Vieno aktoriaus spektaklis („Aš pažinau karalių tavyje“)

Spalio 19 d. Alytaus Putinų gimnazijoje vyko vieno aktoriaus spektaklis Vytauto Mačernio 100-osioms metinėms paminėti. Gimnazijos abiturientai giliau susipažino su poeto Vytauto Mačernio eilėraščiais, vizijomis, sonetais, laiškais – savotiška poetine kompozicija, kurią atliko aktorius iš Kauno Petras Venslovas.

 

Jis subtiliais tonais jaunimui apibūdino V. Mačernio kūrybą, jautriai kalbėjo apie tragišką poeto likimą. Sužinojome apie V. Mačernio mylimąją Danutę, su kuria poetas svajojo praleisti visą gyvenimą, tačiau mergina, būdama vos 16 metų, mirė nuo peršalimo. Po artimo žmogaus netekties parašytus poeto eilėraščius jau skaitome ir tamsius, ir liūdnus, paženklintus skepticizmo logika.

 

Po karo metais nepavykusių jungtuvių su mylimąja Bronele poetas užsidarė savyje, galima sakyti, užsisklendė savo tėviškėje Šarnelėje – tolimame Žemaitijos kaimelyje, nors jo tikslas buvo kilnus – skatinti žmones siekti aukštesnių gyvenimo akimirkų, užuot siekus materialios, bet laikinos gerovės. Beje, jo mylimoji ir liko visam gyvenimui sužadėtine, sulaukusia savo ir Vytauto Mačernio šimtmečio (ji dabar gyvena Vilniuje).

 

Poetas, jaunasis lietuvių literatūros klasikas Vytautas Mačernis, kurį laiką nepripažintas ir ignoruojamas, buvo itin gabus kalboms, mokėjo jų net septynias. Vytautas Mačernis žuvo būdamas vos 23 metų nežinomomis aplinkybėmis, bandydamas per karą pasitraukti iš Lietuvos.

 

Viktorija Stankevičiūtė,

Putinų g-jos IVa klasės mokinė

 

***

Nuo pat pamokos pradžios iki pabaigos negalėjau atitraukti akių nuo skaitovo. Aktorius prikaustė mano dėmesį – įtaigiai ir betarpiškai deklamavo Vytautą Mačernį, supažindino su jo gyvenimu remdamasis ir siedamas su kūryba. Kiekvienas žodis skverbėsi į mano širdį, giliai jutau poeto patyrimus ir būties prasiskleidimus: dvasios pakylėjimą ir skaudžiausius išgyvenimus.

 

Buvau sujaudinta Vytauto Mačernio gyvenimo istorijos ir jo išskirtinės asmenybės, jautrumo pasauliui, poeto vizijų prasmės ir jų gilumų..

 

Ši neeilinė valanda man paliko neišdildomą įspūdį. Dėkoju aktoriui Petrui Venslovui už tokią nuostabią literatūrinę kompoziciją ir sukeltas emocijas.

 

Elžbieta Puzakinaitė,

Putinų g-jos IVa klasės mokinė

Vytautas Mačernis – lietuvių poetas (taip rašo Vikipedija)    

 

O kas Vytautas Mačernis yra man? Daug daugiau nei Lietuvos poetas, tai – žmogus, kalbantis man suprantama kalba. O jo eilės nepaprastos, neapsakomai prisodrintos įvairiausių spalvų: meilės, vienatvės, liūdesio, skausmo. Tik įsimylėjęs, mylintis žmogus geriausiai supras jo skausmą, jo eiles. Meilė juk nelaiminga. Skaitydama jo vizijas, sonetus, juk pati žinau, kas yra meilė ir kaip skaudu neturėti mylimojo šalia, puikiai jį suprantu. Randu dalelę savęs jo kūriniuose, tuo mane ir traukia jo raštai. Jo eilėmis galiu išreikšti savo jausmus: liūdesį, meilę.

 

Labiausiai man įstrigę jo kūriniai – tai „O mylimoji, mano slaptas ilgesys…“ ir jo žymiausias eilėraštis „Rondo“. Skaitydama jo eiles ne vieną kartą šluosčiau ašaras nuo veido, lyg poetas sakytų tai, ką jau seniai svajojau pasakyti aš.

Kas būtų pamanęs tais laikais, jog V. Mačernio kūriniai pasieks tokį pripažinimą ir supratimą. Poetui teko daug iškentėti, o vis dėlto sunkiausia buvo ištverti neįvykusias vestuves su savo mylimąja Bronele, kuris ja neapsakomai, stipriai mylėjo. Gyvenimas negailestingas, vienam lemta nugyventi daug, o kitam – mažai, tačiau meilė gyvuoja amžinai, net ir po mirties. Tą galime įrodyti, jog net Vytautui žuvus, Bronelė liko jam ištikima ir  toliau gyvendama savo gyvenimą liko jo gyvenimo sužadėtinė. Tai yra tikra meilė, kurios mūsų gyvenime būna labai nedaug, tačiau ją suradus, pamačius visada gražu gėrėtis.

 

Tikiuosi, jog V. Mačernio poezija dar ne vieną jaunimo kartą išaugins ir padės taip, kaip man padeda jo kūriniai atskleisti savo jausmus kitiems.

 

Gerda Pakrosnytė,

Putinų g-jos IIId kl. mokinė