Šviesos dėžutė ir jos panaudojimas vaikų ugdymuisi

Vienas naujesnių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo metodų – XX a. antroje pusėje Italijoje gimusio Reggio Emilia ugdymo metodas, jo pradininku laikomas italų pedagogas Loris Malaguzzi (1920–1994). Galima teigti, kad labiausiai paplitusi ir plačiausiai naudojama iš Reggio Emilia ugdymo metodo atėjusi unikali ugdymo priemonė – šviesos stalas. Šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose naudojami įvairūs savo dydžiu, forma, skleidžiama šviesa, šviesos stalai ir įvairios jų alternatyvos – šviečiantys LED kubai, LED šviečiančios panelės ir kt. Tačiau žaidimams, kaip alternatyvą šviesos stalui, galima panaudoti namų sąlygomis pasigamintą šviesos dėžutę, su ja galima žaisti tiek namuose, tiek panaudoti žaidžiant su vaikais grupėje.

 

Šviesos dėžutės gamybai reikalingos šios priemonės: bet kokio dydžio permatoma plastikinė dėžė su dangčiu (geriau, kad dangtis būtų lygus ir kuo aukštesniais krašteliais), vienspalvė arba daugiaspalvė LED lempučių girlianda (geriau su baterijomis) arba LED lemputė, keičianti spalvas ir valdoma nuotoliniu pulteliu, folija, kepimo popierius, lipni juostelė, žirklės.

 

Šviesos dėžutę galima pasigaminti taip: plastikinės dėžutės vidus – dugnas ir krašteliai – išklojami folija. Tada į dėžutės vidų dedama LED lempučių girlianda, ji pritvirtinama prie dėžutės sienelių ir dugno lipnia juostele. Po to dėžutės dangtis padengiamas lapeliu kepimo popieriaus ir pritvirtinamas lipnia juostele.

 

Dažnai manoma, kad šviesos stalas naudojamas meninių (dailės) gebėjimų ugdymuisi ir su tuo susijusioms veikloms. Visgi ant šviesos dėžutės galima žaisti žaidimus, skirtus įvairiems ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimams ugdyti.

 

Idėjos veikloms, skirtoms skaičiavimo ir matavimo srities gebėjimų ugdymuisi:

• daiktų skaičiavimui – kiek iš viso, kiek daugiau, kiek mažiau;
• daiktų sekų atpažinimui, dėliojimui;
• daiktų tapatinimui pagal įvairius požymius – spalvą, dydį, formą (apskritas, keturkampis ir kt.);
• dydžių sąvokas suprasti ir įsiminti – ilgas – trumpas; storas – plonas; toks pat, ne toks ir pan.;
• dydžių skirtumų sąvokų supratimui – storesnis – plonesnis; aukštesnis – žemesnis; siauresnis – plonesnis ir pan.;
• geometrinių plokštumos figūrų (skritulys, kvadratas, stačiakampis, trikampis, kvadratas) skyrimui ir pavadinimui;
• skaitmenų pažinimui.

Idėjos žaidimams su geometrinėmis figūromis, pagamintomis iš spalvotos skaidrios plėvelės:

• išdėlioti skirtingas geometrines figūras po vieną ant šviesos dėžutės, patyrinėti ir įvardinti, kokia jų spalva, forma (apvalios, keturkampės, kvadratinės);
• turimas geometrines figūras palyginti pagal dydį – išrinkti, kuri geometrinė figūra didžiausia, kuri mažiausia; išdėlioti seką – nuo mažiausios iki didžiausios ir atvirkščiai;
• žaisti rūšiavimo žaidimus – iš bendros krūvelės atrinkti ir į vieną, sudėti visas vienos spalvos, vienos rūšies geometrines figūras, jas įvardinti (kvadratas, stačiakampis, trikampis, skritulys), suskaičiuoti, kiek kokios spalvos, formos geometrinių figūrų yra kiekvienoje krūvelėje.

Geometrinių figūrų žaidimams galima naudoti ne tik skaidrias geometrines figūras, bet ir įvairius, skirtingo dydžio ir storio pagaliukus: dantų, ausų krapštukus, medinius iešmelius, įvairius šiaudelius, medžio šakeles ir pan. Iš šių priemonių galima dėlioti įvairias geometrines figūras. Sudėliojus suskaičiuoti, kiek iš viso geometrinių figūrų pavyko sudėlioti, kiek iš viso pagaliukų panaudota kiekvienai geometrinei figūrai.

 

Matavimo žaidimai, panaudojant įvairius pagaliukus:

• išdėlioti skirtingo dydžio pagaliukus į eilę nuo aukščiausio iki žemiausio ir atvirkščiai;
• išdėliojus skirtingo storio pagalėlius palyginti ir išrinkti, kuris storiausias, kuris ploniausias, kuris pagalėlis storesnis, kuris plonesnis ir pan.

Skaičiavimo žaidimai, panaudojant įvairaus dydžio stiklinėles – spalvotas arba bespalves:

• iš spalvotų stiklinėlių statyti skirtingų spalvų bokštus. Pastačius suskaičiuoti, kiek iš viso stiklinėlių sudaro kiekvienos spalvos bokštą;
• pastatyti vieną įvairiaspalvį bokštą panaudojant įvairių spalvų stiklinėles. Suskaičiuoti, kiek iš viso stiklinėlių panaudota bokštą pastatyti;
• statyti piramides ir suskaičiuoti, kelių aukštų pastatyta piramidė, kiek stiklinėlių panaudota kiekvienam piramidės aukštui pastatyti ir pan.

Skaitmenų dėliojimo žaidimai, panaudojant įvairias stambesnes kruopas, pupeles, makaronus, akmenukus ir kt. Taip žaisdamas ir veikdamas vaikas lavina ne tik smulkiosios motorikos įgūdžius, bet ir susipažįsta su vizualia skaitmens išraiška, bando jį atpažinti, parašyti.

 

Skaitmenų rašymo, piešimo žaidimai, užpylus ant šviesos dėžutės bet kokių smulkių kruopų (grikių, ryžių, perlinių, miežinių kruopų), pirštukais ar bet kokia kita priemone – pagalėliu, šiaudeliu galima rašyti įvairius skaitmenis. Taip žaidžiant lavėja akies – rankos koordinacija, vaikas susipažįsta su skaitmenimis.

Prieš pradedant žaisti labai svarbu prisiminti, kad visi žaidimai ant šviesos dėžutės žaidžiami tamsoje!

 

Literatūra:

Thornton, L., Brunton, P. (2010). Bringing the Reggio Approach to your Early Years Practice. Routledge.

Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo aprūpinimo centras, 2015.