Šlienavos mokyklos mokinių kūrybiškumo ir dvasingumo paieškos, kuriant prakartėles

Kalėdos – tai nepaprastas metas: puošiama Kalėdų eglutė, namai, po juos sklinda tradicinių patiekalų kvapas ir kalėdinių giesmių skambesys. Vienas gražiausių švenčių elementų – prakartėlė.

Kauno r. Šlienavos pagrindinėje mokykloje jau tradicija tampantis prakartėlių konkursas „Pasitik kūdikėlį Jėzų su šv. Pranciškum“ vyksta jau kelerius metus iš eilės. Džiugu, kad į prakartėlių kūrybos procesą įsitraukia ne tik įvairių klasių mokiniai, bet ir jų tėveliai, broliai, sesės, seneliai ir draugai. Taip išjudinama ir suburiama bendruomenė dėl kilnaus tikslo, sustabdomas skubėjimas, lėkimas, prieššventinis šurmulys, dovanų ir blizgučių pirkimo vajus. Juk tai ir yra brangiausia dovana vienas kitam – buvimas kartu, kūrimas drauge, draugystė ir bendravimas apmąstant Dievo įsikūnijimo slėpinį ir Kalėdų tikrąją prasmę.

 

Šlienavos pagrindinės mokyklos ugdymo procesas orientuotas į STEAM. Tad net ir šiame konkurse mokiniai ugdė kūrybiškumą, išradingai kūrė prakartėles, ieškodami modernių, inovatyvių sprendimo būdų, integruodami daugybę mokslo dalykų – tikybą, technologijas, gamtos mokslus, ekologiją, istoriją, geografiją, matematiką, dailę ir fiziką. Gamtinės medžiagos, degančios lempelės, rąstinio namo ar akmeninės olos struktūra, tvartelio sienų ir figūrų druskinė tešla ir jos kepimas, gipsiniai ir šiaudiniai personažai, kruopščiai išvelti iš vilnos prakartėlių veikėjai – visa tai STEAM ugdymas ir inžinierinio mąstymo kryptis. Taigi, taip buvo sukurta ir parodoje eksponuojama 16 prakartėlių.

 

Prakartėlių apdovanojimo šventė vyko iškilmingai. Advento ryto ratas Šlienavos mokykloje prasidėjo paslaptingai: su žvakių šviesomis, šokančiais angelais, kanklių muzika ir popiežiaus Pranciškaus laišku apie prakartėlių svarbą ir reikšmę mūsų gyvenime. Kunigas A. Mickevičius apdovanojo visų prakartėlių, kurių kiekviena turėjo savo nominaciją, autorius. Gražiausi darbai iškeliavo į kitą prakartėlių konkurso „Pasitik kūdikėlį Jėzų su šv. Pranciškum“ etapą Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje. Likusių prakartėlių ekspozicija iš mokyklos keliauja džiuginti parapijiečių į Šlienavos parapijos bažnyčią. Šių prakartėlių kūrimas visokeriopai praturtina ne tik kūrėjus, bet ir šalia esančius, stebėtojus, kurie kitais metais galbūt patys panorės sukurti kažką panašaus, taip atrasdami tikrąją Kalėdų esmę. O jūs ar susimąstėte, kokia ji?

 

Anot popiežiaus Pranciškaus „prakartėlės širdis ima plakti, kai per Kalėdas įdedame į ją Kūdikėlio Jėzaus figūrą. Dievas pasirodo kūdikyje, leisdamas save apkabinti mūsų rankomis. Silpnumas ir trapumas slepia visą kuriančią ir perkeičiančią galią. Nors tai atrodo neįmanoma, vis dėlto taip yra: Jėzuje Dievas tapo vaiku ir šiuo savo būviu panorėjo atskleisti savo meilės didybę – ji reiškiasi vaiko šypsena ir į kiekvieną tiesiamomis rankomis“.