„Tai buvo dar viena nauja patirtis…“

Taip lapkritį vykusią „Lyderių laikas 3“ projekte dalyvaujančių 15-os Lietuvos savivaldybių nuotolinę stažuotę Suomijos ir Estijos bendrojo bei ikimokyklinio ugdymo įstaigose įvertino Anykščių savivaldybės švietimo darbuotojai. Mokytojai, dalyvavę stažuotėje, dabar kalba apie su kaupu išsipildžiusius lūkesčius ir tai, kad stažuotė buvo labai prasminga, puikiai organizuota ir net leido pamiršti, kad viskas vyksta nuotoliniu būdu (visa tai išties kokybiškai įgyvendino kelionių organizatorė „Kiveda“).

Į šį tekstą sudėjome mintis, kurias stažuotės ataskaitose išsakė Zarasų, Joniškio, Jonavos, Pasvalio, Pakruojo ir Anykščių rajonų bei Panevėžio miesto savivaldybės švietimo darbuotojai. Jų įžvalgas papildė savivaldybių kuratorės Asta Grinevičienė, Renata Pavlavičienė ir Olivija Saranienė.

Suomija: mažiau yra daugiau

 

Kaip per porą dešimtmečių pakeisti pasaulį? Sako, kad suomiai bene pirmieji Europoje suprato – būtina pradėti keisti švietimą: atsisakyti griežtų taisyklių, raginimų, tikrinimų, gausybės namų darbų. Pradėti ugdyti principu „mažiau yra daugiau“. Taip ugdomi jaunieji suomiai netruko pademonstruoti aukštus mokymosi pasiekimus. Suomijoje nėra standartizuotų testų, tik baigiamieji, visa švietimo bendruomenė laikosi idėjos, kad mokykla yra ne testavimui, o mokymuisi. Ugdymo proceso centre – mokinys, todėl pagrindinis dėmesys ne egzaminų rezultatams, o mokiniui, jo individualiems poreikiams.

 

Mūsų mokytojams įspūdį paliko mokinių dalyvavimas mokyklos gyvenime. Jų iniciatyva yra kuriami mokinių klubai pagal poreikius, gabumus, pomėgius, pavyzdžiui, tarptautinio bendradarbiavimo, sveikatinimo, dviračių remonto ir pan. Mokinių dalyvavimas savivaldoje (klubuose) paremtas savanoriškumo principu, o tikslas – padėti įgyti reikiamų įgūdžių, kurie bus naudingi ateityje.

 

Pasirenkamuosius dalykus mokiniai gali mokytis ir kitose mokyklose, nes viduriniame ugdyme akcentuojama asmeninė atsakomybė. Lankstus mokymas(is) – lankstus vertinimas. Išskirtinis ugdymo akcentas – patyriminis mokymas: nuo „kalimo“ ir faktų žinojimo metodikos pereinama prie žinių pritaikymo ir analizavimo, praktikuojamos išvykos į gamtą, edukacinės programos muziejuose. Bendrojo ugdymo mokyklos turi puikias bendradarbiavimo su universitetais galimybes. Aukštesniųjų klasių mokiniai Suomijoje neturi vadovėlių, tas pats mokytojas moko kelių dalykų. Kurioje mokykloje ir koks mokytojas dirbs, sprendžia savivaldybė.

 

Ankstyvajame ugdyme kiekvienas mokinys turi individualų mokymosi planą, kiekviena mokykla – mokykla vaikui. Ir jis, vaikas, nebijo kalbėti apie savo nesėkmes, nes čia priimta mokytis iš savo klaidų. Suomijoje pirmoko mama gauna 4 mėnesius motinystės atostogų ir galimybę pratęsti jas iki vienerių metų, paliekant visą gautą atlyginimą. Šalyje siekiama, kad vaikai iki 7 metų kiek įmanoma daugiau laiko praleistų su savo šeima ir kitais artimaisiais, nors darželius pradedama lankyti anksti. Svarbiausiais mokymo(si) aspektais šiame amžiuje laikoma patirtis žaidžiant, ir būtent žaidimo metu įgyjami pirmieji skaitymo ir rašymo įgūdžiai.

 

Stažuotės metu daugelį žavėjo pasitikėjimas pedagogais, ugdymo įstaigų vadovais, laisvės pojūtis, dalijimasis idėjomis. Daugelis stažuotojų mano, kad turime labiau atkreipti dėmesį į socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymą jaunesniajame mokykliniame amžiuje. Ar gebėtume suvaldyti tą pasitikėjimą ir laisvę veikti, jei staiga atsidurtume Suomijos situacijoje? Link to reikia eiti daug ir nuosekliai dirbant. Pirmiausia mokytojas savo pozityvumu, pasitikėjimu turi būti tinkamas pavyzdys mokyti socialinio-emocinio raštingumo.

 

Taigi, Suomijoje visa švietimo sistema grindžiama pasitikėjimo kultūra, tėvai labai domisi savo vaikais, dalyvauja mokyklos gyvenime. Pabrėžtinas suomių gebėjimas kalbėti paprastai apie gilius ir svarbius dalykus – ne daug protingų žodžių, bet daug realios veiklos vaiko, mokinio labui.

 

Stažuotojų grupės parsivežė ne vieną idėją, kurią siūlys įgyvendinti savo savivaldybės mokyklose. Pavyzdžiui, pasitikėjimo, paramos modelio kūrimą, pagalbos grupės (komandos) įsteigimą, metinio pokalbio su mokytojais organizavimą, mokyklos unikalumo stiprinimą per pamokas, neformalius užsiėmimus, šventes nuo darželio iki gimnazijos.

Pexels.com nuotr.

Estija: dėmesys ne tik judrumui

 

Estijoje švietimas – tikrai prioritetinė sritis. Čia einama į gylį… Ir tikima, kad tai užtikrina aukštus ugdymosi rezultatus. Estijos, kaip ir Suomijos, mokyklose svarbus mokytojų bendravimas ir bendradarbiavimas tarpusavyje, dažnoje mokykloje veikia kuratorių sistema. Labai populiarios integruotos dalykų pamokos. Mokytojai, rengdami savo dalyko metinius planus, buriasi į komandas, kartu planuoja, numato laiką, kada bus vedamos pamokos, turinčios teminių sąsajų. Taip per įvairių dalykų pamokas stiprinamos mokinių žinios.

 

Šalyje visos mokyklos yra renovuotos arba pastatytos naujos, „žalioji energija“ (saulės baterijos) naudojamos ne tik mokyklos reikmėms, bet ir mokymosi tikslais. Mokyklų pastato renovacijos techniniai sprendimai pritaikomi ugdymo procese. Pavyzdžiui, prie elektros jungiklių, kištukinių lizdų statomi skaitikliai, parodantys kiek energijos yra eikvojama. Su robotika mažieji estai susipažįsta dar ikimokykliniame ugdyme. Bendrojo ugdymo mokyklos turi puikias bendradarbiavimo galimybes su universitetais.

 

Išskirtinis dėmesys Estijoje skiriamas mokinių sveikatinimui. Daugumoje ugdymo įstaigų yra organizuojama ilgoji „aktyvioji“ pertrauka lauke bet kokiu oru. Mokiniai skatinami judėti, tam įrengtos įspūdingos aktyvioms veikloms pritaikytos kiemo erdvės. Atvykti į mokyklą vaikai raginami pėstute arba dviračiu. Nemenkas dėmesys yra skiriamas ne tik „žaliajai“ energijai, jos panaudojimui, bet ir ekologiškam gyvenimo būdui, kovos su klimato kaita priemonėms. Mokyklose yra tradicija – kiekviena klasė atlieka po vieną gerą „žalią“ darbą. Ir mokomasi čia iš viso pasaulio patirties, aktualizuojami svarbiausi įvykiai ir procesai, tokie kaip atšilimas, gaisrai miškuose, „žaliasis kursas“ ir pan.

 

Mūsų mokytojams paliko įspūdį ir tėvų įtraukimas į mokyklos veiklas, ir ugdymas(is) lauko erdvėse, ir iniciatyvos klasės lygmeniu, tokios, kaip „klasės draugas“: mokiniai suskirstomi poromis, sunkiau besimokančiam priskiriamas pagalbininkas ir pan.

 

Mokykloms suteikta daug autonomijos, tačiau nacionalinių susitarimų ir savivaldybės prioritetų jos turi laikytis. Mokyklų vadovams numatomos labai aiškios užduotys, apie jas kalbamasi vertinimo pokalbių metu. Prioritetinės užduočių temos:

1) lyderystė ir strateginis vadovavimas;

2) personalo valdymas;

3) ugdymo proceso valdymas;

4) visuomeninių ryšių ir partnerysčių kūrimas;

5) ūkio administravimas.

 

Strateginiuose šalies dokumentuose akcentuojama, jog reikia stiprinti direktorių lyderystę, raginama stebėti verslo vadybininkų veiklą ir iš jų mokytis. Apskritai daug dėmesio skiriama visų specialistų profesionalumui.

 

Stažuotės dalyviai apibendrina, kad tinkamas mokytojų rengimas, aukštos mokytojų ir mokyklų vadovų profesinės kompetencijos, pasitikėjimas jais ir vaikų, mokinių atsakomybė už savo ugdymosi rezultatus, šiuolaikiniai ugdymo metodai bei geras finansavimas lemia Suomijos ir Estijos švietimo sistemų pažangą ir lyderystę Europoje. Tai galėtų būti ir Lietuvos siekiamybė! Stažuotės patirtys, pasak jos dalyvių, buvo vertingos, nes leido suprasti, kiek toli galėjome būti pažengę, jei būtume vieningi siekdami tikslų ir niekada nedvejotume, kad vaiko gerovė – visada prioritetas.

 

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.