vilniaus gimnazijos 9 klasės (I gimnazistų klasės) 72 mokinių atsakymai rodo, kad 62 proc. istorija patinka, 13 proc. nepatinka ir likusieji 25 proc. neturi aiškios nuomonės. Tačiau visiems patinka istorija, kai mokytojas pateikia įdomių faktų. Tuo atveju istorija tampa įdomi net 99 proc. mokinių.

 

Dabar pažvelkime į vienos Vilniaus progimnazijos šeštos klasės mokinių atsakymus. Progimnazijoje mokosi nemažai mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Galbūt ši aplinkybė turės lemiamą įtaką kitokiam rezultatui? Pasirodo, kad ne: iš 51 šeštos klasės mokinio net 82 proc. istorija patinka, 6 proc. ji nepatinka ir 12 proc. neturi savo nuomonės.

Dar vienos Vilniaus progimnazijos mokinių apklausos rezultatai kiek išsiskiria iš kitų. Apibendrinus 99 septintos klasės mokinių išsakytą nuomonę paaiškėja, kad 46 proc. istorija patinka, 6 proc. ji nepatinka ir 48 proc. teigia, kad tai priklauso nuo temos ir veiklos per pamoką: patinka tada, kai dirbama grupėse, žiūrimi filmai, kai leidžiama diskutuoti.

 

Akivaizdu, kad mokytojo darbo metodai turi didelę reikšmę norint sudominti mokinius istorija. Pasiremsiu dar trijų kitų Vilniaus mokyklų mokinių apklausos rezultatais. Dviejų valstybinių gimnazijų ir vienos privačios mokyklos dešimtos klasės mokiniai (apklausta 111 mokinių) teigia, kad patinka, kai per istorijos pamokas mokytojas demonstruoja vaizdines priemones (taip mano 88 proc.), kai dirbama grupėse (86 proc.), diskutuojama (80 proc.), žaidžiami istorinio turinio žaidimai (79 proc.).

Būtų galima pateikti ir daugiau apklausų rezultatų, bet statistiniai duomenys kažin ar įdomus dalykas skaitytojui. Kiek tikėti pateiktais duomenimis kaip įrodymo argumentais, palieku spręsti pačiam skaitytojui.

 

O dabar pasiremsiu patikimais duomenimis. Beveik prieš trejus metus Nacionalinis egzaminų centras atliko aštuntos klasės mokinių apklausą, kurioje dalyvavo 435 ugdytiniai iš visų Lietuvos regionų. Kada mokinių buvo paklausta, ar jiems patinka istorija, atsakymai pasiskirstė taip: 73 proc. teigė, kad daugiau ar mažiau ji patinka, 14 proc. – nepatinka, 13 proc. neturėjo aiškios nuomonės.

Nors dauguma mokinių nurodė, kad jiems istorija yra įdomi, tik nedidelė dalis jų teigė, kad rinksis su ja susijusią profesiją. Tokių buvo 8 proc. aštuntos klasės mokinių, o manančių, kad jų pasirinkta profesija galbūt bus susijusi su istorija, – 16 proc. Dauguma mokinių pripažino, kad mokytis istorijos juos skatina tai, kad šis dalykas reikalingas stojant į aukštąją mokyklą (taip nurodė 67 proc.). Kad istorija reikalinga kasdieniame gyvenime, manė lygiai pusė mokinių. Net 89 proc. mokinių pripažino, kad jie galėtų gerai mokytis istorijos.

 

Grįžtant prie A. Bumblausko išsakytos minties apie istorijos kalimą ir… pamiršimą. Anketoje aštuntos klasės mokiniams buvo pateiktas panašaus pobūdžio klausimas: „Ar tu manai, kad istorijos mokytojas gerai įvertins, jei atmintinai išmoksi tai, kas parašyta vadovėlyje?“ Taip manančių buvo 20 proc. mokinių, 37 proc. iš dalies sutiko su tokiu teiginiu, 24 proc. iš dalies nesutiko ir 19 proc. pareiškė taip nemanantys. Taigi priešingos nuomonės pasiskirstė po lygiai. Todėl galima sutikti su išsakytu teiginiu apie tai, kad dalis mokinių istorijos mokymąsi tapatina su „zubrijimu“ (šį terminą naudoja prof. A. Bumblauskas).

 

Dažnai girdime sakant, kad nuo žmogaus požiūrio priklauso, kaip pasakyti: „stiklinė pusiau pilna ar pusiau tuščia“. Taip ir su apklausomis apie istorijos įdomumą mokiniams – vieniems vienokios išvados, kitiems – kitokios. Vis dėlto drįstu teigti, kad daugumai mokinių istorija išlieka įdomus dalykas. Pagal įdomumą aštuntos klasės mokiniams istorija ir geografija yra vertinamos panašiai.

 

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Komentarai (3)

  • Vaidotas

    Labai liūdna, kad savo str. prof. B. Šetkus naudoja ne savo, o jo studentų surinktus statistinius duomenis… O apie tai nė žodžiu nuužsimenama… Tai daroma dažnai. Taip elgtis nederėtų.
    Bumblauską galima daug kritikuoti, tačiau pirmiau pasiekite jo lygį. Daugelyje sričių jis yra novatorius. Ar tik nebus taip, jog atnaujinta istorijos programa bus pertvarkyta į šio prof. siūlymus?

    • Evaldas

      Vaidotai,
      tiesiog užkliuvo du paties paliesti dalykai:
      Pirma, ką tada reiškia straipsnio sakinys „Pirmiausia kilo mintis peržiūrėti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) istorijos studijų programos studentų atliktas apklausas, kurias vykdė rengdami pedagoginių studijų baigiamąjį darbą“. Kaip ir nurodytas šaltinis, ar čia to nepakanka?
      Antra, paties teiginys „…atnaujinta istorijos programa bus pertvarkyta į šio prof. siūlymus“ būtų priimtina, jei būtų žinomas koks nors pasiūlymas. Išskyrus, aišku, „istorija be datų (t.y. su max 3 datomis)“.

  • Evaldas

    Manau, kad pagrindinis straipsnio akcentas yra sakinyje „Akivaizdu, kad mokytojo darbo metodai turi didelę reikšmę norint sudominti mokinius istorija“. Jei mokytojas išsikelia tikslą – pasiekti kuo geresnių jo ugdytinių rezultatų, ir jei tą daro vos ne mechaninės dresūros metodais, tada prof. A. Bumblausko vertinimai gali turėti tam tikrą pagrindą. Ypač dar tuo atveju, jei tas rengimas egzaminui kartais pradedamas vos ne nuo šeštos klasės…
    Prof. B. Šetkaus pateikti duomenys iliustruoja, kad bent pagrindinio ugdymo programose tokių mokytojų yra mažuma. Rinkčiausi apypilnę stiklinę 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *