Skaitmeniniai pokyčiai ir informatinis mąstymas

Ieškodamos atsakymų į ugdymo pokyčių keliamus klausimus, skatindamos švietimo bendruomenę apie juos diskutuoti ir kartu ieškoti aptariamų problemų sprendimų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija tęsia edukacijos forumų ciklą. Naujausias XIX forumas buvo skirtas informatinio mąstymo temai, su kuria vis dažniau susiduriama skaitmeninės Lietuvos švietimo transformacijos kelyje.

Žmogus, apie kurį geriausiai kalba darbai

 

Forumo temą „Informatinis mąstymas kelyje į skaitmeninę transformaciją: kaip nepasiklysti?“ pristatė kartu su Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docente dr. Berita Simonaitiene šį renginį vedęs Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo departamento direktorius Vaino Brazdeikis.

„Į šį forumą buvo pakviesti įvairių sričių atstovai, daugiausia dėmesio, aišku, buvo skirta ugdymo mokslų žmonėms – tyrėjams, doktorantams, vadovams, mokytojams, politikos formuotojams. Pagrindinį forumo pranešimą šiandien skaitys prof. dr. Valentina Dagienė. Valentiną pažįstame iš įvairiausių jos darbų, dalis jų susiję ir su doktorantų bendruomene. Galima sakyti, kad profesorės mokykla yra gana didelė, joje – 16 doktorantų, matyt, kad neilgai trukus jų bus ir daugiau. Profesorės darbams skirta nemažai straipsnių, ji yra paskelbusi apie 300 mokslo darbų, vadovauja dviem mokslo žurnalams. Su jos veikla siejama labai daug praktinių dalykų“, – sakė V. Brazdeikis.

 

Vilniaus universiteto Filosofijos, Matematikos ir informatikos fakultetų vyriausiosios mokslo darbuotojos, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Edukacinių sistemų grupės vadovės prof. dr. V. Dagienės darbai ir pasiekimai gerai žinomi Lietuvos švietimo bendruomenei. Profesorės moksliniai interesai sutelkti informatikos, informatikos inžinerijos ir edukologijos mokslų srityje. Ji yra parengusi 16 doktorantų, organizuoja mokslo tiriamąsias, ekspertines ir praktines mokomąsias veiklas, aktyviai dalyvauja kuriant ir atnaujinant informatikos, informacinių technologijų bendrojo ugdymo programas. Profesorė yra paskelbusi daugiau kaip 300 mokslo straipsnių informatikos ugdymo klausimais, parengusi per 60 mokomųjų knygų ir vadovėlių, keletą kompiuterijos žodynų ir monografijų.

Svarbi profesorės darbo dalis skirta mokslo periodikai: ji įsteigė ir vadovauja dviem tarptautiniams žurnalams „Informatics in Education“ (nuo 2002 m.) ir „Olympiads in Informatics“ (nuo 2007 m.), abu žurnalai įtraukti į „Scopus“ duomenų bazę, o „Informatics in Education“ nuo 2016 m. įtrauktas į „Web of Science Emergence“ sąrašą. Profesorė yra įvairių tarptautinių mokslo leidinių, tarp jų „Computer Application in Engineering Education“ ir „Lecture Notes in Computer Science“, bendraredaktorė.

V. Dagienė suprojektavo ir įdiegė informatinio mąstymo ugdymo modelį – informatikos iššūkį „Bebras“, kuris naudojamas daugiau kaip 70-yje pasaulio šalių. Tarptautinė organizacija „Informatics Europe“ 2015 m. „Bebrą“ išrinko geriausiu mokomuoju modeliu.

 

V. Dagienė koordinavo ir vykdė daugiau kaip 50 tarptautinių ir nacionalinių projektų, surengė per dvi dešimtis tarptautinių konferencijų. Profesorė yra viena iš nacionalinių mokinių informatikos olimpiadų iniciatorių. Ji daugelį metų dirbo tarptautiniame informatikos olimpiadų koordinaciniame komitete. 2022 m. profesorei įteiktas išskirtinis apdovanojimas už indėlį rengiant tarptautines informatikos olimpiadas. Profesorės V. Dagienės darbai įvertinti Lietuvos valstybiniais ir tarptautinių organizacijų apdovanojimais – 2016 m. už nuopelnus informatikos mokslui apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi ir Europos Komisijos Ados Lavleis informatinio meistriškumo diplomu. Šiais metais V. Dagienė apdovanota M. K. Čiurlionio fondo REX taure.

Informatinis mąstymas: kas tai?

 

„Mano pranešimas yra apie informatinį mąstymą, iš karto noriu su jumis susitarti, kad, kai kalbėsiu apie jį, esminis yra pirmasis žodis. Antrasis – daugiau mados reikalas, skirtas labiau atkreipti žmonių dėmesį. Aš dar ne kartą apie tai pakalbėsiu, bet visa mano pranešimo esmė – išsiaiškinti, kas visgi yra informatinis mąstymas ir kaip jis atsispindi mūsų bendrojo ugdymo programose, mokant mokytojus ir apskritai pasauliniame kontekste bei mūsų kultūroje“, – kreipdamasi į forumo dalyvius sakė prof. dr. V. Dagienė.

 

Pranešėja pasauliniu mastu apžvelgė informatikos dalyko mokyklose raidą, praėjusio amžiaus devintąjį ir dešimtąjį dešimtmetį, papasakojo apie 2006 m. įvykusį entuziastingą informatikos dalyko atgimimą Jungtinėse Valstijose prigijus informatinio mąstymo (angl. computational thinking) sąvokai, paaiškino, kaip informatinis mąstymas atvėrė kelią informatikos mokymui mokyklose. Profesorė pristatė informatinio mąstymo sampratą, paaiškino, kuo jis skiriasi nuo skaitmeninio raštingumo, pateikė informatinio mąstymo apibrėžimą, apibūdino tris informatinio mąstymo komponentus – abstrahavimą, analizę ir automatizavimą, aptarė lietuviško termino paieškas.

 

Prof. dr. V. Dagienė daug dėmesio skyrė informatinio mąstymo vietai sprendžiant problemas ir programuojant, taip pat informatikos mokymui vidurinių mokyklų programose ir informatikos, skaitmeninio raštingumo ir informacinių technologijų sąsajoms. Profesorė aptarė devynis informatinio mąstymo ugdymo komponentus, paaiškino operacinį informatinio mąstymo apibrėžimą, išskyrė informatinio mąstymo konceptus ir metodus.

 

Kitą savo pranešimo dalį prelegentė paskyrė žvilgsniui į informatikos raidą žmonijos istorijoje. Buvo pabrėžta, kad informatika kaip mokslas atsirado labai seniai: imperijų administravimo poreikiai lėmė rašto atsiradimą ir informacijos atvaizdavimą simbolių sekomis. Profesorė paminėjo, kad informacijos saugumo, tankio ir glaudinimo ištakos siekia Mezopotamijos ir senovės Egipto karalysčių laikus. Buvo aptartas algoritmų ir automatizavimo atsiradimas, nulemtas žmonijos siekio veikti efektyviai, taip pat technologijų, tarp jų ir pirmosios skaičiavimo mašinos, išradimo poveikis informatikos mokslo raidai.

 

Paskutinėje pranešimo dalyje mokslininkė nagrinėjo informatinio mąstymo sąsajas su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis. „Aš tikrai labai džiaugiuosi Lietuvos švietimo bendruomene, kad programos buvo atnaujintos, įgijo tokią perspektyvą. Galime didžiuotis, kad Lietuva turi itin stiprią informatiką mokyklose. Gal dar nesame tiek pasiekę dirbdami su mokytojais, reikia daugiau kelti jų kvalifikaciją, bet šiaip pagrindą mes turime stiprų“, – konstatavo profesorė.

Prof. dr. V. Dagienė taip pat aptarė informatikos pasiekimų sritis, informatikos gebėjimų plėtojimą pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme. Buvo aptarta ir mokytojų problema: kas ir kur moko skaitmeninės kompetencijos ir informatikos. Pabaigoje dėmesio skirta ir informatikos bei informatinio mąstymo konkursui „Bebras“.

Ar tikrai algoritmavimas žudo kūrybiškumą?

 

Forumo dalyvių diskusijas po pranešimo pradėjusi Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų instituto direktorė prof. dr. Airina Volungevičienė kvietė edukologus pasvarstyti, ką daryti su kitais dalykais, kurie galbūt nėra taip pažengę į priekį su technologijų taikymu juos dėstant? „Mums, edukologams, yra labai priimtina skaitmeninės kompetencijos sąvoka. Kai kalbame apie mokytojus, dėstytojus, ji išreikšta šešiose aiškiose srityse: kad jie galėtų profesiškai tobulėti, bendradarbiauti, naudoti technologijas savo profesiniam tobulėjimui, kad dėstytojai ir mokytojai sugebėtų kurti turinį – nebūtinai programuoti. Pedagogai turėtų gebėti mokyti ir mokytis taikydami technologijas, vertinti mokinio pasiekimus ir įgalinti besimokančiuosius, kad jie taip pat būtų skaitmeniškai kompetentingi. Šitos šešios sritys yra labai aiškiai apibrėžtos, labai džiugu, kad mitai, esą vienas ar kitas dalykas turėtų dominuoti, jau yra sugriauti“, – kalbėjo prof. dr. A. Volungevičienė.

Ji taip pat sakė nemananti, kad informatika, dailė arba kalba turėtų dominuoti skaitmeninėse kompetencijose. Skaitmeninių kompetencijų modelis, pasak profesorės, yra bendras, būtų klaida išryškinti vieną ar kitą dalyką, kurti disbalansą – juk gyvenime mes siekiame pusiausvyros.

 

Indrė Šuolienė, NŠA projekto „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“ vadovė, pranešime įvardytas problemas siejo su skaitmeninės švietimo transformacijos iššūkiais. „Tarp kertinių dalykų, kurie yra suplanuoti skaitmeninėje švietimo transformacijoje, yra inovacijų ir skaitmeninės kultūros skatinimas. Šia prasme vienas iš lūkesčių – sudaryti galimybę atverti vartus mokykloms, darželiams, švietimo įstaigoms, kad jos galėtų išbandyti inovacijas, atrasti tuos skaitmeninius sprendimus, kurie galėtų būti naudojami ugdymo procese. Šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklose bandomi keli tokie sprendimai. Šitaip siekiame padėti mokykloms įsivertinti, kokios technologijos joms atrodo tinkamos, ką jos duoda mokyklai, kokią naudą sukuria. Tokia galimybė leidžia mokykloms jas išbandyti, kritiškai įvertinti, kūrybiškai pažvelgti į patį ugdymo procesą. Ji labai daug duoda ir pačioms mokykloms, ir į šį procesą įsitraukusiems mokytojams bei mokiniams, ir verslo subjektams, inovatoriams, kuriantiems švietimui skirtus produktus, sprendimus ir realioje aplinkoje gaunantiems grįžtamąjį ryšį“, – sakė I. Šuolienė.

 

Diskusijoje dalyvavusi UAB „Biznio mašinų kompanija“ direktorė Daiva Viskontienė forumo dalyviams pristatė vieną iš jos vadovaujamos įmonės veiklos sričių – švietimo institucijų aprūpinimą inovatyviausiomis technologijomis. „Labai kruopščiai jas atsirenkame iš viso pasaulio. Klausydama jūsų, kaip turėtų atsirasti tie technologiniai sprendimai, tikrai širdingai sakau, kad panašiai taip ir yra, nes dauguma tų priemonių, kurias mes atvežame į Lietuvą, pradedant susijusiomis su informatikos ugdymo dalyku, baigiant visomis kitomis, yra sukurtos užsienio šalių universitetų profesorių, mokslo darbuotojų. Tikrai esate teisūs tvirtindami, kad technologijos kūrėjas be edukologo greičiausiai sukurs priemonę, kuri, nors įdomi, bus labiau žaislas, o ne žinių teikėjas, ugdymo proceso priemonė. Mes esame ne tik technologijų, bet ir skaitmenio turinio kūrėjai. Jei šiandien klaustume, kas yra skaitmeninis-technologinis sprendimas ir kokia jo vertė ir vaidmuo ugdymo procese, tai atsakyčiau iš savo patirties: skaitmeninės priemonės prilygsta kasdienei higienai, tai neatsiejama mūsų kasdienybės dalis“, – svarstė D. Viskontienė.

Po jos kalbėjęs UAB „Biznio mašinų kompanija“ projektų vadovas Mantas Vaišnoras minėjo nuėjęs kelią nuo mokytojo iki darbo leidyboje. „Teko dalyvauti kuriant turinį, pačiam būti autoriumi. Dabar turiu galimybę prisidėti prie skaitmeninio turinio kūrimo. Norėčiau pradėti nuo diskusijoje nuskambėjusio klausimo – kaip nepasiklysti? Šį rudenį teko dalyvauti Suomijoje surengtoje konferencijoje, į kurią buvo pakviesti informatikai, matematikai, STEAM asociacijos atstovai. Jie nagrinėjo informatinio mąstymo problemą, svarstė, kaip reikėtų jį integruoti į dėstomus dalykus. Suomijoje nuo 2019 m. vykdomi visiškai skaitmenizuoti egzaminai. Teiginys, kad algoritmavimas žudo kūrybiškumą, ten vertinamas kritiškai. Priešingai: manoma, kad algoritmavimas kaip tik skatina kūrybiškumą, padeda priimti racionalius sprendimus iracionaliame pasaulyje. Informatinis mąstymas, mano požiūriu, – ne šiaip geras dalykas, kuriuo būtų pravartu naudotis, jis tiesiog būtinas ugdant mokinius ir ruošiant juos ateities profesijoms, kurių šiandien dar nėra“, – teigė M. Vaišnoras.

 

IT ekspertas Antanas Balvočius atkreipė forumo dalyvių dėmesį, kad naujojoje bendrojo ugdymo koncepcijoje kalbama apie kompetencijas, dalykus, vertybes, kurias pedagogai turi ugdyti. Tačiau, pasak jo, toks dalykas kaip mąstymas niekaip netelpa nei į gaires, nei į tų programų kūrimo vadovą. „Kiekvienas ugdymo dalykas turi savo mąstymą, ir tai turėtume gerbti: matematikai turi savitą mąstymą – jie jį vadina matematiniu samprotavimu, fizikai turi fizikinį mąstymą, menų dalykai – meninį mąstymą. Visi turi savo mąstymus. Ir jeigu informatika su savo informatiniu mąstymu bando kažkokiu būdu prisišlieti prie matematikos ar dar kažko, visi atsako jau turintys savo mąstymą. Ir jie yra teisūs. Dėl to atrodo, kad vienam ar kitam dalykui jaučiama nepagarba, nes bandoma su savo dalykiniu mąstymu brautis į kito dalyko sritį“, – sakė A. Balvočius.

Kai ieškome ir kuriame

 

Baigiamąjį žodį po diskusijų forumo dalyviams tarusi prof. dr. Loreta Žadeikaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja, pritarė forume išsakytai minčiai, kad informatika ir informacinės technologijos – labiausiai besikeitęs dalykas per visą nepriklausomybės laikotarpį. „Jūs pasižiūrėkite, kada ir ko pradėjo mokytis mūsų vaikai, ir į tai, kaip dabar mokomasi: kaip keičiasi gyvenimas! Labai malonu, kad šiame forume dalyvauja Valentina, kuri kartu su kolegomis – Ričardu Ališausku, Tatjana Balvočiene, Vaino Brazdeikiu ir kitais autoriais – rengė pirmuosius lietuviškus informatikos vadovėlius. Matome, kaip per tą laiką pasikeitė informatikos dalykas. Jeigu iš tikrųjų kalbame apie kaitą, tai pirmiausia ieškome, kam tarnauja ugdymo dalykas ir kokia jo paskirtis. Šios dienos proga prisiminiau Ričardo Ališausko iniciatyvą – leidyklos „Žara“ išleistą S. Paperto knygą „Minčių audros: vaikai, kompiuteriai ir veiksmingos idėjos“. Manau, kad jos įvadą galėtume perskaityti visi. Pasak autoriaus, kūryba prasideda tada, kai mes ieškome ir kuriame“, – pabrėžė profesorė.

 

Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė prof. dr. Liudmila Rupšienė sakė savo baigiamajame žodyje norinti paliesti du dalykus. „Pirmiausia labai džiaugiuosi, kad pirmą kartą mūsų diskusijoje buvo reiškiamos skirtingos nuomonės. Ypač ašmenis laužėme susirašinėdami. Bet iš tikrųjų tokia ir turėtų būti diskusija. Tuo reikia džiaugtis, nes kai visi laikosi vieningos nuomonės, kažkas atrodo įtartinai. Turime pavyzdžių iš politinio gyvenimo, kai absoliučiai vieningas supratimas byloja apie negerus dalykus. Tai, kad šiandien nuskambėjo įvairios nuomonės, iš tiesų yra puiku. Antras dalykas: prisipažinsiu, kad man kaip mokslininkei nepatinka, jog tas pats dalykas turi du pavadinimus arba dar blogiau – keletą pavadinimų. Kai sakome, kad informatinis mąstymas yra tas pats, kas ir kompiuterinis mąstymas (angl. computer thinking), man tai netelpa galvoje. Vartojami skirtingi žodžiai. Sutinku, kad informatikams šia prasme viskas aišku, bet ar tai aišku platesnei visuomenei? Ar tai aišku kitų dalykų mokytojams? Man tikrai neaišku, todėl klausydamasi jūsų ieškojau „Google“, kokie terminai vartojami kitose šalyse. Nesuprantu ir to, kodėl anglišką terminą „computer science“ verčiame „informatika“. Man atrodo, kad tai apsunkina suvokimą ir susikalbėjimą. Nors Valentina siūlo, kad neužstrigtumėme sąvokose, bet manau, jog sąvokos visgi labai svarbios, kad galėtume susikalbėti. Tačiau šiuo klausimu galime laikytis skirtingų nuomonių – tuo mokslas ir žavus“, – pridūrė prof. dr. L. Rupšienė.

 

Visą edukacijos forumo „Informatinis mąstymas kelyje į skaitmeninę transformaciją: kaip nepasiklysti?“ įrašą galima peržiūrėti čia.

 

„Švietimo naujienų“ inf.