Vaikų mokymosi įgūdžiai su STEAM

„Bitučių“ grupės ugdytiniams noro mokymui(si) tikrai netrūksta. Kas džiugina? Tai, kad labai dažnai atsitinka taip, kad patys vaikai rodo didelę iniciatyvą iš paprastų juos supančių dalykų sukurti kažką naujo, įdomaus, neišbandyto ir kt. Kai nuo mažų dienų leidi, skatini vaikus improvizuoti, kurti, drąsiai bandyti, eksperimentuoti, jiems tapus priešmokyklinukais idėjų, noro, fantazijos jiems tikrai netrūksta. Svarbiausia tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje palikti vieną kitą naują daiktą (atsižvelgiant į STEAM metodą), arba parinkti temą, kuri būtų vaikams įdomi, kad patys vaikai keltų tikslus ir bandytų ieškoti atsakymus į rūpimus klausimus, siektų rezultatų ir kt. Tai skatina vaikus būti kūrėjais ir atradėjais. O kai įsitraukia į ugdymo procesą ir grupės tėveliai, vaikų pažanga palieka akivaizdžius rezultatus.

 

Pagal priešmokyklinio ugdymo programą pasirinkti kūrybiškumo kompetencijos tyrinėjimo (dalinasi žiniomis, idėjomis, patirtimi), generavimo (apsvarsto idėjas, galimybes, veiksmus iš skirtingų perspektyvų) sandai. Greta kūrybiškumo kompetencijos buvo ugdoma ir mokymosi turinio sritis: meninis ugdymas. Ugdytiniai improvizavo šokius, vaidino, kūrė savitus spektakliukus ir rodė grupės draugams, dainavo, atliko ne vieną  ugdomąją veiklą. Viena iš jų buvo tokia, kad vaikams vaidinant pritrūko veikėjo. Pasiūlius sukurti patiems, vaikai mielai sutiko. Beliko pasirinkti medžiagą, paimti siūlus, sagas ir adatą. „Bitučių“ grupės vaikai jau turi siuvimo patirties (siuvo mamytėms kurpaitės). Pradėjus veiklą keliems vaikams, įsitraukė ir kiti. Kas siuvo savitą pagranduką, kas siuvo eglę, grybą, o kas kūrė pavasario gėles. Visų ugdymo veiklų tikslas yra – mąstantis, smalsus, aktyvus, pasitikintis savimi, norintis mokytis, gebantis lanksčiai elgtis besikeičiančioje aplinkoje kiekvienas vaikas. Atsižvelgiant į vaikų prigimtines galias, jų individualią patirtį.

 

 

Kaip teigia John Dewej (Džonas Diujis – filosofas, psichologas, edukologas. Kolumbijos universiteto filosofijos profesorius, vienas žymiausių pragmatizmo filosofijos atstovų), jog geriausiai ugdoma(si), pačiam vaikui dalyvaujant veikloje išgyvenant, patiriant, svarstant ir randant atsakymus į iškilusius klausimus. Svarbiausi ugdymo aspektai yra individualizavimas ir integravimas. Anot M. S. Schiro (2013), mokymosi procesas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme grindžiamas subjektyvia ugdytojo ir ugdytinio sąveika. Ugdytojas ir ugdytinis kuria bendrą edukacinę erdvę, kurioje vyksta abipusis mokymasis. Ugdytojas stengiasi pažinti vaiką, perprasti mokymąsi iš vaiko perspektyvos, kad galėtų pritaikyti pedagogines strategijas ar atskirus būdus, įgalinčius vaiką mokytis, t. y. kurti prasmes, pažinimo strategijas, įvaldyti metapažinimo būdus ir kt. Tą aš sėkmingai taikau savo darbe, todėl su vaikais patyrėme sėkmę. O STEAM ugdymas naudingas todėl, kad jis yra integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis vaikų gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir inžinerijos kontekste.

 

Nors J. Dewey nepateikė ugdančio patyrimo  sampratos, jis pabrėžė, kad patyrimas bus vertingas ir augins vaiką tada, kai apims du glaudžiai susijusius principus: sąveiką ir tęstinumą (Dewey, 1997).