Aitvaras, viltis ir tremtis dorinio ugdymo pamokose

Onutė Gervienė
,
etikos mokytoja metodininkė
Laima Gužienė
,
tikybos mokytoja

Kauno rajono Šlienavos pagrindinėje mokykloje vyko pilietinė iniciatyva „Vilties aitvaras“, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Dorinio ugdymo (etikos ir tikybos) pamokose buvo siekta skatinti mokinius domėtis Lietuvos gyventojų trėmimų istorija artimiausioje aplinkoje. Mokiniai ieškojo informacijos kalbindami tėvus, senelius, prosenelius bei tų įvykių liudininkus – buvusius tremtinius ir politinius kalinius. Tokiu būdu siekta prisiminti mūsų šalies istoriją, geriau ją suvokti, pagerbti buvusius tremtinius ir lagerių vargus patyrusius žmones, puoselėti istorinę atmintį. Juk šiemet minime 79-ąsias pirmųjų trėmimų metines, kai per vieną savaitę iš Lietuvos ištremta iki 17 500 žmonių.

 

Greta pilietinės iniciatyvos „Vilties aitvaras“ vyko STEAM (integralaus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymo) projektas „Aitvaras“, jo tikslas – vaikai pagamina aitvarą, suvokdami, kad tai – vilties simbolis, kuris „žmonių sąmonėje turi teigiamą prasmę – aitvaras, kaip ir žmonių svajonės – laisvas ir plazdenantis ore. Žmonės, kurie buvo ištremti, neteko visko: Tėvynės, namų, artimųjų, laisvės ir galimybės rinktis. Tačiau svajones, viltį galėjo oriai saugoti neišduodami – savo širdyje“.

 

Etikos ir tikybos pamokose mokiniai su mumis, mokytojomis Onute Gerviene ir Laima Gužiene, aptarė aitvaro ir vilties sąsajas bei simbolių reikšmę, domėjosi tremtinių istorija, diskutavo apie tai, ką žino ir kaip supranta šį sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį; žiūrėjo dokumentinius filmus, kuriuose atsispindi tremtinių svajonės, viltys sugrįžti į Tėvynę, viltis išgyventi. O pagaminti aitvarai papuošė Šlienavos pagrindinės mokyklos sodą ir parką.

 

Mokinių, lankančių etikos pamokas, mintys:

„Aš supratau, jog aitvaras pilnas paslapties ir atradimo džiaugsmo.“ (Greta, 6 kl.)

„Supratau aitvaro unikalumą, nes jis vienas gražiausių vilties simbolių.“ (Gabrielius, 6 kl.)

„Dalyvaudama projekte / akcijoje „Vilties aitvarai“, aš jaučiausi labiau pažinusi save ir Lietuvos istoriją, nes aitvaras gali padėti artimiau bendrauti su šeima ir artimaisiais.“ (Julija, 6 kl.)

„Aš supratau, kad aitvarai gali būti daug stipresni nei galvojau.“ (Domas, 8 kl.)

„Aitvaras, kaip simbolis, kaip žmonių svajonės, yra laisvas ir plazdenantis ore.“ (Kamilė, 9 kl.)

„Supratau – aitvarai pakelia – VILTĮ.“ (Rokas, 10 kl.)

„Aš supratau, jog  aitvaras žmogui turėjo laisvės prasmę, nes skrenda ore laisvai.“ (Naglis, 6 kl.)

„Supratau, kad aitvaras  yra laisvės ir gyvenimo simbolis.“ (Matas, 6 kl.)

„Aš jau žinau, jog aitvarai gali būti įdomūs ir kūrybiški.“ (Matas, 8 kl.)

„Aš supratau, jog aitvarai tai ne vien žaislai.“ (Paulius, 7 kl.)

„Aukštai danguje plaikstosi aitvaras. Tai čia, tai ten… Jis ne vienas. Jis ne pats sau.“ (Edmundas, 10 kl.)

„Supratau. Vilties aitvaras, metantis viršun kasdienybės rūpesčius ir sunkumus, rūpesčius ir pykčius.“ (Radvydas, 9 kl.)

„Aitvaras yra atnešantis kitą žvilgsnį dienai.“ (Aidas, 9 kl.)

„Esu aitvaras vėjo linksmybėse.“ (Laurynas, 5 kl.)

„Tvirtose Rankose būdamas į nežinią nenuskrisi, į šakų pančius nesusipainiosi.“ (Augustinas, 5 kl.)

 

Štai refleksija mokinių, lankančių tikybos pamokas:

Ką naujo sužinojau apie tremtį, dalyvaudamas pilietinėje iniciatyvoje ir STEAM projekte „Aitvarai“?

„Nemaniau, kad tremtis gali „ateiti“ bet kuriuo metu. Nežinojau, kad sovietinių lagerių tikslas buvo paversti žmogų bedieviu vergu, kuris tikėtų kiekvienu valdžios žodžiu. Taip pat nežinojau, kad mirus vaiko tėvams, vaikai būdavo vedami į atskirą baraką vaikams, prieš šį projektą galvojau, kad vaikai nieko nedirbdavo, bet peržiūrėjusi filmą „Ledo vaikai“ sužinojau, kad juos mažai kas prižiūrėdavo, ir jiems tikrai būdavo sunku.“ (Gintarė, 8 kl.)

„Sužinojau, kad tremtis yra baisus dalykas, žmonės prarado šeimas, neteko artimųjų, Jų svajonės žlugo. Jiems reikėjo daug stiprybės įveikti kliūtis, kad išgyventų, turėjo įveikti neįmanomą, žiaurias kančias ir sunkią patirtį.“ (Kajus, 6 kl.)

„Tremtyje buvo labai žiaurios sąlygos ir kaip stipriai žmonės norėjo laisvės, kad net prieš juos ištremiant, jie pasiimdavo saujelę žemių į delnus iš savo gimtinės.“ (Viltė, 6 kl.)

 

Ką galėtų simbolizuoti aitvarai vaikams, kurie žaidžia tremtyje?

„Aitvaras – laisvės simbolis, tie vaikai žaidžiantys su aitvaru, kaip laisvės simbolis, nes tuo metu tikrai visi veiksmai būdavo suvaržyti, visi būdavo labai stebimi, už ne tokį žodį ar žvilgsnį tikrai galėjai būti nušautas. Galbūt vaikas norėjo, kad pagavęs vėjo gūsį aitvaras nuskristų kažkur toli, galbūt į Tėvynę… Gal būt pas jau mirusius tėvus į dangų….“ (Gintarė, 8 kl.)

„Laisvę, svajonių išsipildymą, nuomonės reiškimą, nesibaigiančią laimę.“ (Kajus, 6 kl.)

„Kad jie turėtų neprarasti vilties ir bandyti atgauti laisvę.“ (Viltė, 6 kl.)

„Aitvarai reiškia, kad nereikia nusiminti ir kad dar yra vilties.“ (Karina, 6 kl.)

„Aitvarai reiškia šansą sugrįžti ir būti laisvam.“ (Vilius, 6 kl.)

„Vaikai galėtų su aitvarais žaisti, o tuo metu nebuvo jokių žaislų tremtyje.“ (Miglė, 5 kl.)

„Aitvarai galėtų simbolizuoti laisvę, džiaugsmą.“ (Dovydas, 5 kl.)

„Kad jiems labai liūdna gyventi tremtyje, bet aitvarai praskaidrina jų dieną, kad būtų bent kiek linksmiau.“ (Miglė, 5 kl.)

 

Jei žinotum, kad tavo aitvaras tai laiškas, kuris nuskris pas lietuvius tremtinius, ką nupieštum ar parašytum tremtiniams ant aitvaro, linkėdamas ištverti tremties sopulius?

„Jei laišką siųsčiau tremtiniams į praeitį, palinkėčiau ir toliau siekti savo tikslų, svarbiausia, kad nepaleistumėte laisvės noro. Visiems pasaulio lietuviams, o ypatingai jums, kyla didžiausia atsakomybė ir pareiga kovoti už lietuvių tautos išsilaisvinimą. Manau, kad tokioje situacijoje reikia ir toliau kovoti su komunizmu, ir nenusileisti niekam, taip pat reikia ir toliau griežtai platinti lietuvybę, o ne ją slopinti. Dabartinei Lietuvai, jūs sukūrėte tokią istoriją, kurios niekas nesugebėtų atkartoti, AČIŪ!“ (Gintarė, 8 kl.)

„Nupieščiau mūsų vėliavą, kuri simbolizuotų tuos, kurie nepasiduoda, kovoja ir nebijo priešintis, kaip tikri Lietuviai, ir parašyčiau linkėjimą.“ (Kajus, 6 kl.)

„Kad išliktų stiprūs ir pasitikėtų savimi bei neprarastų kantrybės.“ (Aurelijus, 6 kl.)

„Linkėčiau neprarasti vilties, kad vieną dieną jie sugrįš.“ (Viltė, 6 kl.)

„Linkiu, kad jie iš ten pabėgtų ir kad būtų laisvi.“ (Karina, 6 kl.)

„Palinkėčiau laisvės.“ (Vilius, 6 kl.)

„Aš nupieščiau Lietuvos vėliavą ir keletą gėlių, parašyčiau, kaip mes gyvename dabar, ir kas vyksta.“ (Gabrielė, 5 kl.)

„Nupieščiau daug spalvų, Lietuvos vėliavą, parašyčiau, ką nors gražaus ir prasmingo.“ (Miglė, 5 kl.)

„Nupieščiau visą pasaulį linksmą ir koks buvo tremtinių laikais.“ (Miglė, 5 kl.)

„Išvengti sunkumų, sunkaus darbo.“ (Armandas, 5 kl.)

 

Ar pažįstate tremtinį savo aplinkoje, ar žinote jo tremties istoriją?

„Taip, tai mano muzikos mokytoja. Nelabai žinau jos istorijos. Žinau tik tiek, kad ji buvo ištremta ir sakė, kad iššoko iš važiuojančio traukinio, ir taip išsigelbėjo. (Benas, 5 kl.)

„Mano močiutė buvo ištremta 9-neriems metams į Sibirą. Buvo labai sunkiai gaunamas maistas, sunkus darbas. Kai mano močiutę trėmė į Sibirą, liepė pasiimti labai mažai daiktų, mažai rūbų. Maisto gauti buvo sunku, tai net iš didelio alkio ir bado valgė tik žolinius augalus, augančius laukuose ir pamiškėse.“ (Miglė, 5 kl.)

„Kad mano senelio broliai buvo partizanai ir vieną iš jų ištrėmė į Sibirą, o kitas išsisuko. Aišku, po kiek laiko, tremtinys grįžo į Lietuvą.“ (Viltė, 6 kl.)

„Kai ištrėmė mano prosenelę į Sibirą, ji susirado draugę, kuri supažindino su savo tėvais. Prosenelės tėvai su jais susidraugavo ir padėjo vienas kitam išgyventi sunkiu laikotarpiu.“ (Kajus, 6 kl.)

„Man teko girdėti, kad žmonės tremtyje valgė bulvių lupynes, sunkiai dirbo, neturėjo ko valgyti, dažnai sirgdavo ir net mirdavo.“ (Miglė, 5 kl.)

„Mano močiutės mama buvo ištremta į Sibirą, bet jinai ištrūko ir pabėgo iš ten…“ (Armandas, 5 kl.)

 

Man patiko šios pilietinės akcijos mintis, nes…

„Ji įkvėpė susimąstyti, kokie turėtume būti laimingi, kad esame laisvi.“ (Viltė, 6 kl.)

„Šia akcija turime galimybę pagerbti tremtinius.“ (Vilius, 6 kl.)

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *