„Alisos pėdutėmis“ nukeliavome į Šiaurės Airiją
Kovą mes, Šiaulių „Juventos“ progimnazijos pradinių klasių mokytojos Aurelija Dirginčienė ir Diana Kontrimienė, vykome į „Erasmus+“ ir „eTwinning“ projekto „Alisa stebuklų šalyje: atrandame savo šaknis“ susitikimą Šiaurės Airijoje, Dundrod miestelyje, McKinney pradinėje mokykloje. Susitikime dalyvavo partneriai iš Italijos, Ispanijos, Graikijos, Anglijos ir Šiaurės Airijos bei Lietuvos.
Susitikimo tema – labdaringa veikla. Per vizitą visą laiką skambėjo projekto šūkis „Kartu mes galime daugiau!“. Jau pačią pirmą dieną visi partneriai pristatė, kokie labdaros renginiai buvo organizuojami mokyklose. Jų tikslas – ne tik paremti tuos, kurie ko nors stokoja, bet ir ugdyti vaikų širdyse atjautą, supratingumą, empatiją, parodyti, kad susivieniję ir veikdami kartu net ir maži mažos bendruomenės nariai gali suteikti reikšmingą pagalbą. Per vizitą susipažinome su mokyklos veiklomis, jos darbuotojais, stebėjome ugdymo procesus. McKinney pradinė mokykla nedidelė, joje mokosi vos 120 mokinių nuo 5 iki 12 metų amžiaus. Šalia įsikūręs vaikų darželis. Čia vyksta paruošiamieji darbai mokyklai. Stebėtos pamokos organizuotos grupinio darbo metodu. Mokiniai laisvai rinkosi veiklą ir tik ją atlikę gavo kitas užduotis. Maloniai stebino net ir pačių mažiausiųjų gebėjimas susikaupti. Mokyklos pedagogai pabrėžė, kad Šiaurės Airijoje itin daug dėmesio skiriama vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti. Didelę įtaką turi ir glaudūs vietos bendruomenės bei mokyklos ryšiai.
Pirmąją vizito dieną mus, projekto partnerius, lydėjo tėvų komiteto narys. Jis domėjosi šalyse partnerėse vykdomomis veiklomis, pačiomis šalimis. Beveik visi pedagogai, tėvai yra prie mokyklos įsikūrusios miestelio bažnyčios, iš kurios gauna didelę paramą, bendruomenės nariai. Mes, svečiai, joje buvome šiltai priimti, susipažinome su tradiciniais airiškais muzikos instrumentais, šokiais, valgiais. Dalyvavome susitikime su Švietimo pagalbos biuro atstove. Ji pristatė, kaip ir kokia pagalba yra teikiama imigrantų vaikams. Ypač laukėme, kada galėsime vesti užsiėmimą mus globojusiems šeštokams. Vaikai jau iš vakaro pageidavo, kad jiems pristatytume savo miestą, mokyklą, Kryžių kalną ir religijas. Buvo smagu, kad mokiniai puikiai pasiruošė mūsų sutikimui: parengė vaizdingą stendą ir daug sužinojo apie Lietuvą. Ypatingo pasisekimo sulaukė bandymas čia pat susisiekti internetu su mūsų mokyklos ketvirtokais. Mokinukai apsikeitė pasisveikinimu ir dainelėmis. Jaudino mažųjų airių dėmesys, noras bendrauti, mokytis lietuvių kalbos, parodyti, ką jie daro, kuo gyvena.
Buvo įdomu susipažinti ir su partnerių ugdymo įstaigos, nominuotos Žaliąja mokykla, veikla. Pastebėjome, kiek prasmingo darbo atlikta… Pasiskolinome daug idėjų, kurias ketiname įgyvendinti ir savo mokykloje. Smagu, kad kolegoms iš šalių partnerių padėjome nepasiklysti „eTwinning“ erdvių labirintuose. Nors savaitė Šiaurės Airijoje pasitaikė labai lietinga, tačiau pažintis su šalimi suteikė tik gerų emocijų. Nuostabūs Belfasto merijos rūmai, maloni ir nuoširdžiai bendraujanti jos šeimininkė bei jos asistentė lietuvė Daiva, pavasariniais žiedais pasipuošęs miesto parkas, egzotika dvelkiantis žiemos sodas, žavingas universiteto pastatas ir kita neleido orui gadinti nuotaikos! O kur dar garsusis „Titaniko“ muziejus su visa šalies ekonomikos, nuosmukių, mūšių ir kilimo istorija. Tačiau labiausiai už viską džiugino „Erasmus+“ komanda, susiklausymas, bendri siekiai ir lūkesčiai. Iki greito susitikimo Lietuvoje!
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.