Respublikinis festivalis „Tautų įvairovė – mūsų stiprybė“
Gegužės 21-oji ypatinga Lietuvos tautinėms bendrijoms – tai jų minėjimo diena. 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė šią dieną Tautinių bendrijų diena, pabrėždamas mūsų valstybės siekį išsaugoti joje gyvenančių tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą. Šie žmonės neatsiejama mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. 2022 m. skirti minėti bene mažiausiai tautinei bendrijai – karaimams, todėl viena iš šių metų festivalio temų buvo karaimų tauta. Vos keli šimtai žmonių save vadina karaimais, o šneka karaimų kalba vos trisdešimt.
Ypatinga reikšmė ir dėmesys karaimų kultūrai suteiktas viename iš II festivalio „Tautų įvairovė – mūsų stiprybė“ renginių – konferencijoje, vykusioje gegužės 11 d. Joje pasisakė karaimų bendruomenės pirmininkė dr. K. Firkavičiūtė. Jos pasakojimas, iliustruotas muzikiniais pavyzdžiais, itin įtraukė ir įkvėpė tolesniam domėjimuisi. Konferencijoje buvo prisimintas seniai visiems žinomas, bet primirštas karaimų kilmės kompozitorius S. Maykaparas, apie kurį išsamų pasakojimą paruošė Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos mokytoja J. Vaišienė. Ypatingą kūrybinę atmosferą sukūrė Kėdainių muzikos mokyklos ir Šviesiosios gimnazijos mokytoja S. Aukštiejūtė-Morkūnienė. Jos vestoje integruotoje pamokoje dalyvavę mokiniai atsiskleidė įvairiomis dar nepažintomis spalvomis. Kaip ir visa, kas šiandien vyksta aplink mus, taip šis renginys neapsiėjo be liūdnos šiandienos aktualijos – karo Ukrainoje. Šiai temai analizuoti ir padėti prisitaikyti buvo pakviesta lektorė, geštalto psichologė K. Puzinaitė.
Kita 2022 m. festivalio dalis – muzikiniai dalyvių pasirodymai, paroda – vyko Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Kitos šių metų temos buvo lenkų, baltarusių ir ukrainiečių tautos, jų kultūra. Todėl gegužės 21 d. renginyje jaunieji dalyviai atliko šių tautų kūrėjų muziką, buvo eksponuojami jau iš anksto nupiešti darbai šia tematika. Visas renginys prasidėjo autentišku atidarymo koncertu, nes jame skambėjo į UNESCO paveldo sąrašą įtraukta karaimų kalba. Ja Lietuvos karaimų liaudies dainą „Iljisi baraskinin“ atliko jaunoji dainininkė Ramunė Buikaitė. Koncerte pasirodė mergaitė iš Kyjivo Zoriana Piharieva. Ji skambino fortepijonu ukrainiečių liaudies melodiją. Koncerto kulminacija tapo vokalinio kvarteto (L. Ribokaitė, M. Siaurusaitytė, I. Ščesnulevičius, E. Jasevičius) pasirodymas ir jų atliekama ukrainiečių patriotinė daina „Oi, u luzy chervona kalyna“. Daina nepaliko abejingų ir užtikrintai nuteikė kitam renginio etapui – konkursinei festivalio daliai. Jos metu dalyviai buvo paruošę įvairią programą, susijusią su festivalio temomis. Pasirodymus vertino kompetentinga komisija, kurios dalimi buvo ir ypatinga viešnia – smuikininkė Jana Pashchenko, atvykusi iš Charkivo. Dėl darnaus komisijos, kurią be minėtosios viešnios sudarė R. Burakauskienė, S. Aukštiejūtė-Morkūnienė, E. Berezina, V. Pilkauskienė, darbo buvo apdovanoti visi festivalio dalyviai, ypatingas dėmesys skirtas geriausiai pasirodžiusiems jauniesiems muzikantams. Labai vertiname kiekvieno indėlį ruošiantis festivaliui ir skatiname toliau gilintis į Lietuvoje gyvenančių tautų muzikinį palikimą.
Greta muzikos nuolat vyko dailės darbų eksponavimas gyvai ir internetinėje erdvėje. Festivalio dalyviai ir svečiai turėjo galimybę išrinkti savo publikos simpatiją. Festivalio didžiojo prizo laimėtoja tapo Saulė Vitkauskaitė ir jos darbas „Ukraina – viltis ir skausmas“, jos mokytoja. J. Šlepetienė. Iš tiesų, tai labai paveikus darbas, perteikiantis šiandieninę situaciją. Kartu su Ukmergės meno mokyklos ir Antano Smetonos gimnazijos mokinių darbais buvo eksponuojami ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokinių piešiniai, jie taip pat itin ypatingi. Dėkojame.
Ir viso renginio apibendrinimu tapo Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokinių spektaklis apie žydų ir lietuvių meilę, kuri reali visur: ir teatre, ir gyvenime. Spektaklio režisierė – mokytoja J. Palikevičiūtė.
Labai dėkojame festivalio dalyviams, jų mokytojams ir tėveliams. Šis vertingas „trikampis“ veda jaunąją kartą pažinimo ir patyrimo keliu. Taip pat dėkojame II festivalio rėmėjams ir partneriams: Vilniaus m. savivaldybei, Tautinių mažumų departamentui prie LRV, Vilniaus energetikos ir technikos muziejui, Vilniaus įgulos karininkų ramovei, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai.
Festivalio organizatoriai – VšĮ „Menopolis“ ir Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla.
Festivalio idėjos autorė ir meno vadovė – aš, Rasa Vaičiulytė.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.