Švietimo tarybos savivaldybėse: nauda ir sėkmė priklauso nuo politikų požiūrio ir švietimo bendruomenės lyderystės

Gero valdymo sampratose nuolat yra akcentuojamas dalyvavimo elementas. Geras valdymas traktuojamas kaip dalyvavimu grįstas valdymas, sąlygojantis visuomenės ir valstybės bendradarbiavimą. Ši nuostata įtvirtinta įvairiuose viešojo valdymo dokumentuose, strategijose, programose, pabrėžiančiose poreikį įdiegti mechanizmus, skatinančius įsitraukimą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra švietimo tarybos, nurodytos LR Švietimo įstatyme.

LR Seimo sudaryta Lietuvos švietimo taryba sudaroma vadovaujantis Švietimo įstatymo 62 straipsniu ir yra atskaitinga valstybės švietimo savivaldos institucija, atliekanti ekspertinį vertinimą ir konsultuojanti strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Švietimo įstatymo 61 straipsnis numato, kad švietimo ir atskirų švietimo sričių tarybos gali būti steigiamos savivaldybėse, o nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Šiose dalyvaujamosios valdysenos principais veikiančiose grupėse atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai (pavyzdžiui, vietos verslo atstovai, įvairios nevyriausybinės organizacijos, dirbančios švietime ir kt.), švietimo teikėjai ar jų asociacijos. Bendriems švietimo tikslams susitelkusios minėtos komandos analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo politika, aptaria jos strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, projektus bei telkia vietos visuomenę jiems siekti. Nors tarybų pasiūlymai ir nutarimai yra rekomenduojamojo pobūdžio, peržvelgus veikiančių tarybų sudėtį, funkcijas, teikiamus siūlymus ir kt., galima daryti prielaidą, kad savivaldybėse yra palanki terpė švietimo politikai formuoti, įgyvendinti bei daryti įtaką savivaldybių politikams, priimantiems su švietimu susijusius sprendimus. Tačiau tam labai svarbios įvairių suinteresuotų pusių iniciatyvos, gebėjimai, žinios bei lyderystė.

Nors galimybės veikti švietimo taryboms (toliau ŠT) yra, tačiau savivaldybių interneto svetainėse pateiktoje informacijoje matyti, kad iš 60 savivaldybių ŠT veikla vykdoma tik 9-iose. Tyrimų, analizių, kodėl neišnaudojama ši puiki galimybė įtraukti savivaldybių švietimo bendruomenes į sprendimų priėmimą savivaldos lygmeniu, nėra, todėl atsakyti į klausimą vienareikšmiškai būtų sudėtinga. Galbūt tai vietos švietimo bendruomenių lyderystės trūkumas, o galbūt tiesiog dar neįžvelgiama pridėtinės ŠT vertės vietos švietimo bendruomenei.

Pakalbinti įvairių ŠT nariai (mokinių, tėvų atstovai) vienareikšmiškai mato šių struktūrų naudą, tačiau yra tam tikros šios veiklos sėkmę lemiančios sąlygos: ŠT vadovauti turėtų ne politikas, būtinas mero, savivaldybės Tarybos palaikymas, svarbi kiekvieno atstovo lyderystė, žinios bei motyvacija. Buvusi vienos ŠT narė Dalia Kupčinskienė, atstovavusi tėvų bendruomenei, nuogąstauja, kad pasikeitus merui, neliko ir anksčiau veikusios ŠT. Anot pašnekovės, šis darinys buvo politizuotas, todėl dirbti buvo sunku, visos iniciatyvos pasibaigdavo diskusijomis. Tačiau ŠT nauda ji neabejoja: „Vis tiek manau, kad jos labai reikalingos, nes turėtų užtikrinti demokratinių principų įgyvendinimą realybėje ir skatintų tėvų, švietimo darbuotojų dalyvavimą inicijuojant ir priimant sprendimus, su švietimo bendruomene susijusiais klausimais rajono lygmeniu, esant reikalui, deleguojant juos ir visos Lietuvos lygmeniu veikiančias institucijas”, – teigia tėvų atstovė.

ŠT nauda neabejoja ir kitą tėvų atstovė, Vakarų Lietuvos tėvų forumo (VLTF) narė Alvyda Obrikienė, kuri džiaugiasi galimybe Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo taryboje teikti tėvų bendruomenės nuomonę, tartis su švietimo įstaigų vadovais, mokytojais, mokiniais, specialistais, politikais, kaip geriau užtikrinti kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumą. Anot Alvydos, „Vakarų Lietuvos tėvų forumas siekia, kad vyktų konstruktyvus dialogas tarp tėvų ir pedagogų, todėl dalyvavimas Klaipėdos m. savivaldybės Švietimo taryboje padeda įgyvendinti šį tikslą. Kaip VLTF narei, auginančiai mokyklinio amžiaus vaikus, man, be abejo, aktualus švietimo politikos įgyvendinimas šiandien ir ateityje. Švietimo tarybos posėdžiuose vertinami dokumentų projektai, reglamentuojantys švietimo veiklą. Kadangi Švietimo tarybą sudaro skirtingų švietimo paslaugų tiekėjų atstovai, savivaldybės švietimo skyriaus atstovas, savivaldybės tarybos atstovas, mokytojų, mokinių, tėvų atstovai, todėl aptariami klausimai išanalizuojami įvairiais aspektais, atsižvelgiant į skirtingas patirtis, poreikius ir skirtingas kylančias problemas. Galbūt susitarimą rasti sudėtingiau, tačiau diskusijos padeda rasti tinkamiausią sutarimą, kuriuo arba pritariama, arba siūloma tobulinti svarstomą dokumento projektą. Kita vertus, įsitraukimas svarbus ir dėl to, kad informacija lengviau pasiekiama. VLTF iš pirmų lūpų sužino apie laukiančius pokyčius. Miesto valdžiai taip pat naudingas tėvų įsitraukimas, nes vėlgi, iš pirmų lūpų išgirsta tėvų nuomonę, poreikius, abejones ir kritiką. Taip pat VLTF įsitraukimas į Švietimo tarybos veiklą pagreitina bendradarbiavimą tarp skirtingų miesto švietimo įstaigų, leidžia tėvams į sprendžiamus klausimu pažiūrėti kitu kampu („kitų akimis“) ir išreikšti tėvų poziciją švietimo klausimais.“

LMS nuotr.

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) nariai Ignas Janeliūnas ir Paulius Buidovas, besidarbuojantys dviejų savivaldybių ŠT, taip pat neabejoja jų nauda. Ignas dalijasi puikia patirtimi: „Švietimo taryboje tenka atsakomybė dirbti jau 2 metus. Per tą laiką narystė šiame patariamajame miesto tarybai organe svariai prisidėjo ne tik prie moksleivių, kaip pagrindinės švietimo sistemos grandies, sėkmingo ir kokybiškesnio nei įprastai atstovavimo, bet ir prie asmeninių žinių ir naudingos patirties. Tiek ikimokyklinių, tiek bendrojo ar profesinio ugdymo įstaigų atstovai gali reikšti savo nuomonę įvairiais klausimais bei formuoti naujus siūlymus savivaldybės merui ar kitoms institucijoms. Tuo pačiu ir patys moksleiviai nelieka neišgirsti. Puikiai pamenu ir be galo džiaugiuosi, jog kartu su LMS vykdant neformaliojo vaikų švietimo, moksleivių poreikių analizės ir kitas apklausas, šių apklausų rezultatai buvo vertingi ir naudingi. Jais buvo remiamasi ne tik diskusijų metu vykstant Švietimo tarybos posėdžiams, tačiau lygiagrečiai ir argumentuojami ŠT teikiami nauji siūlymai, atsižvelgiant į jaunų žmonių pasisakymus ir įžvalgas. Be viso to, kalbant apie moksleivių atstovavimą, dažnai diskutuojant su pačiais moksleiviais ar pedagogais yra pabrėžiama, jog LMS turi savo deleguotus organizacijos atstovus tokiuose organuose kaip ŠT ir tie atstovai dar plačiau ir aktyviau neša moksleivių keliamus klausimus tolyn, nepaliekant jų vien tik oficialiuose raštiškuose pasiūlymuose, bet ir juos išsakant garsiai. Taigi, dalyvavimas Švietimo tarybos veikloje visokeriopai sustiprina tiek moksleivių poreikių atliepimą, tiek ir patį jaunimo politikos įgyvendinimą savivaldybėje.“

Pauliaus patirtis šiek tiek kitokia, tačiau mokinių įgalinimu bei visapuse nauda jis taip pat neabejoja: „Asmeniškai teko susidurti su tuo, jog nei savivaldybė, nei švietimo bendruomenė nematė poreikio sušaukti posėdžio nuo praeitų metų kovo iki šių metų balandžio mėnesio (matyt, pandemija pokyčių švietimui neatnešė), o bandymas atnešti naujų idėjų iš moksleivių pusės pasibaigdavo citata „Jūsų idėja yra kaip mirštančiam žmogui validolis“. Nepaisant to, manau, kad tokie apskritieji stalai teikia didelę naudą vien dėl to, jog tu esi „priverstas“ išgirsti kito žmogaus nuomonę, susidurti su skirtingais darbo metodais ir idėjomis. Tai yra ypač naudinga moksleiviams, nes jų įgalinimas dažnai vis dar yra svetimas, o reiškiantis savo nuomonę moksleivis kartais yra net diskriminuojamas, todėl tokia platforma, kur moksleivis yra lygiavertis kitiems, yra puiki galimybė keisti švietimo bendruomenę, o savivaldybės padrąsinimas įsitraukti moksleiviams yra aukso vertės.“

Džiugina jaunosios kartos požiūris į visuomeninę veiklą ir noras dalyvauti sprendimų priėmime, tad ŠT yra puiki galimybė ugdyti pilietiškumo kompetencijas, kurios Bendrojo ugdymo programų projektuose įvardytos, kaip vertybės, nuostatos, suvokimas ir praktinio veikimo gebėjimai, įgalinantys ugdytis pilietinį tapatumą ir stiprinti pilietinę galią, kartu su kitais kūrybiškai ir socialiai atsakingai kurti demokratišką visuomenę… Visuomeniniais pagrindais veikiančių ŠT veikla yra pamatas savitai regionų švietimo politikai kurti, puiki galimybė stiprinti švietimo bendruomenės narių (tėvų, mokinių, mokytojų, vadovų, politikų, specialistų ir kt.) gebėjimus, ugdyti vietos lyderius ir neįkainojama ekspertinė pagalba vietos politikams ir visai švietimo bendruomenei.

Priedai: X Savivaldybės Švietimo tarybos nuostatai

+5

0