Svarbu ne aš, svarbu, kad mes visi už gamtą!

2022–2023 mokslo metais Mažeikių Kalnėnų progimnazijoje vykdomas „Erasmus+” ekologinis projektas „Svarbu ne aš, svarbu, kad mes visi už gamtą!“ (angl. „It’s not me, it’s us, it’s all about nature“). Projekto komanda spalio viduryje lankėsi Prancūzijos mieste Kanas ir su Louis Pasteur koledžo mokiniais, projekto partneriais, sprendė įvairias gamtosaugos problemas. Prigesus pirmiesiems įspūdžiams, ateina laikas reflektuoti, kokią nujaučiamą ir apčiuopiamą naudą davė kartu vykdytos veiklos, susipažinimas su Kano ir Paryžiaus miestų apželdinimo ir taršos mažinimo tendencijomis. Kiek ir kokiais būdais prie ekologiškos aplinkos kūrimo gali prisidėti mokiniai?

 

Tik įžengus į koledžo teritoriją, suspurdėjo mūsų širdys – šalia valstybinės Prancūzijos vėliavos plazdėjo Lietuvos trispalvė. O dauguma užduočių, kurias mokiniai vėliau atliko per gamtos, matematikos ir informacinių technologijų pamokas, buvo išverstos į lietuvių kalbą. Dėmesys mūsų gimtajai kalbai ir šaliai nuteikė labai maloniai – pasijutome laukiami.

 

Louis Pasteur koledžo pastatas stovi pačiame seno miesto centre, apsuptas gatvių ir namų, tačiau nedideli mokyklos teritorijoje esantys žemės ploteliai yra panaudojami supažindinimui su kompostavimo būdais, augalijos įvairove, drėkinimo ir vandens valymo sistemomis. Komposte apgyvendinti sliekai, o mažyčiame baseinėlyje – žuvytės. Abiem šiais nedideliais sodais savanoriškai rūpinasi patys koledžo mokiniai. Jie pristatė šias jų mokykloje įgyvendintas darnaus vystymosi ir aplinkosaugos projektų idėjas ir artimiausius planus – veislinių vištų auginimo ir gyvatvorių sodinimo aplink Kaną projektus. Koledžo gamtininkams vadovaujanti mokytoja buvo parengusi įdomių užduočių, tad mišriose grupėse dirbdami mokiniai atsakė į viktorinos klausimus, gana sėkmingai atpažino paukščius, kurių pavadinimai buvo parašyti trimis kalbomis: lietuvių, anglų, prancūzų. Abiejų šalių mokiniai išgirdo, kaip skamba šie pavadinimai jų gimtąja kalba ir susipažino su angliškais terminais. Sekdami naujųjų draugų pavyzdžiu mūsų progimnazijos mokiniai galės pradėti pirmuosius nedidelius ūkio projektus savo soduose ar mokykloje. Jie pamatė, kaip kompostavimo procesas pagerina dirvožemį, kaip galima sukaupti ir panaudoti lietaus vandenį ir kaip statyti vabzdžių viešbučius. Tikėtina, kad pastarieji atsiras ne tik prie mokyklos, bet ir soduose ar miesto parkuose.

 

Kita veikla buvo ne mažiau įdomi. Komanda dalyvavo matematikos pamokoje. Dirbdami grupėse, analizavo duomenis apie anglies pėdsaką ir ieškojo atsakymo, ar geriau spausdinti tekstą ant balto popieriaus lapo, ar skaityti jį kompiuterio ekrane. Mokiniai turėjo apskaičiuoti abiejų anglies pėdsakų kiekį, priklausomai nuo laiko, praleisto abiejų tipų skaitymui. Pamokos tikslas buvo ugdyti kritinį mąstymą vertinant kasdienius savo veiksmus, kiek jie kenksmingi aplinkai.

 

Mes į Kaną atvykome autobusu – draugiškesne aplinkai transporto priemone negu lėktuvas, o po Kaną visur vaikščiojome pėsčiomis. Nueidavome net 25–30 tūkstančių žingsnių. Ekskursijos po miestą metu aplankėme gražiausias šio miesto žaliąsias erdves: buvusio sąvartyno vietoje įkurtą parką ir puikų botanikos sodą. Susipažinome su Prancūzijos biologine įvairove. Buvo galimybė pamatyti, kad po gražiausiais gėlynais išties tebesidriekia plastmasės atliekos – netvaraus mūsų gyvenimo būdo palikimas.

 

Netoliese įkurtoje elektroninių prietaisų perdirbimo gamykloje stebėjome, kaip ardomi seni elektros prietaisai, valomi net seni, sutrešę tinklai. Lankėmės parduotuvėje, kurioje nebrangiai parduodamos įmonėje išardytos ir dar veikiančiomis detalėmis atnaujintos elektronikos prekės. Taip miestas sprendžia ne tik ekologinę, bet ir bedarbystės problemą, nes šioje įmonėje dirba ilgalaikiai bedarbiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, bei neįgalūs asmenys. Apžiūrėjome miesto pakraštyje įsikūrusios asketiškos bendruomenės buitį – jie sąmoningai atsisakė kai kurių visiems įprastų patogumų ir pasirinko gyvenimą be atliekų. Mokiniai sužinojo, kaip gali prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo, keičiant savo gyvenimo būdą, naudojant saulės baterijas net smulkiems buitiniams prietaisams, tokiems kaip sodo apšvietimas, mobiliųjų telefonų įkrovikliai. Ši patirtis prisidėjo prie neigiamo požiūrio į vartotojiškumą, nes mokiniai akivaizdžiai pamatė, jog atliekų kiekis tapo toks didelis, kad tenka gaminti vis daugiau specialios atliekas ardančios ir perdirbančios įrangos. Projekto dalyviai suvokė akivaizdžią tiesą: didingi senoviniai Kano miesto rūmai, bokštai, parkai rodo didžiulį žmonijos gebėjimą kurti grožį, ir naujosios technologijos turėtų tapti ne griaunančiais, o šį grožį išsaugančiais ir naują kuriančiais įrankiais.

 

Gidas atkreipė dėmesį į naujajame miesto rajone kursuojančius elektroautobusus, ant daugiabučių stogų pasodintus medžius, daug didesnes negu senamiestyje žaliąsias erdves. Siekiama, kad mikrorajono gyventojams kuo rečiau prireiktų automobilių – ir darbo, ir poilsio vietas, ir parduotuves pasiektų pėsčiomis arba dviračiais.

 

Miesto savivaldybės planuose kai kurių senamiesčio vietų rekonstravimas, mažinant taršą, nukreipiant transporto srautus nuo miesto centro. Nuėję prie maršalo F. Focho aikštės įsitikinome, kaip sudėtinga prieiti prie paminklo, nes aplink jį žiedu nuolat zuja mašinos. Louis Pasteur koledžo mokiniai pristatė savo projektus, kaip būtų galima rekonstruoti šią aikštę, kad ji taptų atvira pėstiesiems.

 

O per informacinių technologijų pamoką dirbdami grupėse abiejų šalių mokiniai kūrė skaitmeninius už mokyklos esančios gatvės projektus. Tikslas – mažinti automobilių srautus, rasti vietos dviračių takui, medžiams ir gėlėms. Vėliau apsilankę Paryžiuje pastebėjome, kad tokia šios šalies aplinkos apsaugos politika – nesant vietos pasodinti medžiams ar gėlėms, jie auginami ant namų stogų arba didžiuliuose vazonuose, kurie pastatomi ant šaligatvių ir tarp namų.

 

Tačiau ir kalnėniškiams, ir koledžo mokiniams rūpi ne tik vietinės, bet ir globalios gamtosaugos problemos. Koledžo mokiniai pristatė projektus apie transporto priemonių istoriją, o mūsų progimnazijos mokiniai – skaitmenines pateiktis apie esminius sprendimus, priimtus Darbotvarkėje 2030 ir COP26. Po to mišriose grupėse buvo kuriami skaitmeniniai plakatai su mokinių idėjomis ir sprendimais. Mokiniai tobulino IT įgūdžius, kuriuos galės panaudoti būsimuose projektuose apie gamtą. Pristatę plakatus mokiniai ginčijosi, tarėsi ir priėmė sprendimus, kokios ekologinės problemos yra pačios aktualiausios ir kaip jas būtų galima spręsti. Jie patobulino savo gebėjimus teiginį pagrįsti pavyzdžiais bei argumentais ne tik savo gimtąja, bet ir anglų kalba, praturtino žinias apie klimato kaitą ir geriau suprato, kokių aplinkosaugos veiksmų planuoja imtis Europos Sąjunga, mažindama vartotojiškumo poveikį, sukeliantį gamtos išteklių išeikvojimą, klimato kaitą, kaip vyko derybos COP26 ir kokie rezultatai buvo pateikti jos dokumentuose.

 

Prancūzų mokiniai pristatė savo projektus apie mašinų vystymosi istoriją ir mašinų perdirbimą. Lietuvos mokiniai, stebėdami mūsų partnerių projektų pristatymą, susipažino su projektams keliamais reikalavimais ir projektų pristatymo įranga, o įdomiausias idėjas ir žinias galės pritaikyti savo būsimuose projektuose.

 

Apsilankę Paryžiuje esančiame Mokslo muziejuje, įsitikinome, kaip greitai vystosi technologijos. Matėme pirmuosius dviračius, automobilius, skraidymo aparatus, kompiuterius ir naujausius technikos pavyzdžius. Akivaizdu, kad svarbiausias šiandienos mokslininkų tikslas – kurti ekologiškas transporto priemones.

 

Grįžę namo savo įspūdžius papasakojome mokiniams ir mokytojams. Esame įsitikinę, kad tolimesnės projekto „Erasmus+” veiklos prisidės prie mūsų miesto ekologinių problemų sprendimo.

 

Projektą finansuoja „Erasmus+“ 2pagrindinio veiksmo Strateginių partnerysčių programa

2022-1-LT01-KA122-SCH-000075760