Vadovo darbo prasmė – dirbti dėl kitų

Baigiantis mokslo metams pasirodė ir paskutinė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) tinklalaidė „VadovAUK“. Joje aptariama ugdymo įstaigos vadovo darbo pradžia. Studijoje pirmaisiais iššūkiais ir patirtimi dalijosi Kauno r. Ilgakiemio mokyklos-darželio vadovė, mentorė Aušra Gužauskienė, Vilniaus Maironio progimnazijos vadovė Lina Bairašauskienė ir teisininkas, mokyklų vadovų konsultantas Romas Turonis.

 

A. Gužauskienė 20 metų dirbo pradinių klasių mokytoja, o kai teko išeiti iš mokyklos, pasakė: „Dabar – tik į vadovus, būsiu direktore“. Šie žodžiai buvo išgirsti: pradėjusi mokytojauti kaimo mokykloje, po kurio laiko sulaukė pasiūlymo tapti jos direktoriaus pavaduotoja. Tuometinė direktorė ją ruošė, mokė būti vadove, tad šiai dėl sveikatos problemų išėjus į pensiją, pašnekovė dalyvavo konkurse, tapo direktore, dirba šiose pareigose antrą kadenciją, 12 metų.

 

L. Bairašauskienė vaikystėje, grįžusi iš baleto pamokų, nuo mažens kitus vaikus kieme mokydavo to, ką buvo išmokusi pati, ryškėjo jos lyderės savybės. Pedagogė pastebėjo, kad kuo daugiau žino, daugiau dalijasi su kitais, tuo daugiau žmonių ją supa. Mokyklos laikais ji norėjo tapti daktare, tikslingai tam mokėsi, bet nesirinko medicinos studijų, nes nenorėjo ilgai mokytis: „Dabar paskaičiavus, kiek teko mokytis (kelios bakalauro studijų programos, magistrantūra, doktorantūra), būčiau ir nebloga chirurge tapusi. Baigiau anglų filologiją, trūko mokytojų, buvome pakviestos į mokyklas. Pradėjusi vienoje iš jų dirbti, maniau, kad tai laikinas etapas, bet tame darbe atradau save. Apie direktoriaus pareigas iš pradžių nemąsčiau, tai atrodė tolima pozicija, bet vadovas matė mano lyderės savybes, skatino, įtraukdavo į įvairias veiklas, o kai nusprendė nebekandidatuoti, turėjau važiuoti į stažuotę Jungtinėse Amerikos Valstijose, jis pasakė, kad neišleis, jei nebandysiu tapti vadove, perimti jo darbus. Be to, mintyse kūriau svajonių mokyklą, mačiau, kaip dirba kiti vadovai, pamąstydavau, ką daryčiau savaip.“

Mentorių programa

 

Viena iš pagalbos naujiems ugdymo įstaigų vadovams formų – patyrusio vadovo mentorystė. A. Gužauskienė mentoriauja jau antrus metus, pirmus metus turėjo darželio vadovę, šiemet – du darželių-mokyklų vadovus. „Kodėl mentoriauju? Įsivaizduokite žinių spintą (analogišką kaip drabužių) – dedi į ją naujas žinias, jas rūšiuoji, kas – reikalinga, kas – ne, dalį jų užmiršti, dalį – išmeti, bet yra žinių, kurios labai svarbios. Tada pradedi jas atidavinėti: atiduodi, matai, kad neši naudą. Savo rajone turiu ne vieną vadovą, kurie kreipiasi į mane pagalbos, klausdami, ką ir kaip daryti, ir tada pamačiau NŠA kvietimą tapti mentore, gavau rekomendaciją iš Švietimo skyriaus, žinodama, su kokiais iššūkiais susiduria naujas vadovas (nuo ko pradėti, ką daryti), galiu padėti. Didžiausias apdovanojimas, kai žmogus pasako, kad mentorės pagalba pranoko jo lūkesčius ir davė daugiau naudos, žinių, nei jis tikėjosi“, – pasakojo pašnekovė.

L. Bairašauskienė taip pat turėjo mentorių, nors yra savimi pasitikinti (pačios teigimu, gal net per daug) ir iš pradžių į šią iniciatyvą žiūrėjo skeptiškai, nes užaugo tremtinių šeimoje ir buvo išmokyta savo problemas spręsti pati ir padėti jas spręsti kitiems: „Pradėjau dirbti karantino metu, tad kilo klausimas „Kas mane čia nešė?“, kartu su mentoriumi sprendėme teisinius, finansinius, organizacinius klausimus, daug davė galimybė patekti į direktorių kompaniją, supažindinimas ir bendravimas su kolegomis, tada pasikeitė mano požiūris į mentorystę. Žinau, kad bet kada galiu mentoriui paskambinti, pasitarti, pasidžiauti ar pasiguosti.“

Komandos svarba

 

Pasak A. Gužauskienės, kai turi gerą komandą, jos nariai tave supranta iš pusės žodžio, tai rodo vadovavimo sėkmę. „Aš – šaulys, greitai šaudau idėjas, o jei komanda nebus tinkama, nespės jų pagauti, sėkmės 50 proc. jau nebebus, todėl jauniems vadovams pabrėžiu komandos formavimo svarbą, patariu pastebėti kiekvieno komandos nario savybes, kad jie galėtų vieni kitus papildyti, naudotųsi savo stiprybėmis. Per bendruomenę gali daryti pokytį, gali daryti įtaką jų pozityvumui, mąstymui“, – įsitikinusi pašnekovė.

 

R. Turoniui prakalbus apie tai, kad vadovui reikia daug įvairių sričių žinių (finansų, psichologijos, strategijos, vadybos pagrindų, darbo teisės, darbo su dokumentais ir t. t.), L. Bairašauskienė pasidžiaugė, kad Vilniaus savivaldybėje galima gauti pagalbos dėl finansinių, teisinių, viešųjų pirkimų klausimų, o mokykloje vadovas negali būti vienas, jis turi bendruomenę: „Santykiai su ja yra tavo darbo laukas. Lengva džiaugtis laimėjimais, gera, kai galima sulaukti pagalbos. Mokykloje esi ne dėl savęs, vadovo pozicijos, o dėl kitų. Tai yra vadovo darbo prasmė. Norėčiau, kad mano įstaigoje būtų pasidalytoji lyderystė, tikiu, kad ji vyrauja, – kiekvienas darome, kas ką mokame geriausiai. Ji padeda suderinti ir atskirti vadovavimą nuo techninio, administracinio darbo.“

 

A. Gužauskienė teigia tik dabar išmokusi nesinešti darbo namo, nebedirba savaitgaliais, „paaugo“, prie to labai prisidėjo „Lyderių laiko“ projektai: „Ne tik diena dienai, bet ir metai metams nelygu, keičiasi sprendžiamos problemos. Šiuo metu „auginu“ naujus mokytojus, stengiuosi išlaikyti ir patyrusius pedagogus, „užauginau“ būsimus vadovus, kurie išėjo dirbti į kitas įstaigas, joms vadovauja.“ L. Bairašauskienė papildė, kad mokykla yra gyvas organizmas, kai viskas vyksta „čia ir dabar“, nors ir labai planuoji, daug kas vyksta ir be plano, tuo ir žavus darbas mokykloje: niekad neužsisuksi rutinoje, kasdien vyksta vis kažkas naujo. Jei nesuvaldai savo darbo ir poilsio laiko, tai parodo tavo mokėjimą planuoti ir strateguoti: kaip suvaldysi mokykloje vykstančius procesus, juk nori nenori esi pavyzdys kitiems, būtina turėti hobių, parodyti savo kolektyvui, kad reikia mokėti kokybiškai pailsėti. Be to, pasak R. Turonio, svarbu nepamiršti savo šeimos narių, artimųjų.

Tobulos švietimo sistemos paieškos

 

Tradiciškai tinklalaidės pabaigoje nuskambėjo klausimas, kokia švietimo sistema būtų tobula. L. Bairašauskienės manymu, siekiama kokybės kiekvienam, nuo 2024 m. niekas per daug nepasikeis, nes jau daugiau nei dvidešimt metų, kiek ji yra švietime, niekada nedirbo ir nesutiko žmonių, kurie dirbtų dėl visų, jie tą daro dėl kiekvieno vaiko, tad jei visi pradėtų nuo savęs, pasistengtų dirbti kokybiškai, nuoširdžiai, su atjauta vaikui, su supratimu, kad kiekvienam pagal jo gebėjimus, ko gero, pavyktų pasiekti tobulybę.

 

„Ar gali būti tobula švietimo sistema? Tikrai ne. Visada kintanti? Taip. Kalbant apie šių dienų aktualijas, mums reikia mąstyti pozityviai, nusiraminti, spręsti iškilusias problemas, o ne rėkti, kam čia mums iškėlėte, daryti geriausia, ką galime. Tada viskas pajudės, o ne darant sambrūzdį, raginant sustoti ir nedaryti. Pozityviai, ramiai ir į priekį, manau, viskas puikiai pavyks“, – įsitikinusi A. Gužauskienė.

 

R. Turonis teigė nesantis šios srities praktikas, švietimą stebi iš šalies, bet jam įdomūs pokyčiai. Lyderystė visiškai pasikeitė: 2006 m. tyrime apie 30 proc. apklaustųjų atsakė, kad jų mokyklos vadovas yra autokratas, naujų tyrimų pašnekovas sako nematęs, bet jaučiantis, kad to nebėra, vadovai keičiasi ir tampa lyderiais. Kai vyrauja lyderystė, o ne muštras, kinta pati sistema.

„Be to, Pedagogų etikos kodekse yra svarbus punktas – pagarbos principas, jei jį nuolat prisiminsime, vadovai gerbs darbuotojas, jie gerbs jį, gerbsime švietimo specialistus, o pastarieji mokytojus ir pan., jei vyraus orumo ir pagarbos principai, tada bus tiesus kelias į tobulybę. Žvelgiant arogantiškai („Aš – viršininkas, viską žinau“), nebus gerų santykių, o be jų ugdymo kokybė ir pati sistema šlubuoja, nuo darželio valytojo iki ministro turi tuo vadovautis“, – kalbėjo R. Turonis.

 

L. Bairašauskienė turinčius svajonę ragino būtinai jos siekti, ką nors daryti dėl jos, nebijoti klysti, nes atsiras padėti galinčių žmonių. Jai pritarė ir R. Turonis, pabrėžęs, kad pagalbos, paramos sistema nebloga, reikia tik drąsos.

 

Apie „VadovAUK“: tai pokalbiai tarp mokyklų direktorių, mentorių ir įvairių švietimo ekspertų apie tapimą ugdymo įstaigos vadovu. Mokyklų vadovų stygius šalyje – nemenka problema, dažniausiai iškylanti dėl įvairių šią profesiją supančių stereotipų. Tinklalaidės metu pašnekovai apžvelgia kiekvieną tapimo direktoriumi etapą, įrodo, kad tai nėra neįmanoma, ir pakviečia patiems apsvarstyti galimybę tapti vadovu.