„Ten, kur žydi obelys“ – vaikų ugdymas lauko edukacinėse erdvėse

Šiaulių lopšelis-darželis „Bangelė“ įkurtas tolokai nuo Šiaulių miesto centro, Rėkyvos mikrorajone. Įstaigą supa graži gamta: šalia parkas, Rėkyvos ežeras. Darželio teritorijoje didžiausias turtas – senas obelų sodas. Unikali aplinka lėmė, kad didžiulis dėmesys, jau daugiau nei dvidešimt metų, skiriamas vaikų sveikatos saugojimui ir stiprinimui, taip pat aplinkosauginiam ugdymui. Tai prioritetinės įstaigos vaikų ugdymo sritys. Pedagogai, į ugdomąjį procesą integruodami vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo projektus, aplinkosauginio ugdymo veiklas, stengiasi, kad ugdytiniai nuo mažens įsisąmonintų, kaip svarbu visiems kartu ir kiekvienam atskirai puoselėti savo sveikatą ir aplinką, kurioje gyvename.

 

Didelis dėmesys skiriamas lopšelio-darželio lauko ugdomajai aplinkai. Bendruomenės nuomone, ji turi būti pritaikyta ne tik smagiai, sveikai ir aktyviai vaikų veiklai lauke, bet ir padėti siekti užsibrėžtų ugdymo tikslų, ugdyti estetinį vaikų jausmą, skatinti teigiamas emocijas, lavinti pojūčius. Svarbu, kad aktyviai veikdami lauke vaikai išmoktų ne tik žiūrėti, bet ir matyti, ne tik klausytis, bet ir išgirsti, ne tik uostyti, bet ir užuosti, o liečiant jausti, tokiu būdu turtintų patirtį. Todėl neatsitiktinai, nuo 2013 m. darželyje pradėtas intensyvus lauko edukacinių erdvių performavimo procesas. Visų pirma įrengtas vaistažolynas „Žolynų paslaptis atskleisim“ (2014); daržas dėžėse „Sveikuolynas“ (2016), atnaujinta lauko grupė „Žalioji laboratorija“; atsirado „Vėjų medis“ ir edukacinių žaidimų erdvė „Smalsučių labirintas“. 2020 m. įgyvendintas aplinkosauginio švietimo ir ugdymo projektas „Mūsų Žemė – ji viena, nepakartojama“, jo metu atnaujinta lauko „STEAM laboratorija“, įkurta dailės studija „Spalvotas kiemelis“, lauko teatras „Obelų sode“, „Pasakų slėnis“, „Miško takas“ (sveikuolių takas, „Vabzdžių viešbutis“), automobilių trasa „Ratai“, pradėtas kurti „Zoologijos sodas“.

 

Tai, kas yra lopšelio-darželio lauko teritorijoje – visos įstaigos bendruomenės kūrybinio proceso rezultatas. Kartais net sunku pasakyti, kas išsakė pirmąją mintį, kam kilo viena ar kita idėja, nes iki tol, kol kažkas naujo atsiranda, daug kalbama, diskutuojama, tariamasi. Darželio aplinką kuriame ir puoselėjame drauge: vaikai, pedagogai, kiti darbuotojai, tėvai, vadovai. Kiekviena nauja idėja svarstoma kartu su vaikais. Labai drąsius pasiūlymus nuodugniai apmąstome – ar pavyks? Tačiau bendras noras – nesustoti, kurti, gražinti – įtikina, kad ten kur gražu, jauku, įdomu, netikėta, nepalieka vietos nuoboduliui nei vaikams, nei pedagogams, nei kitiems darbuotojams.

 

Daržą ir vaistažolyną prižiūri ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Juk visos šios edukacinės zonos įkurtos būtent vaikams, kad jie, aktyviai veikdami natūralioje aplinkoje, įgytų žinių ir pažintų supančią aplinką; praktinių įgūdžių, kad ugdytųsi jų kritinis mąstymas, formuotųsi vertybinė pasaulėžiūra, sveikos gyvensenos įgūdžiai. Vaikai, kartu su auklėtojomis, sėja, sodina daržoves, prižiūri jas; renka vaistažoles. Iš vaistažolių, visi drauge ruošia kvapnius arbatų mišinius, jie dovanojami įstaigos socialiniams partneriams, svečiams, tėvams ir pačių mielai ragaujami.

Sukurtos erdvės ne tik aktyviai vaikų veiklai, bet ir nusiraminimui, poilsiui, ramiam pabendravimui. Edukacinėje erdvėje „Pasėdėkim, paplepėkim“, įrengtoje ąžuolyne, prisėdus galima ramiai pasigrožėti skirtingų augalų spalvų gama, įkvėpti įvairių kvapų, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, – šie kasmet apsigyvena tėvelių pagamintuose ir medžiuose sukabintuose inkiluose.

 

Vaikai noriai įsitraukia dalyvauti daržininkavimo procese, o svarbiausias vaidmuo tenka pedagogui. Jei pedagogas – iniciatyvus, noriai kuria, veikia, tai ir vaikų akys žiba, jie drąsiai ir aktyviai imasi įvairiausios pasiūlytos veiklos.

Pedagogai raginami kartu su vaikais nuspręsti, ką kiekvienais metais nori sodinti savo daržo dėžėje, ką prižiūrėti ir auginti. Ir visai nesvarbu, jei šalia paprikų, pomidorų, burokėlių ir cukinijų pasodinama gėlių. Sumaniam pedagogui tai tik priežastis, skatinanti kritinį mąstymą ugdantį, vaikų pastabumą lavinantį pokalbį: kas yra daržas, o kas gėlynas, kas yra daržovė, vaisius, o kas gėlė, ką ir kodėl valgyti sveika, o ko ir kodėl nereikėtų.

 

Paklausę vaikų apie jų darželio aplinką, išgirdome tokius atsakymus:

Urtėja: „Labai patinka žaisti kur yra svarstyklės. Ten svėriau karoliukus, akmenukus. Atnešiu kankorėžių, kad galėčiau ir juos pasverti“.

Smiltė: „Norėčiau žaisti prie fėjų namelių. Dar norėčiau, kad čia apsigyventų dantukų fėja“.

Jonas: „Labai patinka Deivydo ir Aliko tėčių sukurti mediniai gyvūnėliai. Su jais noriu žaisti „zoologijos sodą“. Norėčiau, kad dar čia apsigyventų boružėlė, tigras“.

Gustas: „Labai patinka vaistažolynas, nes galima pasiskinti ramunėlių, aviečių lapelių ir uogyčių, mėtų ir išsivirti skanią, kvepiančią arbatą“.

 

Bendruomenės (tėvų, darbuotojų) kokybinio vertinimo anketų atsiliepimai apie įstaigoje įgyvendinamą lauko edukacinių erdvių kūrimo projektą – teigiami, tad džiaugiamės pasiektais rezultatais: lauke vaizdas nepriekaištingas; gražesnio ir jaukesnio darželio neteko matyti; aplinka graži, švari, įdomi, spalvinga, sutvarkyta; vaikai turi erdvės žaisti, tyrinėti, bandyti, eksperimentuoti; erdvės skirtingos, gausu lavinamųjų priemonių.

Mūsų nuomone, tik tada, kai vaikas laisvai, praktiškai patiria, veikia, turi pakankamai erdvės ir tinkamas sąlygas smalsiam aplinkinio pasaulio pažinimui, jis auga be baimių ir streso, atsiskleidžia unikali jo prigimtis, formuojasi teigiamos charakterio savybės, pasiekiami geresni ugdymo(si) rezultatai.