Svarbu, kad Europos Sąjunga būtų vieninga

Jungtinės Karalystės politinė dilema – likti Europos Sąjungoje ar ne – sujudino Europos Sąjungą politine, ekonomine ir socialine prasmėmis. Politiniai nacionalistų lozungai kai kuriose ES šalyse, dešiniųjų ekstremistų bandymai ateiti į valdžią purto ES stabilumą. Ką gali padaryti dėl vienybės visos 28 Europos Sąjungos valstybės? Su tokiu klausimu Kulautuvos pagrindinės mokyklos ir Raudondvario gimnazijos Kulautuvos skyriaus mokiniai ir aš, istorijos mokytojas Mykolas Fedaravičius, vykome į Vokietiją, kur aktyviai veikia visuomeninis-politinis judėjimas „Europos pulsas“. Šio judėjimo, kuris paplito ir kitose ES šalyse, tikslas – išlaikyti Europos Sąjungos vienybę, neleisti patekti į valdžią dešiniesiems ekstremistams, nacionalistams ir euroskeptikams. Vokietijoje „Europos pulso“ judėjimas veikia aktyviai. Grupės nariai teigia, kad vokiečiai labai pasimokė iš Antrojo pasaulinio karo. Jeigu Vokietijos visuomenė būtų nepaaukojusi Veimaro respublikos demokratijos, tada savo šovinistinių galių nebūtų demonstravę nacionalsocialistai. Jų tragiškas pamokas Europa mokosi iki šiandien.

Vokietijos miestuose Goslare ir Celėje veikia pirmosios „Europos pulso“ grupės Vokietijoje. Jos kūrėsi 2016 m. Neapsikentę neonacistų mitingo Celėje, miestiečiai sukvietė į kitą prieš nacionalsocialistus rengiamą mitingą. Susirinko gausus miesto žmonių būrys, davęs atkirtį neonacistams. Tada ir prasidėjo aktyvi grupės „Europos pulsas“ veikla.

Pasidalyti savo patirtimi ir paraginti kurti grupę Lietuvoje Vokietijos aktyvistai pakvietė kulautuviškius. Kvietimo iniciatorė – iš Kulautuvos kilusi, dabar jau nemažai metų Vokietijoje gyvenanti Elena Jerksen. Ji viena aktyviausių „Europos pulso“ grupės narių.

Delegacija buvo apgyvendinta Goslaro miesto ponios Hanne Ruhe-Hollenbach svečių namuose. Vizito programa gana intensyvi ir įdomi. Daugeliui tai buvo pirmoji viešnagė Vokietijoje.

Jau pirmąją viešnagės dieną aplankėme Goslaro gimnaziją. Mokykloje vaikai dalyvavo anglų kalbos pamokoje, kurioje ir buvo diskutuojama, kokios Europos Sąjungos mes norime. Vokietijos ir Lietuvos vaikai dalijosi patirtimi, diskutavo. Diskusijose vyravo Europos perspektyvos tema. Ką jaunimas gali padaryti dėl ES vienybės? Mokiniai, tarpininkaujami Teresos Kulmann, anglų kalba pasidalijo istorinėmis savo valstybių įžvalgomis. Kulautuviškė Deimantė vokiečius nustebino pasakojimu apie „Baltijos kelio“ akciją. Nojus priminė, kad Lietuvos istorija – tai netekčių ir tautos kančių istorija. Nerijus priminė, kad Lietuvos istorijoje būtą labai įsimintinų įvykių, vienas jų – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės paskelbimas.

Susitikimo dalyviai buvo apjuosti specialiai šiam susitikimui nuaustais šalikais su užrašais „Kulautuva, Goslar, Celle, Europa pulsas“.

Vakare dalyvavome ekskursijoje po Goslaro miestą. Tai XII–XV a. Vokietijos miestas, esantis Žemutinėje Saksonijoje. Įspūdingo grožio namai miesto senamiestyje, Vokietijos kanclerių rezidencinė pilis, virtuali ekskursija po miestelio legendinę dalį žavėjo mūsų delegaciją.

Kitą dieną lankėmės Cellės Ernestunum gimnazijoje. Mokyklos vadovas pasveikino atvykusius svečius, parodė mokyklą. Paskui vyko dailės ir politikos pamoka. Pamokoje buvo parodyta, kaip per projektinę veiklą – sveikinimo atvirlaiškių kūrimą – galima pritraukti į judėjimą už Europos vienybę kuo daugiau šalių, nes kiekviena šalis dalyvė gamina savo atvirutės fragmentą, šis siunčiamas į Celės mokyklą ir iš atskirų fragmentų sudėliojamas didžiulis plakatas. Taip pat su mokyklos mokiniais diskutuota apie požiūrį į ES. Ką gali padaryti jaunimas, kad Europos Sąjunga būtų stipri? Svarbu bendrauti ir bendradarbiauti, keistis nuomonėmis.

Ekskursija po Celės miestą paliko neišdildomą įspūdį. Čia senieji namai jau visai kitokie nei Goslare: daugiau dekoro, spalvų. Jie atrodo kaip pasakų nameliai.

Vakare Goslaro mieste vyko susitikimas su Goslaro miesto bendruomene. Į susitikimą atvyko miestelio burmistrė. Ji pasveikimo susitikimo dalyvius ir palinkėjo visiems bendradarbiauti. Nustebino, kad burmistrė puikiai žino Lietuvos istoriją ir geografiją. Vyko pokalbis apie „Europos pulso“ grupės kūrimą ir veiklą Goslare. Dalyviai pasidalijo savo patirtimi, papasakojo, kaip pateko į šią grupę. Kulautuviškė Luka klausė, kokią veiklą reikėtų vykdyti, jeigu tokia grupė atsirastų Lietuvoje. Pašnekovai teigė, kad visų pirma reikia aiškinti, kodėl reikalinga darni ES, mokytis iš praeities pamokų, neleisti įsigalėti kraštutiniams ekstremistams ir nacionalistams, daug kalbėti, rašyti, rengti susitikimus su visuomene.

Vėliau diskutuota apie „Europos pulso“ projekto atsiradimą Lietuvoje. Tai jaunimo iniciatyvos reikalas. Lietuvaičiai pažadėjo, kad tokia grupė atsiras ir Lietuvoje. Nojus teigė, jog tarsis su projekto „Žinau, ką renku“ koordinatoriais, kad leistų pristatyti įspūdžius iš viešnagės Vokietijoje, tada burs jaunimą už vieningą ES.

Svarbu, kad bendrautų visos ES institucijos. „Europos pulsas“ – tai judėjimas už Europos vienybę. To paties tikslo siekia ir visos kitos ES institucijos ir judėjimai. Tik bendraudami užtikrinsime ES darną. Svarbu agituoti, kad į Europos Parlamentą patektų tie, kuriems ES yra labai svarbi. Vokietijai ir Lietuvai ji tikrai rūpi. Tai įrodė ir geranoriškas, pilietiškai orientuotas, šiltas ir labai draugiškas lietuvaičių vizitas į Vokietiją.

+3

0