STEAM ir IKT įrankių panaudojimas siekiant ugdymo(si) kokybės

STEAM ugdymas yra vienas iš šiuolaikiškiausių ugdymo būdų, integruojantis gamtos mokslus, technologijų ir inžinerijos, menų ir matematikos dalykus, siejantis juos su mokiniams pažįstama aplinka, formuojantis kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas bei praktiškai pritaikyti pamokose įgyjamas žinias.

Kauno švietimo inovacijų centras, koordinuojantis „Kauno besimokančių mokyklų tinklo“ veiklą, ir Kauno Milikonių progimnazija, aktyvi šio tinklo narė, birželio 20 dieną organizavo nuotolinį vertingos patirties sklaidos renginį „STEAM ir IKT įrankių panaudojimas siekiant ugdymo(si) kokybės“, kuriame šios ugdymo įstaigos mokytojai dalijosi savo praktinėmis įžvalgomis.

Kauno Milikonių progimnazijos direktorius Janas Ryzgelis ir Kauno švietimo inovacijų centro metodininkė Ilona Teresienė, sveikindami renginio dalyvius ir linkėdami konstruktyvaus darbo, pasidžiaugė novatoriškomis ir prasmingomis STEAM ugdymo iniciatyvomis, gerinančiomis mokinių pasiekimus bei stiprinančiomis mokymosi motyvaciją.

Progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Jolanta Balandienė pranešime „Patyriminės veiklos pradinėse klasėse“ pasidalijo įžvalgomis apie amerikiečių psichologo ir švietimo teoretiko D. Kolbo patirtinio mokymo modelio taikymą pamokose, supažindino su eksperimentais, edukacijomis, projektais, vykdomais pradinėse klasėse. Mokytoja teigė, kad pradinių klasių mokiniai lengviau įsisavina žinias, kurios įgyjamos per patirtį, išgyvenant pozityvius jausmus ir emocijas. Pranešėja pateikė tokių patirčių pavyzdžių: tyrėjų dienų „Steamuko eksperimentai“ veiklos; edukacinė programa „Magiški kiaušiniai“, supažindinanti ir parodanti kaip iš kiaušinio išsirita nauja gyvybė; projektas „Gamtoje iš gamtos“, ugdantis vaiko norą pažinti gamtą, atrasti, pajausti, suvokti.

Pranešime „Tikrovės atspindžiai matematikos pamokose“ matematikos mokytoja metodininkė Lijana Vaznė apžvelgė kūrybinius matematikos mokymo(si) metodus, parodančius šio mokslo naudą kasdieniniame gyvenime, įtaką praktinei žmogaus veiklai ir asmenybės ugdymui. Kūrybinių metodų naudojimas gali būti efektyvus būdas mokiniams pajusti trauką matematikos mokymuisi, pažinimo procesui, geresnių ugdymo(si) rezultatų siekimui. Matematikos pamokose atliekamos praktinės veiklos ugdo kūrybiškumą, bendruomeniškumą, lyderystę, lavina erdvinės vaizduotės įgūdžius. Mokytoja pasakojo apie mokinių sukurtus stalo žaidimus, pagamintas erdvines figūras, suprojektuotą savo svajonių kiemą ir kambarį, be matavimo priemonių išmatuotą virvės ilgį, sveriamą žirnį.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Edita Venckienė pranešime „Patirties ir kūrybos žingsneliais šiuolaikinio raštingumo link“ teigė, kad raštingumo sąvoka jau gerokai platesnė nei anksčiau – nebeužtenka mokėti skaityti ir rašyti be klaidų. Kad būtų laikomas raštingu, dabartinis žmogus turi sugebėti kūrybiškai naudotis prieš tai kritiškai įvertintomis žiniomis, įvaldyti informacijos sklaidos gebėjimus, kurti ne tik sakytinius, rašytinius, bet ir video tekstus. Todėl mokykloje labai svarbus kiekvienas, nors ir mažas, patirties, atradimo ir kūrybiško problemos sprendimo laiptelis šiuolaikiniam gyvenimui pasiruošusio žmogaus link.

Eglė Paliliūnaitė, informacinių technologijų ir fizikos vyresnioji mokytoja, pranešime „Veiklos mokyklos STEAM laboratorijoje“ vaizdžiai papasakojo apie specializuotą gamtos mokslų kabinetą su laboratorine įranga, gauta įgyvendinant projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Šios laboratorijos priemonės ir įranga, leidžianti atlikti įvairius gamtamokslinius tyrimus, skatina moksleivius domėtis gamtos mokslais. Mokiniai atlikdami įvairius bandymus ir eksperimentus gali pasijusti jaunaisiais tyrėjais, chemikais, fizikais. Robotikos veiklos praplečia mokinių žinias apie techniką, elektroniką, ugdo inžinerinį mąstymą, moko spręsti problemas, skatina domėtis technologinėmis naujienomis, lavina logikos įgūdžius, gerina motoriką. Tai yra puikus būdas per praktiką bei techninę kūrybą ugdyti įgūdžius bei gilinti mokinių žinias STEAM srityse.

Renginio moderatorė etikos mokytoja ekspertė Polina Žemaitienė, apibendrindama kolegų pristatytus pranešimus, teigė, kad STEAM ugdymas yra patrauklus ir pagrįstas būdas gerinti bei stiprinti mokiniams svarbias kompetencijas, siekti ugdymo kokybės. Kauno Milikonių progimnazijos mokytojų komanda tikisi, kad jų STEAM ugdymo ir IKT įrankių panaudojimo patirtys buvo įdomios ir naudingos renginyje dalyvavusiems mokytojams.

+3

-1