Socialinis emocinis ugdymas neformaliajame švietime – integracijos nauda ir reikšmė

Šiuolaikinėje švietimo sistemoje jau įprasta girdėti sąvoką „socialinis emocinis ugdymas“ arba santrumpą SEU. Informacijos apie SEU naudą ir svarbą gausoje nesunku surasti reikšmingų faktų ir patarimų, tačiau be teorinės informacijos svarbu ir praktiniai pavyzdžiai. Socialinis emocinis ugdymas gali būti integruojamas ne tik į bendrojo ugdymo, bet ir į neformaliojo švietimo programas. Būtent tai nuo 2018 m. sėkmingai daro Alytaus jaunimo centro bendruomenė, kurioje visi pedagogai į ugdymo programas integruoja SEU.

Kaip suderinti SEU ir neformalųjį švietimą, kaip ugdymą padaryti patrauklų ir sukurti tvirtą, pasitikėjimu ir saugumu grįstą ryšį su ugdytiniais – savo gerąja patirtimi dalijasi Alytaus jaunimo centro pedagogai.

Asmenybės ugdymo studijos mokytoja Sandra Kazlauskaitė dirba su pačiais mažiausiais ugdytiniais. Jos patirtis gali būti pritaikoma tiek neformaliajame, tiek ikimokykliniame ugdyme. „Klasėje esu prilipinusi lipdukus, vaizduojančius skirtingas emocijas veido išraiškomis. Pamokos pabaigoje vaikai išsirenka lipduką, kuriame pavaizduota emocija atspindi jo būseną. Pasirinkus tam tikrą emociją, su kiekvienu individualiai aptariame, kokia tai emocija, kodėl tokią pasirinko, kaip jautėsi pamokoje. Lietaus vaikų grupėje (grupė mišri) dirbame neskirstydami vieni kitų, priimdami visus tokius, kokie yra. Todėl užsiėmimuose užklupus vaiko pykčio bangai ar išreikštai per stipriai emocijai, kuri paliečia ir kitus (pvz., dažų ištaškymas ant popieriaus, netyčia aptaškant draugus šalimais), mokomės reaguoti paprastai. Mokomės suprasti, kad visi vaikai skirtingi, bet galime kiekvieną iš jų priimti lygiai taip pat, kaip ir visus kitus, tik šiek tiek daugiau įdėjus pastangų ir pagalbos jiems.“

Dailės ir keramikos studijos „Vingiorykštė“ mokytoja Ilona Junevičienė dalijasi patirtimi apie SEU integravimą paliečiant ir socialinio ugdymo temas: „Dailės ir keramikos studijoje emociškai ir socialiai ugdomės taip: užsiėmimą pradedame atsakymu į klausimą, kas gero nutiko per savaitgalį, vakar, šiandien… Vaikai bando trumpai papasakoti bent po vieną gerą nutikimą (nesvarbu, ar tai didelis, ar visai nežymus, bet malonus reikalas). Kažkodėl dauguma labiau nori pasakoti apie baisius nutikimus, bet ir iš jų „išrutuliojame“ kažkokį gėrį arba aptariame, kodėl tai vyksta. O nuo situacijų priklauso, ką labiau aptarsime, pasitaiko, kad ne tik laimingomis naujienomis pasidalija, bet ir papasakoja apie patyčias mokykloje, nuoskaudą bendraujant. Tačiau svarbiausia, kad kalbamės. Aptariame ir didelius įvykius ar reiškinius. Pavyzdžiui, kai piešėme neužmirštuoles Laisvės gynėjų dienai, kalbėjome apie šią dieną, mūsų šalies istoriją, pilietiškumą. Dažnai sujungiame kūrybinį procesą su socialiniu ugdymu.“

Dainų ir šokių ansamblis „Tarškutis“ veikia jau 35 metus. Apie tai, kaip santykio su ugdytiniais kūrimas lemia ugdymo procesą ir ilgametį ryšį, kuo socialinis emocinis ugdymas svarbus dirbant su įvairaus amžiaus vaikais, dalijasi Rima ir Leonidas Moisejenkai: „Jau 35-erius metus dirbame su dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis“ ugdytiniais. Nuo pat pradžių supratome, kad pasiekti gerų rezultatų galėsime tik sukūrę šiltą mikroklimatą kolektyve, įgiję abipusį pasitikėjimą, atradę raktą į kiekvieno vaiko širdį. Juolab kad ansambliečių amžius nuo 3 iki 19 metų. Patirtis rodo, kad mums pavyksta, nes dauguma ugdytinių lanko ansamblį po 10–15 metų. Ansamblio nariai iš skirtingų ugdymo įstaigų, savivaldybių, bet suprantame, kad kiekvienas jų individualybė, kuri yra svarbi kuriant bendrą kolektyvo psichologinę atmosferą. Mūsų kaip mokytojų pareiga pastebėti vaiko dvasinę savijautą, nusiteikimą, emocinę būseną atvykus į repeticijas. Tad klausimas „Kaip šiandien jautiesi?“ – vienas dažniausiai užduodamų. Mokiniai atvirai pasakoja apie patirtis mokyklose, įtampą, krūvius, santykius su draugais ir mokytojais. Pastebėjome, kad ugdytiniams įdomu išgirsti, kaip sekėsi mokykloje ir mums, mokytojams. Pasidalijame prisiminimais apie drausmę per pamokas, pertraukas, aktyvų laisvalaikio leidimą, fizinę veiklą, nuotykius, išdaigas… Stebime vyresniųjų ir mažųjų ansambliečių bendravimą. Iš kartos į kartą jaučiame vyresniųjų pagarbą, pagalbą, globą mažiesiems muzikantams ir šokėjams net tik repeticijų, bet ir koncertų, kelionių, stovyklų metu. Mažieji stebi vyresniuosius draugus, girdi jų dainavimą, grojimą, patys išbando muzikavimą įvairiais instrumentais ir taip nusprendžia, kokiu instrumentu norės paaugę išmokti groti. Įsimintina situacija, kai keletas 16–18 metų šokėjų vaikinų specialiai ateidavo į klasę prieš repeticijas pas muzikos mokytoją Leonidą, pasisveikindavo, atsisėsdavo ir laukdavo jo pasakojimų, patarimų įvairiomis gyvenimo temomis. Bendravimas stovyklose prie arbatos puodelio ar dainuojant liaudies dainas prie Joninių laužo, per keliones susėdus autobuso gale, žygiuojant su muzika eisenose festivaliuose užsienyje ir dar daugelis būdų, padedančių suvienyti daugiau kaip 100 dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis“ „brolių ir sesių“ – tai mūsų kaip neformaliojo ugdymo mokytojų pareiga, misija, tikslas, duotybė.“

Braižomosios grafikos ir kompozicijos bei programos „AutoCAD“ mokytoja Danutė Želnienė pasakoja, kad integruodama SEU laikosi 5 taisyklių, padedančių sukurti teigiamą mikroklimatą ir stiprinti ryšį su ugdytiniais: „1. Naudoju padrąsinančias frazes: „Nebijokime klysti“, „Iš vieno klaidų mokomės visi“. 2. Visuomet pasidomiu ugdytinių savijauta: šiandien, šiuo metu, po pamokos. 3. Kuriu pozityviai nuteikiančią ugdymosi aplinką – lentoje prieš pamoką pripiešiu besišypsančių veidukų, nuotoliniam mokymui medžiagą ruošiau spalvingą, su įvairiu dekoru. 4. Negailiu daug gerų, drąsinančių žodžių, epitetų. 5. Jei matau, kad reikia, pakalbinu vaiką asmeniškai, skiriu jam laiko ir dėmesio.“

Dailės studijos „Vaizduotis“ mokytojas Andrius Grigaliūnas pasakoja, kaip pokalbis su mokiniais padeda mokytojui pažinti vaiką, o vaikui – spręsti savo problemas, kurti pozityvų santykį su suaugusiuoju, grįsti komunikaciją pasitikėjimu ir saugumu. Mokytojas dalijasi gerąja patirtimi, kaip lygiavertis pokalbis su vaiku, diskusija ir jo nuomonės gerbimas atveda į gilias, reikšmingas diskusijas ir formuoja mąstymą: „Su ugdytiniais kalbamės įvairiomis temomis, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Dažniausiai pradedu klausimu, kaip tu jautiesi, o kartais paprašau įvertinti savo savijautą nuo 1 iki 10. Tuomet dažniausiai vaikai ir įvardija savo savijautos priežastis. Jei savijauta nėra gera, bandome išsiaiškinti to priežastis ir rasti ilgalaikį sprendimo būdą. Su vyresniais ugdytiniais bendraujame filosofinėmis temomis – iškeliame klausimą, kas yra žmogus, kam apskritai darome tai, ką darome, kam reikalinga kūryba, kam reikalingas menas, kas yra kultūra, moralė, koks viso to tikslas. Per šiuos pamatinius klausimus diskutuodami prieiname prie kasdienio ugdytinio gyvenimo situacijų ir požiūrio į jas.“

Tai tik maža dalis praktinių pavyzdžių ir naudų, kurias teikia SEU integracija. Integruodami SEU į Alytaus jaunimo centro ugdymo programas pastebėjome, kad ilgalaikis, tikslingas, motyvacija ir santykiu paremtas socialinis emocinis ugdymas sukuria teigiamą mikroklimatą, saugumą, pagerina ugdymo(si) sąlygas ir mokiniams, ir mokytojui. Šis ugdymas lavina mokinių socialines kompetencijas, ugdo gebėjimą atpažinti ir suvokti savo emocijas, komunikuoti. Gerose rankose tai nepaprastas įrankis užauginti žmogų.

+2

0