Savaitė BE PATYČIŲ – kosmose, džiaugsmo ir draugystės planetoje!

Savaitę BE PATYČIŲ Kauno lopšelyje-darželyje „Girstutis“ minėjome netradiciškai, keliaudami į KOSMOSĄ! Netradicinei erdvei įkurti reikėjo surasti įstaigoje tam tinkamą erdvę. Nusprendėme, kad tam puikiai tiks įstaigoje esantis socialinio – pedagogo, psichologo kabinetas.

Įrengus kosmoso erdvę, pradėjome savaitę laiko trukusią „Girstučio” vaikų kelionę į KOSMOSĄ! Skrydžiui vaikai turėjo specialiai pasiruošti! Iš anksto pasirūpinti raketomis, žibintuvėliais, sugalvoti ir, į specialų kosminį aparatą, esantį ant durų, suvesti teisingą skaičių kodą, kuriuo buvo atrakinamos durys į tamsią kosmoso erdvę.

Pravėrus kosmoso duris vaikų laukė daug kosminės magijos ir stebuklų! Pirmiausia, vaikai matavosi astronauto aprangą – kostiumą ir šalmą. Šalmas mažesniems vaikams pasirodė toks sunkus, kad ne visi buvo pajėgūs jį išlaikyti ant galvos, o tuo labiau judėti! Tačiau vyresnieji, matuodamiesi astronauto kostiumą, puikiai judėjo kosminėje erdvėje, skraidė į kitas planetas, pas draugus, siuntė jiems kosminius linkėjimus. Vaikai, dalinosi mintimis, kad astronautui, dėvint kosminę aprangą, tikrai nelengva išsilaikyti ant kojų ir judėti erdvėje.

Kosminėje erdvėje taip pat laukė meteoritų baseinas. Vaikai jame šėlo, maudėsi, lukšteno meteoritus, bandė juos rūšiuoti pagal dydį. Žaidė kosminį krepšinį, bandydami išlukštentus meteoritus pataikyti į meteoritų laikymo dėžes.

Ant kosminio stalo vaikų laukė kitos magiškos kosminės staigmenos. Įvairių dydžių ir formų kosminiai akmenys, kuriuos vaikai apžiūrinėjo, apšvietė žibintuvėliais, dažė dažais. Taip pat kosminė, juoda blizganti masė, kurią vaikai tyrinėjo visais pojūčiais: lietė, uostė, bandė apšviesti žibintuvėliais, iš jos gamino, atspaudė norimus objektus, stebėjo jų formą, blizgumą. Taip gimė mėnulio, žvaigždžių, akinių, eglutės, batelio, rato formos kosminiai sausainiai.

Taip pat kosmoso erdvėje vaikai surado gausybę švieselių, kurias stebėjo, lietė, tyrinėjo akimis, piršteliais, stebėjo švieselių mirgėjimą. Apšviesdami kosmoso erdvę vaikai galėjo pamatyti gausybę įvairaus dydžio, spalvų planetų, perskaityti jų pavadinimus. Apšviesdami planetas žibintuvėliais, tyrinėti jų spalvas, blizgumą.

Kitoje erdvėje įgalinome šviesos stalelius. Pirmasis šviesos stalelis buvo skirtas žaidimams su spalvotais ledo kubeliais ir šviesos kubais. Vaikai ledo kubelius rūšiavo pagal formą, dydį, spalvą, statė iš jų sienas, piramides, bokštus, rūšiavo pagal formą į permatomus kibirėlius, gamino iš jų kosminę sriubą, gėrimus, jais vaišino prie stalelio žaidžiančius draugus.

Ant kito šviesos stalelio vaikai žaidė pilstymo žaidimus su smulkiais tamsiai dažytais makaronais, virtusiais kosmoso dulkėmis, smulkiais kamuoliukais – meteoritais. Vaikai įvairiais šaukštais, žnyplėmis bandė sučiupti meteoritus, juos skaičiavo, rūšiavo, dėjo į kibirėlius. Tarp kosmoso dulkių – makaronų vaikai pastebėjo gausybę ir žemėje matytų objektų – laivų, širdelių, skaitmenų, raidelių, mašinų ratų ir kt.

Kosmoso erdvėje laukė ir tamsos palapinė, kurioje vaikai dalinosi kosminėmis paslaptimis. Kartu susėdę ant minkštų pagalvėlių tyrinėjo įvairius šviesos šaltinius: stebėjo, kaip jie apšviečia erdvę. Kaip švieselės žaidžia, dūksta palapinės viduje.

Kurdami kosmoso erdvę, norėjome, kad vaikai pajustų, tyrinėtų erdvę įgalindami kuo daugiau pojūčių. Klausos pojūtį įgalinome erdvę užpildydami mistine kosmoso muzika. Lytėjimo pojūtį įgalinome leisdami vaikams laisvai, nevaržomai liesti pačius įvairiausius paviršius: minkštą (kosmoso masė), šiurkštų (foliniai meteoritai), švelnų (įvairūs šviesos kubai), slidų (ledo kubeliai), kietą (įvairaus dydžio, formų akmenys). Vaikai taip pat galėjo tas pačias priemones, pvz., kosmoso akmenis, kosminę masę, užuosti, kaip ji kvepia, įvardinti, koks tai galėtų būti kvapas: švelnus, aštrus, malonus, nemalonus ir kt. Regėjimo pojūtį įgalinome apšviesdami patalpą įvairiomis švieselėmis – šviesos gaubliais, šviesos kubais, žibintuvėliais. Vaikai galėjo tamsioje erdvėje stebėti, tyrinėti spalvotų, judančių, nejudančių švieselių žaismą. Patys apšviesti tam tikros tamsios erdvės plotą, objektus.

Kaip visa tai siejome su draugystės tema? Žaisdami, tyrinėdami kosmoso erdvėje vaikai dalinosi tarpusavyje erdvėmis, priemonėmis. Mokėsi išlaukti savo eilės, kol gaus norimą priemonę, galimybę pažaisti norimoje erdvėje (pvz., galimybę pasimatuoti astronauto šalmą, įeiti į tamsos palapinę), taikiai žaisti grupelėmis tam tikroje erdvėje: nesistumdyti, neužgauti draugo kartu žaidžiant (pvz., meteoritų baseine), priimti norintį kartu žaisti draugą. Kartu žaidžiant tam tikroje erdvėje, su tam tikra priemone išklausyti draugo nuomonės, kartu tariantis plėtoti žaidimo su priemone arba tam tikroje erdvėje idėją.

Įgyvendindamos idėją supratome, kad magiškiems stebuklams sukurti nereikia didelių finansinių išteklių! Svarbiausia yra kartu dirbanti komanda, nuoširdus tikėjimas savo idėja, pasitikėjimas vaikais ir jų galiomis!

Džiaugiamės, kad mūsų įkurtame KOSMOSE labai noriai viešėjo ne tik mūsų įstaigos mažieji, bet ir  visi įstaigos darbuotojai!

+10

0