Tolerancijos pamokos

Tolerancijos sąvoka yra labai plati, reiškianti pakantumą, gebėjimą visuomenėje sugyventi taikiai, priimti kitokį žmogų, kitokią nuomonę, pažiūrų, tikėjimo ir įsitikinimų gerbimas. Sociologiniai tyrimai rodo, kad lietuviai labiausiai jaučiasi netoleruojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios. Ugdant toleranciją mokykloje galimos įvairiausios veiklos šia tema. Labai įtaigiai jauną žmogų paveikia edukaciniai užsiėmimai, kino filmai, paremti tikrais istoriniais faktais, minčių žemėlapis, gyva diskusija. Norėčiau pateikti keletą pavyzdžių iš pilietiškumo pagrindų pamokų, kokie kino filmai, edukacijos labiausiai sukrečia, sujaudina jaunus žmones, priverčia susimąstyti, kalbėti, diskutuoti, tai, kas siejasi su šiandienos aktualijomis (prekyba žmonėmis, teroro išpuoliais, nepakantumu netradicinės seksualinės orientacijos, negalią turintiems žmonėms ir kitomis netolerancijos apraiškomis).

Kam reikalinga tolerancija? Pasaulyje gyvena daugybė skirtingų žmonių grupių – baltaodžiai, juodaodžiai, katalikai, musulmonai, vyrai, moterys, homoseksualai ir heteroseksualai. „Aš nenoriu išgyventi, aš noriu gyventi“ – pagrindinio herojaus Solomono žodžiai iš biografinio filmo „12 vergovės metų“ atspindi visų mūsų didžiausią norą! Galime nemėgti kai kurių iš jų, žinoma, kai kurie gali nemėgti ir mūsų. Tačiau jei visi laikysimės taisyklės, kad skirtumai – ne pagrindas nesantaikai, užgauliojimams ar persekiojimui, kiekvienas galėsime jaustis saugiai. „Genialumo nepakanka. Reikia drąsos pakeisti žmonių požiūrį“ (talentingo juodaodžio pianisto Donaldo Širlio žodžiai iš filmo „Žalioji knyga“). Arba kita mintis iš to paties filmo: „Su smurtu nieko nelaimėsi. Laimėsi tik išlaikydamas orumą.“ Jei esi tolerantiškas, tai dar nereiškia, kad privalai draugauti su tais, kurių nemėgsti, juos aukštinti ar garbinti. Tolerancija – tai paprasčiausiai supratimas, kad jie yra tau lygūs, kad jie – tokie patys žmonės, piliečiai, asmenybės ir turi vienodas teises, kaip ir tu. „Gyvenimas ne visuomet teisingas. Bet tik mes pasirenkame, ar su tuo susitaikome“ – J. Baumano žodžiai iš autobiografinės knygos „Dar stipresnis“ (to paties pavadinimo filme vaizduojami 2013 m. balandžio 15 d. įvykiai, kai prie Bostono maratono finišo linijos buvo susprogdintos dvi savadarbės bombos. Trys žmonės žuvo, dar 264 buvo sužeisti). Tad mes patys galime pasirinkti, kokie norime būti. Šie filmai ir jų ypatingi herojai visada ateina į pagalbą dėstant pilietiškumo pagrindų pamokas ir kalbant apie toleranciją.

Tarptautinė istorinio teisingumo komisija kasmet nuo 2003 m. inicijuoja Tolerancijos dienos minėjimą kiekvienais metais pasirinkdama vis kitą simbolį. Mokiniai visada noriai prisijungia prie veiklų, skirtų šiai dienai paminėti. Esame kūrę atvirukus, ant kurių mokiniai užrašė mintį ar palinkėjimą apie toleranciją. 135 atvirukus išdalijome mieste linkėdami būti tolerantiškiems. Mokiniai klausė praeivių, ką jiems reiškia tolerancija ir ar ji reikalinga šiandieninėje visuomenėje.

Tarptautinės Tolerancijos dienos minėjimas yra Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos įgyvendindamos Švietimo apie totalitarinių režimų nusikaltimus, nusikaltimų žmogiškumui prevencijos ir tolerancijos ugdymo programos dalis. „Tas, kas išgelbėjo vieną gyvybę, išgelbėjo visą pasaulį“ (mintis iš filmo „Šindlerio sąrašas“. Filmo scenarijus remiasi istorija, kurią australų rašytojas Tomas Kenelis aprašė to paties pavadinimo knygoje. 2009 m. Sidnėjaus bibliotekoje surasta „Šindlerio sąrašo“ kopija. Į šį sąrašą buvo įtraukta 801 O. Šindlerio išgelbėto žydo pavardė. Sąrašas, sudarytas iš 13 puslapių, gulėjo tarp rašytojo T. Kenelio užrašų, saugotų bibliotekoje). Kad ir kiek bekalbėtum skaudžia holokausto tema, niekas taip nesujaudina kaip gyvas prisilietimas. Su mokiniais esame išbandę MB „Treniruotas protas“ orientacinę ekskursiją „Pabėgimas iš Vilniaus geto“. Nedideliais žingsneliais įveikėme 2,5 kilometrų maršrutą ir pažinome Vilniaus getą. Pajautėme vietą, kur Antrojo pasaulinio karo metais naciai uždarė apie 40 tūkst. žydų. Mokinius sukrėtė, kad gyvi liko vos keli tūkstančiai, daugiausiai tie, kurie paspruko iš geto iki jo likvidavimo. Liko ir kankinantis klausimas „kodėl“. Kodėl visiems neužtenka vietos po saule? Sunku atsakyti į šį klausimą.

Visada sunku suvokti, kodėl taip sunku būna priimti kitokį žmogų. Stebėjome Kultūros paso paslaugų teikėjo VšĮ „Baltas ekranas“ „Kino teatras jūsų mokykloje“ režisierių Olivierio Nakache ir Erico Toledano filmą „Ypatingieji“, kuriame paliečiama labai jautri kitokio, „ypatingo“ žmogaus tema. „Ypatingais“ yra vadinami autizmo sindromą turintys žmonės. Filmas – ypatingas! Fantastiška aktorių vaidyba, įtaigiai perteiktos emocijos, išgyvenimai ir aptarta nepatogi tema! Skaudi tema. Filme nuskamba frazė, kad, kol „jie“ būna maži, visiems atrodo tokie meilučiai, o kai suauga – visi ima jų šalintis, vengti, bjaurėtis. „Jie“ tampa niekam nereikalingi! Iki širdies gelmių sujaudino mamos žodžiai: „Kas bus su mano sūnumi, kai manęs nebebus? Gal jam geriau išeiti kartu su manimi?“ Filme rodomi patys sudėtingiausi autizmo sindromo atvejai, kada vaikų atsisako tėvai ir kokios tik įmanoma institucijos. Tai beviltiški atvejai, bet yra mažas būrelis žmonių, kuriems „jie“ rūpi! Kaip pasako vienas iš pagrindinių herojų, nes „jie“ priverčia į pasaulį pažvelgti kitomis akimis ir mums patiems tiek daug duoda! Filmą verta pažiūrėti nuo pirmos iki paskutinės sekundės! Jis palieka gilų pėdsaką! Galvoje ir širdyje! Priverčia suprasti ir nekelti klausimų, kuo jie ypatingi! Jie ypatingi, nes yra labai pažeidžiami, atstumti visuomenės, jiems būtina ypatinga priežiūra, dėmesys ir svarbiausia – nors lašelis ypatingos ir nuoširdžios meilės!

Tolerancija yra leidimas žmogui būti savimi ir gyventi taip, kaip jis nori. Mokiniams įstrigo pasaulį pavergusio lietuvio drąsa žiūrėtame režisierės Giedrės Žickytės filme „Šuolis“. 1970 m. Simas Kudirka peršoko iš sovietinio laivo į JAV pakrančių apsaugos katerį ir paprašė politinio prieglobsčio, tačiau buvo grąžintas atgal ir įkalintas. Simas sulaukė didžiulio tarptautinio palaikymo, dėl jo išlaisvinimo buvo rengiamos tūkstantinės demonstracijos. Lietuvis tapo tarptautiniu žmogaus laisvių pažeidimo simboliu, kurio likimą sprendė net du JAV prezidentai – Richardas Nixonas ir Geraldas Fordas.

Trisdešimt penktasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džonas Kenedis yra pasakęs: „Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti“, beje, ši mintis taip pat nuskamba filme „Žalioji knyga“. Gal mes ir negalime pakeisti pasaulio, bet bent jau galime nors mažyte dalelyte savo pavyzdžiu, tolerantiškumu, pakantumu prisidėti, paraginti judėti link tų pokyčių. Jei visi laikysimės taisyklės, kad skirtumai – ne pagrindas nesantaikai, užgauliojimams ar persekiojimui, kiekvienas galėsime jaustis saugiai.

Tibeto budistų dvasinis lyderis Dalai Lama sakė: „Užuojauta ir tolerancija yra ne silpnumo, o didelės stiprybės ženklas.“ Stiprybė ugdoma. Žmogus negimsta su moraline sąmone. Žmogaus dorovė formuojasi, veikiama visuomenėje, mokykloje, šeimoje egzistuojančių moralinių pažiūrų, vertinimų, papročių. Elgesio normas, pažiūras ir idėjas, vertinimus ir idealus pamažu perima kiekvienas žmogus. Teisus graikų filosofas Aristotelis sakydamas, kad doro elgesio turi būti išmokstama, kaip ir išmokstama kalbėti ir dirbti.

+13

-1