STREAM savaitė Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje

Respublikos mokyklose populiarėja naujas integruoto ugdymo būdas – STREAM (gamtos mokslai, technologijos, skaitymas ir rašymas, inžinerija, matematika, dizainas ir kūrybiškumas). Tauragės „Šaltinio“ progimnazija tokio ugdymo srityje turi patirties: prieš dvejus metus per STEAM savaitę buvo pagaminta metodinė priemonė – stalas „Čia viskas sava“: tarsi iš paukščio skrydžio galima pamatyti miniatiūrinį Tauragės miesto vaizdą. 2020–2021 m. m. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas kartu su Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija organizavo bendrojo ugdymo mokyklų mokinių kūrybinių darbų konkursą „Gyvieji dirbtinių sistemų prototipai“ ir mūsų mokyklos jaunesniųjų mokinių komanda iškovojo pirmąją vietą.                 

 

Praėjusiais mokslo metais mokykloje taip pat buvo suplanuotos STEAM veiklos, tačiau dėl nuotolinio ugdymo jos nebuvo vykdomos. Šiemet, lapkričio 15–19 d., 5–8 klasių mokiniai per STREAM savaitę gilinosi į klimato kaitos problemą. Tema pasirinkta dar pernai, o jos aktualumas dar labiau išryškėjo, kai lapkričio pradžioje daugiau kaip 120 pasaulio lyderių Glazge susirinko tartis, kaip kovoti dėl gresiančio katastrofinio pasaulio atšilimo. Į susitikimą su aštuntokais atvykęs Tauragės miesto meras Dovydas Kaminskas pristatė Tauragę kaip ekologiškiausią šalies miestą: gatvėmis važinėja elektrobusai, mieste įdiegti išmanūs LED šviestuvai, įkurtas vienas didžiausių vėjo jėgainių parkas. Mokiniai, apsilankę neseniai mieste atidarytame STEAM centre, sužinojo, kad jo pasirinkta kryptis – žaliosios ir alternatyviosios energijos vystymas. Todėl buvo nutarta giliau ir plačiau paanalizuoti, kaip klimato kaita veikia mūsų aplinką, 5–8 klasių mokiniai gilinosi į atliekų, energijos, vandens, sveikos gyvensenos problemas.

 

STREAM savaitės veikla buvo kruopščiai suplanuota: pirmą savaitės dieną mokiniai su mokytojais ir klasių auklėtojais aptarė būsimas veiklas. Visos aštuoniolika 5–8 klasių žiūrėjo filmą ekologine tema ir jį aptarė. Pasimatavo (pildė anketas), ką jie žino apie gamtosaugą. Antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį atliko integruotas STREAM užduotis klasių kontingentais. Penktokai gilinosi į savo spintos istoriją (jų iššūkis „nuo spintos tvarkymo iki atsakingo vartojimo“). Šeštų klasių mokiniai nagrinėjo namų ūkį: kaip namuose, artimiausioje miesto atliekų surinkimo aikštelėje tvarkomos atliekos, užrašinėjo ir nagrinėjo vandens, elektros skaičiukų rodmenis (jų iššūkis – diena be atliekų). Septintokų pasirinkta tema „Mano šeimos transporto priemonės“ (mašinos, mopedai, motociklai, paspirtukai…), jų iššūkis „savaitė pėsčiomis“. Na, o aštuntokai, vyriausi progimnazijos mokiniai, gvildeno temą „Žmogaus veiklos įtaką atmosferai“, jų iššūkis – „kaip aš galiu prisidėti prie ekologiško miesto kūrimo?“.

 

Tiek mokykloje, tiek atskiruose miesto objektuose darbas virte virė. Dar prieš STREAM savaitę technologijų mokytoja Audra Paulauskienė organizavo akciją „Neišmesk – antrą kartą panaudok“: mokiniai į mokyklą nešė sulūžusius skėčius, o integruotose pamokose iš jų siuvo maišelius sportinei aprangai ir pirkiniams – taip ugdėsi įprotį tausoti turimus daiktus. Į šitą veiklą galėjo įtraukti šeimos narius, kitus suaugusiuosius. Vienoje mokyklos poilsio zonoje – „Vėjų pievoje“ – veikia pasiūtų maišelių paroda.

 

Nuolat buvo girdima, kaip mokiniai dalijasi įspūdžiais iš savo veiklų. Penktokai pažiūrėję filmuką anglų kalba, kaip rūbus tvarko japonė Marie Kondo, patys atrado daug įdomybių savo spintose, kūrė ketureilius apie rūbus, batus, skėčius. Mokinių sukurtose eilėse išsakytos mintys ne tik apie tvarkomas spintas ir jose jaukiai įsikūrusius rūbus, bet ir apie netvarkingose spintose liūdinčius drabužius. Pasidžiaugta švariais batais, kuriais apsiavę vaikai skuba pas draugus, taip pat kalbama apie įvairiaspalvius skėčius, jais nešini vaikai linksmai šokinėja po balas… Išgirdę etikos ir tikybos mokytojų pasakojimų apie dalijimąsi, patys sugalvojo atlikti gerų darbų. Štai 5d klasės mokinys Majus atnešė į klasę savo išaugtą megztuką ir pasakė, kad gali jį padovanoti, kam reikia. 5b klasė mokiniai apsilankė Tauragės Carito centre, sužinojo apie rūbų „atiduotuvę“, kurioje galima dar tinkamų rūbų pačiam pasiimti, o savus išaugtus atnešti ir palikti kitiems.

 

6d klasės mokiniai piešė balioną, ant jo rašė globalias problemas, apie kurias išgirdo įvairiuose pristatymuose. Austėja ir Rugilė parašė, kad veiklos praėjo puikiai. Per integruotas istorijos-dailės pamokas šeštose klasėse mokiniai ne tik sužinojo elektros į namus atėjimo kelią, kada ir kur sužibo pirmoji elektros lemputė, bet ir pašoko šokį pagal praeityje žinomą muzikos grupę „Electric light orchestra“. IT pamokose su mokytoja Nanija Bekeriene mokiniai kūrė vandens, elektros, popieriaus taupymo ženklus, kurie vėliau buvo priklijuoti įvairiose mokyklos vietose (klasėse, valgykloje, sporto salėje…). 6a klasės mokinio Klaido Daugino per matematikos pamoką atliktas diagramas ne gėda būtų parodyti ir studentui, mokytoja Leonora Šimanauskienė stebėjosi, su kokiu kruopštumu susisteminti ir pateikti faktai apie vandens taupymą. Buvo ir liūdnų akimirkų: vienas šeštokas po filmo apie kenčiančius gyvūnus net apsiverkė, sakė, kad jaučiasi kaltas…

 

Smagi tema septintokams buvo apie transporto priemones: daugelis išbandę paspirtukus, riedlentes, dviračius. Nemažai priekaištų nedrausmingiems vairuotojams išsakė laiškuose, kuriuos rašė per lietuvių kalbos pamokas. Dūmijantys automobiliai, neatsargus vairuotojų elgesys, dideliu greičiu važinėjantys paspirtukininkai – visa tai sukelia pavojingas situacijas gatvėse, kartais sužalojami žmonės. Per fizikos ir biologijos pamokas mokiniai tyrė savo aplinkos CO², dalyvavo diskusijoje „Ar elektromobilis tikrai netaršus?“ Istorijos pamokose mokiniai ne tik gilinosi į transporto priemonių atsiradimo ir vystymosi istoriją, bet ir žaidė judrųjį žaidimą „Mašinos“, kiekviena grupė savo kūno kalba pamėgdžiojo įvairius mašinų skleidžiamus garsus.

 

Visų klasių aštuntokai, susiskirstę į 5 grupes, „vizitavo“ karštuosius taškus – apžiūrėjo miesto šiukšlių aikšteles, fiksavo rezultatus, juos iliustravo diagramomis. Su chemijos mokytoja Danute Ramanauskiene iš kelių miesto vietų rinko lietaus vandenį, ištyrė jo rūgštingumą, kietumą bei užterštumą kietosiomis dalelėmis. Sužinojo, kad lietus, krisdamas ant žemės, gali surinkti ore esančius teršalus. Gyvybė gali egzistuoti tik tada, kai terpės pH (vandenilio potencialas) yra 5–9 intervale. Nuo pH priklauso visi medžiagų apykaitos procesai. Vandens pH yra 6,5–7. Lietaus vanduo miesto centre buvo pH-6, kiek atokiau nuo centro neutralus – pH-7. Mokiniai taip pat rašė žinutes apie tai, kaip galėtų prisidėti prie ekologiško miesto kūrimo, jos buvo išspausdintos miesto laikraštyje „Tauragės žinios“, mokyklos svetainėje.

 

Paskutinę savaitės dieną visų klasių mokiniai vėl pildė tas pačias anketas, kaip ir pirmą dieną – pasimatavo ūgtį. Pirmosios ir antrosios apklausos rezultatai pranoko lūkesčius – praktiškai visi žymėjo, jog sužinojo, su kokiomis problemomis gamtosaugos srityje susiduriama šeimoje, mokykloje, mieste, šalyje, pasaulyje. Į klausimą „Ar mokykloje naudojamas perdirbtas popierius?“ pirmą dieną „taip“ pasakė 37 proc., o paskutinę – 69 proc. mokinių. 24 diagramose išanalizuotos žinios apie atliekų, energijos, vandens, sveikos gyvensenos suvokimą.

 

Pasibaigė STREAM savaitė, mokiniai jungtinėse pamokose ne tik pagilino žinias apie klimato pokyčius pasaulyje, bet ir turėjo progos suvokti, kaip turi elgtis namuose, gatvėje, mokykloje, kad galėtume gyventi švariame pasaulyje. Be abejo, reikia padėkoti ir visiems mokytojams, ieškojusiems būdų, kaip įtikinamai įtraukti į tyrimų ir apmąstymų veiklą, užrašyti rezultatus, juos analizuoti.

 

Visi mokinių darbai buvo keliami į padlet sieną ir skelbiami:

5 kl. – Spintos istorija,

6 kl. – Išteklių taupymas,

7 kl. – Transporto priemonės,

8 kl. – Klimato kaita.