Vasario – 16-oji – per patirtinę veiklą ir galimybę vaikui laisvai žaisti ir kurti

Šiais metais Vasario 16-ąją, svarbią mūsų Valstybei dieną, Kauno lopšelyje-darželyje „Girstutis” įstaigos bendruomenėje kartu su mūsų mažaisiais išgyvenome neskubėdami, kelias dienas. Stengėmės pajausti ir perduoti vaikams tai, kuo šiandien kvėpuoja šiuolaikinis į vaiką orientuotas ugdymas – per patirtinę ir spontanišką, paties vaiko inicijuotą veiklą (aš pats), kuomet vaikas yra ne pasyvus veiklos vykdytojas, bet aktyvus, smalsus, drąsus žaidimų kūrėjas ir dalyvis!

• Turi visas galimybes pats pasirinkti norimą veiklą, priemones, į ją įsitraukti ir plėtoti.
• Žaidimo metu naudoti įvairius patirties kaupimo būdus: stebėjimą, bandymą, klausinėjimą, tyrinėjimą, eksperimentavimą ir kt.
• Drąsiai dalintis tarpusavyje ir su mokytojais, kitais įstaigos darbuotojais įgytomis žiniomis, pastebėjimais, patirtimi, idėjomis, patirtomis emocijomis.

Čia labai svarbus ir mokytojo vaidmuo: mokytojas – ne vadovas, žaidimo sumanytojas, tačiau žaidimų draugas, patarėjas, konsultantas.

Kad sukurtume tokią galimybę vaikams išgyventi Vasario 16 – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventę per patirtinį, laisvą žaidimą, daug laiko ir pastangų skyrėme ugdomosios aplinkos paruošimui, nes pritariame teiginiui, kad tinkamai, kūrybingai, apgalvotai paruošta, pagal vaikų amžių pritaikyta ugdymo(si) aplinka didžia dalimi yra ugdymo sėkmės garantas arba kaip teigiama L. Malaguzzi sukurtoje Reggio Emilia ugdymo metodo filosofijoje – atlieka trečiojo pedagogo vaidmenį. Ruošdamiesi šventei, į ugdomosios aplinkos, priemonių kūrimą įtraukėme visą įstaigos bendruomenę – nuo tėvelių, kurie į grupes nešė žaidimams reikalingus makaronus, iki įstaigos virėjų, kurios gamino įkurtai improvizuotai kepyklėlei reikalingą lipdymo masę. Prie aplinkos paruošimo taip pat prisidėjo visi darželio vaikai ir pedagogai, kurie tėvelių atneštus makaronus ir kartonines dėžes grupėse dažė trispalvės spalvomis, taip ruošdami ugdymo priemones artėjančiai šventei.

Kaip šventėme? Įstaigoje dvi dienas salėje vyko vaikų patirtinės veiklos „Geltona, žalia, raudona“, kurių metu vaikai improvizuotoje erdvėje Lietuvos kepyklėlėje kūrė, eksperimentavo su įstaigos virtuvėje virėjų pagaminta trispalve namų gamybos plastilino mase. Iš jos vaikai gamino įvairių formų kepinius – sausainius, keksiukus, pyragus, mėsainius, dešrainius („hamburegrius“ kaip patys įvardijo) Lietuvai. Juos dekoravo, puošė, spalvingomis detalėmis.

Kitoje salės erdvėje įkūrėme improvizuotą trispalvių makaronų pilstymo – sensorinę erdvę, kurioje vaikai improvizuotai, kūrybiškai žaidė su trispalviais makaronais, įvairaus dydžio, gilumo pilstymo indais, šaukštais, semtuvėliais, piltuvėliais. Vaikai sugalvojo ir pasiūlė įvairiausių žaidimų idėjų: skaičiavo makaronus, dėjo juos įvairaus dydžio, ilgio šaukštais, samteliais į spalvotas stiklines, pažymėtas skaitmenimis. Žaidimų metu buvo pagaminti patys įvairiausi žalieji špinatų, kivių, raudonieji braškių, pomidorų gėrimai, žalios, raudonos sriubos, makaronų fontanai. Vaikai ieškojo Lietuvos trispalvės spalvų raidžių makaronų baseinuose, bandė jas atpažinti, iš jų dėlioti žodžius.

Taip pat salėje buvo įkurta improvizuota judrioji kamuoliukų ir pačių vaikų trispalvės spalvomis nudažytų kartoninių dėžių erdvė, kurioje vaikai žaidė su trispalviais kamuoliukais, juos mėtė, rūšiavo į dėžes pagal spalvas,  skaitmenis, savaip improvizavo.

Taip pat salėje įrengėme nedidelę improvizuotą muzikos, šokių erdvę, kurioje vaikai laisvai judėjo pagal girdimą muziką, panaudodami specialiai šventei sukurtus muzikos instrumentus – medinius žiedelius su varpeliais ir trispalviais kaspinėliais.

Antrąją šventės dieną priešmokyklinių grupių vaikai praleido svečiuodamiesi vienoje iš priešmokyklinių grupių, bendraudami ir jėgas išbandydami viktorinoje „Ką aš žinau apie Lietuvą?“ Kūrybiškai veikdami komandose vaikai bendravo, aktyviai veikė, dalijosi žiniomis apie Lietuvą.

Trečiąją šventės dieną visi kartu praleidome puošdami vieni kitų veidus ir rūbelius trispalvės spalvomis, kartu giedodami Lietuvos himną ir kurdami bendrą, improvizuotą Lietuvos žemėlapį, kuriame atsispindėjo 10 didžiausių Lietuvos miestų. Šventės metu vaikai dalijosi žiniomis apie tai, ką žino apie vieną ar kitą didįjį Lietuvos miestą. Ieškojo vietos kiekvieno miesto pavadinimui bendrame Lietuvą simbolizuojančiame žemėlapyje.

Ši Vasario 16 d. mums buvo ypatinga tuo, kad mes:

• susivienijome kaip bendruomenė – kurdami bendrą šventę, turėjome galimybę dalintis darbais, atsakomybėmis ir kartu prisidėti prie bendros šventės idėjos įgyvendinimo.
• Naujai įgalinome įstaigos erdves, netradicines priemones ir buityje naudojamus daiktus laisviems, pačių vaikų inicijuotiems ir kurtiems vaikų žaidimams.
• Įprasminome pedagogo, ne kaip vadovo, o žaidimų draugo, kartu su vaiku žaidžiančio, žaidimų konsultanto vaidmenį.
• Suteikėme galimybę vaikams išgyveni šventę per patirtinę veiklą ir laisvą žaidimą.
• Švęsdami palaikėme antrinių žaliavų panaudojimo įvairiems vaikų žaidimams idėją.

+7

0