Stažuotė Estijoje Lietuvos gamtos mokslų mokytojams

Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“, organizuoja trumpas (3–5 dienų) stažuotes į užsienį. Paraiškas gali teikti bendrojo ugdymo mokyklų dorinio ugdymo, gamtos mokslų, informacinių technologijų, technologijų, socialinių mokslų, matematikos, fizinio lavinimo, gimtųjų kalbų, užsienio kalbų, meninio ugdymo ir pradinių klasių mokytojai. Vasario 6–10 d. dešimt Lietuvos mokytojų viešėjo Estijoje ir domėjosi šios valstybės švietimo sistemos ypatybėmis.

Mes, keturi biologijos, trys chemijos ir trys fizikos mokytojai, pirmąją dieną aplankėme pagrindinio ugdymo mokyklą (Järveküla Kool). Tai mokykla-bendruomenės namai: mokykla, sporto centras (ryte ir vakare), užklasinės veiklos centras (po pamokų). Atidaryta ši ugdymo įstaiga 2016 m., ją pastatyti kainavo 12 mln. eurų, bendras jos plotas 10 000 kvadratinių metrų. Mokykloje yra baseinas, todėl visi mokiniai turi po vieną savaitinę pamoką, per kurią ne tik mokosi plaukti, gelbėti skęstantį, bet ir vandens sporto šakų. Mokykloje mokosi 700 mokinių, yra 31 klasė po 24 mokinius, 7 klasės specialiųjų poreikių mokinių, 73 mokytojai, 10 padėjėjų mokytojams. Mokyklos administraciją sudaro septyni žmonės: direktorė, dvi direktorės pavaduotojos, ūkvedys, pamokų pavadavimo, socialinių renginių organizavimo, informacinių technologijų specialistai bei švenčių ir renginių organizatorius. Skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti mokiniams nėra atskiros informacinių technologijų pamokos, bet visi mokytojai dalykininkai moko ir yra susitarę, ko kuris mokys šioje srityje. Mokykloje nėra kompiuterių kabineto, koridoriuose yra dėžės-spintos su nešiojamaisiais kompiuteriais (100) ir planšetėmis (80). Mokytojai ir mokiniai naudojasi šiais kompiuteriais, o informacinių technologijų specialistas, jei reikia, padeda mokiniams ir mokytojams. Ugdymas vyksta pasitelkus STEAM veiklas.

Kitą dieną vykome į mokyklą (Kallavere Keskkool), kuri yra vienintelė nuotolinio mokymosi gimnazija Estijoje. Mokymo(si) būdas – konsultacija, mokinys mokosi savarankiškai ir jam nereikia jungtis į nuotolines pamokas, visa mokomoji medžiaga skaitmenizuota, paskirtas užduotis mokiniai privalo atlikti laiku, jei neatlieka, turi palikti šią mokymo įstaigą. Taip ugdomas mokinio savarankiškumas ir atsakomybė už savo mokymąsi. Nuotoliniu būdu mokosi ūkininkų vaikai, nes jie tada turi daugiau galimybių padėti tėvams ūkiuose, ir tie, kuriems šis mokymo būdas patinka. Du kartus per mėnesį (kas dvi savaites) mokytojas gali savo mokinius pasikviesti į mokyklą, bet tai nėra privaloma. Mokykloje yra 250 mokinių, 50 proc. – rusakalbiai. Nuo pirmos klasės mokoma trijų kalbų (estų, anglų, rusų.) Mokomieji dalykai mokomi šiomis kalbomis, todėl baigę tris klases mokiniai jas moka gana gerai, gali jau susikalbėti. 1–3 kl. mokytojai turi padėjėjus, kurie padeda mokytojui ir mokiniams pamokoje, bet kuris kitas mokytojas gali kviestis jį į savo pamoką, kad padėtų. Rahumäe pagrindinėje mokykloje – 700 mokinių, įkurta ji 1910 m., joje mokėsi seneliai, tėvai, o dabar – vaikai. Prieš mokyklą lanko darželį, bet jis neprivalomas. Įstaigoje nėra skambučio: pamoką užbaigia mokytojas, o ne skambutis. Taip ugdoma mokinių atsakomybė. Kiekvienas antradienio rytas šioje mokykloje toks: mokiniai iš anksto registruojasi mokomųjų dalykų atsiskaitymams ir juos atlieka, o mokytojams tuo metu vyksta metodinės veiklos.

Visose Estijos mokyklose vykdoma daug įvairiausių projektų, kuriuose dalyvauja ne tik mokytojai su mokiniais, bet ir tėvai. Projektus inicijuoja mokslo centrai, aukštosios mokyklos, įmonės. Mokyklų aplinka ir erdvės pritaikytos mokiniui ne tik mokytis, bet ir pertraukų metu pailsėti ir prasmingai praleisti laiką: pažaisti su draugais stalo žaidimus, paskaityti knygą ar pasikalbėti su draugais, bendrauti ir ilsėtis. Koridoriuose mokiniams gausus įvairių mažų poilsio erdvių pasirinkimas, o mokytojų poilsiui skirtos patalpos itin jaukios. Stebėtose pamokose matėme mokymo metodų įvairovę, mokiniai mokėsi grupėse, bendraudami ir bendradarbiaudami, vykdydami patirtines ir tiriamąsias veiklas. Estijos pedagogikos atstovai daug dėmesio skiria mokymo(si) strategijoms tirti ir taikyti ugdymo procese, o tai labai padeda mokiniams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Norint baigti mokyklą (12 klasių) reikia išlaikyti estų kalbos, matematikos egzaminus, užsienio kalbos egzaminą (nustato mokykla), mokyklinį egzaminą ir atlikti nedidelės apimties tiriamąjį darbą. Svarbiausios ugdomos mokinio kompetencijos – mokymosi, socialinė ir savivaldumo. Visi mokiniai mokyklose gauna nemokamą maitinimą, o mokytojams dienos pietūs kainuoja 1,80 Eur (valstybinė kaina). Estijoje taip pat trūksta mokytojų, bet jo darbas vertinamas, juo labai pasitikima. Nėra mokyklos vadovo kadencijų ir mokytojų kvalifikacinių kategorijų.

Sutinku su Nacionalinės švietimo agentūros direktorės Rūtos Krasauskienės mintimis, kad „trumpalaikės stažuotės užsienyje – galimybė mūsų mokytojams pernelyg netrikdant ugdymo proceso savo mokyklose praplėsti profesinį akiratį, patobulinti dalykines kompetencijas, susipažinti su kolegų užsienyje patirtimi ir įžvalgomis. Neabejoju, kad parsivežti įspūdžiai, idėjos, žinios bus kūrybiškai pritaikytos mūsų mokyklose, naujomis spalvomis papildys pedagoginio darbo kasdienybę“.

+5

0