Šokis – tai poema…

Mata Hari yra pasakiusi: „Šokis – tai poema, o kiekvienas jo judesys – žodis.“ Galbūt šios minties įkvėpti Šokio mokytojų asociacijos nariai, kaip ir kasmet, organizavo 2018 m. Lietuvos šokio mokytojo rinkimus, kuriuose Joniškio „Aušros“ gimnazijos administracijos ir menų, technologijų bei kūno kultūros metodinio būrelio siūlymu dalyvavo ir mokytoja metodininkė Sigma JONUŠIENĖ. Šokio mokytojų asociacijos prezidiumo, švietimo ir kultūros atstovų jungtinė komisija iš dvylikos pateiktų kandidatūrų atrinko penkis, už kuriuos buvo galima balsuoti.

 

„Džiugu, kad mūsų siūloma pedagogė ne tik pateko tarp geriausiųjų, bet ir buvo pripažinta nugalėtoja“, – mokytojos S. Jonušienės sėkme pasidžiaugė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Mačiulienė. Ji pridūrė, kad džiaugtis tikrai yra dėl ko. Pasak jos, 2018 m. mokytoja Sigma nuolat veda atviras, netradicines šokio pamokas, su mokiniais rengia meninius pranešimus tarptautinėse konferencijose, nuo 2014 m. koordinuoja Joniškio „Aušros“ gimnazijos jaunimo apdovanojimų programą DofE (angl. The Duke of Endinburgh’s International Award; mokytojos Sigmos vadovaujami ugdytiniai 2017–2018 m. šioje jaunimo apdovanojimų programoje pelnė 2 bronzos, 3 sidabro, 1 aukso ženklelį), su savo ugdytiniais aktyviai dalyvauja respublikiniuose projektuose, kūrybinėse dirbtuvėse, festivaliuose, konkursuose, organizuoja gimnazijos, rajono, respublikinius renginius. Mokytojos ruošti kolektyvai nuo 1997 m. yra nuolatiniai respublikinių dainų švenčių dalyviai, o 2017 m. „Erasmus+“ mokymuose mokytoja buvo paskirta Europos jaunimo savaitės ambasadore ir renginio „Idėja +“ Joniškio r. savivaldybėje organizatore. S. Jonušienė yra ir respublikinio kasmet vystančio vaikų ir jaunimo šiuolaikinių šokių festivalio „Terpsichorės keliais“ iniciatorė, organizatorė ir rajoninių Algimanto Raudonikio dainų bei šokių ir „Dainuoju Lietuvai“ festivalių organizacinio komiteto narė.

 

Mes, savo ruožtu, kalbinome mokytoją S. Jonušienę, siekdami sužinoti, kaip jai sekasi per gyvenimą keliauti šokio žingsniu?..

 

Kodėl ir kaip į jūsų gyvenimą atėjo šokis, kodėl tapote šokio mokytoja?

Matydama savo tėvelių, kurie aktyviai dalyvaudavo kultūrinėje veikloje, pavyzdį jau pirmoje klasėje pradėjau šokti, nuo tada šokis tapo mano gyvenimo dalimi.

 

Jeigu ne šokio mokytoja, tada kas?

Kitokio svarstymo pasirenkant profesiją niekada nebuvo.

 

Dirbate su įvairaus amžiaus vaikais, kaip sugebate prisitaikyti, parinkti kiekvienam amžiaus tarpsniui tinkamus ugdymo metodus (nuo darželinuko iki vyresniųjų klasių mokinio)?

Visada domėjausi ir domiuosi savo ugdytinių pomėgiais, galimybėmis, jaunimo mėgstamų šokių naujovėmis, bet nepamirštu ir lietuvių liaudies šokio bei tradicijų.

Nesu prisirišusi prie vieno šokio žanro ar stiliaus, todėl tenka sukurti ne vieną šokio kompoziciją. Širdžiai mieliausias šiuolaikinis šokis, nors jo nemokau, o tik labai žaviuosi, stebiu, domiuosi. Įkvėpimas, idėjos kyla bet kada ir bet kur: būnant seminaruose, gamtoje, pamačius kino filmą ar spektaklį, net pačių šokėjų elgsena įkvepia sukurti šokį.

 

Esate tik įgyvendintoja ar ir kūrėja? Iš kur semiatės idėjų vis naujiems šokiams?

Esu ir kūrėja, ir įgyvendintoja. Nesu prisirišusi prie vieno šokio žanro ar stiliaus, todėl tenka sukurti ne vieną šokio kompoziciją. Širdžiai mieliausias šiuolaikinis šokis, nors jo nemokau, o tik labai žaviuosi, stebiu, domiuosi. Įkvėpimas, idėjos kyla bet kada ir bet kur: būnant seminaruose, gamtoje, pamačius kino filmą ar spektaklį, net pačių šokėjų elgsena įkvepia sukurti šokį.

 

Kas Jus kasdien motyvuoja?

Mane motyvuoja jauni žmonės, kurių akys spindi noru ką nors išmokti, sužinoti.

 

O kaip pavyksta motyvuoti vaikus – juk išmokti judesio meno ilgas ir kruopštus darbas?..

Įvairiai motyvuoju: per pamokas taikydama inovatyvias priemones, įvairias žaidimo formas, parinkdama skirtingo žanro, stiliaus šokius bei vesdama ir organizuodama pamokas netradicinėse aplinkose. Motyvaciją kolektyvuose skatina pasirodymai, vieningas tikslo siekis, kartu leidžiamas laisvalaikis.

 

Vedate atviras, netradicines šokio pamokas – papasakokite plačiau, kaip jos atrodo?

Atvirose pamokose dalyvauja visi I gimnazijos klasių mokiniai. Čia nėra pasyvių žiūrovų. Kiekvienas įtraukiamas į bendrą veiklą. Pamoka prasideda netradiciniu pasisveikinimu (pasveikinimo šokiu). Visi, dalyvaujantys pamokoje, atlieka apšilimą, paskui iš anksto pasiruošusios grupės pristato teorinę ir praktinę šokio pamokos dalį bei turi galimybę supažindinti su savo kūrybiniais sumanymais ir idėjomis. Pamoką baigiame bendru šokiu.

 

Esate daugybės projektų organizatorė, komisijų narė, „Erasmus+“ mokymuose buvote paskirta Europos jaunimo savaitės ambasadore, o kur dar kasdienė veikla – kaip visa tai suspėjate? Ar lieka laiko šeimai, artimiesiems?

Kai viską suplanuoji, tai laiko lieka viskam – šeimai taip pat…

 

Kokių pomėgių, be šokio, dar turite?

Mėgstu megzti, nerti, keliauti, eiti į žygius.

 

Su kokiais iššūkiais susiduriate dirbdama, kurdama, augindama jaunuosius šokėjus?

Su nepakankamu šokių kolektyvų finansavimu, abejingumu, vertinant kūrėjo, menininko darbą.

 

Kas Jums padeda laimėti dalyvaujant konkursuose su kolektyvais ir dabar – tapti Lietuvos šokio mokytoja? Galbūt čia būtinos tam tikros asmeninės savybės?

Nemanau, kad norint būti pastebėtam ar įvertintam reikalingos ypatingos asmeninės savybės. Svarbiausia – meilė šokiui. Atsakingas, nuoseklus darbas, atsidavimas gali būti pastebėtas ir įvertintas.

 

Ką reiškia būti apdovanotai už kasdienį darbą?

Tai teikia didžiulį džiaugsmą, nes supranti, kad tave supa nuostabūs žmonės, kuriems tu esi reikalingas.

 

***

„Pasveikinti mokytojos ir pasidžiaugti laimėjimu lapkričio 26 d. į Joniškio „Aušros“ gimnazijos aktų salę sugužėjo didžiulis būrys garbių svečių: Šokio mokytojų asociacijos prezidentas Arnoldas Riekumas, Sigmai Jonušienei įteikęs 2018 m. šokio mokytojo diplomą ir didžiulę pintinę saldainių, skirtų jos ugdytiniams, Joniškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Helena Pidkovienė, lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ atstovai. Mokytoją sveikino ir gimnazijos administracija, kolegos, šokių kolektyvai“, – dalijosi V. Mačiulienė.

 

Anot jos, mokytojo pašaukimas – tai garbinga ir atsakinga misija būti žmogaus vaikystės ir jaunystės bendrakeleiviu, tad labai džiugu, kad mokytojos Sigmos nelengva, bet tikslinga kelionė buvo įvertinta. „Sveikindami mokytoją garbingo apdovanojimo proga linkime ritmo, muzikos ir judesio kalba pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, atrasti kuo daugiau talentų, padėti jiems augti“, – viso kolektyvo vardu linkėjo pavaduotoja V. Mačiulienė.