Prof. dr. Vytauto Sinkevičiaus dovana Kauno rajono istorijos mokytojams ir mokiniams

Susitikimas su Kovo 11-osios akto vienu iš rengėjų prof. Vytautu Sinekvičiumi vyko Kauno rajono Domeikavos gimnazijoje. Profesoriaus paskaitos klausėsi gimnazijos vyresnių klasių mokiniai, mokyklos bendruomenė, miestelio gyventojai ir Kauno rajono istorijos mokytojai.

Profesorius pradėjo paskaita nuo to, kas vyko kovo 13-osios ankstų rytą Vilniuje. Iš Aukščiausios Tarybos pastato dideliu greičiu išlėkė „Volga“, kuri nepaisydama kelių eismo taisyklių nulėkė į Vilniaus oro uostą. „Volgoje“ sėdėjo žmogus ir vežėsi svarbų dokumentą. Viduje sėdinčio žmogaus laikysenoje jautėsi įtampa. Ir tik suspėjus į lėktuvą, pasidarė ramiau. Profesorius uždavė klausimą auditorijai: „Kas buvo tas žmogus, ankstų kovo 13-osios rytą skubėjęs į oro uostą? Kokį svarbų dokumentą jis vežėsi? Kam jis buvo skirtas?“ Kai niekas iš auditorijos į šį klausimą neatsakė, profesorius pažadėjo į jį atsakyti paskaitos pabaigoje.

Devinto dešimtmečio pradžioje krizė SSRS reiškėsi visose gyvenimo srityse, buvo aišku, kad turi ateiti permainos. Jos prasidėjo su Michailo Gorbačiovo atėjimu į valdžią ir pradėta Perestroika. 1988 m. susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kurio pagrindinis tikslas – atkurti Lietuvos nepriklausomybę – greitai atsiskleidė. 1990 m. vasario 24 d. įvyko pirmi laisvi rinkimai į Lietuvos TSR AT po daugiau kaip penkiasdešimt metų okupacijos.

Kodėl Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas buvo priimtas būtent 1990 m. kovo 11 d., o ne anksčiau ar vėliau? Prof. V. Sinkevičius paaiškino, kad po rinkimų priimti valstybės atstatymo akto dar nebuvo galima, nes nebuvo konstitucinės daugumos. Tik kovo 10-osios vakarą visi 133 deputatai jau buvo išrinkti ir buvo galima balsuoti dėl nepriklausomybės atstatymo. Iki tol, nuo kovo 3 d. iki 9 d. buvo parengti 5 dokumentai, teisiškai pagrindę nepriklausomybės atkūrimą. Prof. V. Sinkevičius sakė, kad jo manymu laikas atkurti nepriklausomybę buvo pasirinktas tinkamas, nes kovo 12-ąją turėjo prasidėti SSRS liaudies deputatų suvažiavimas. M. Gorbačiovą išrinkus prezidentu, jis galėjo įvesti karinę padėtį, tuomet valdžią būtų perėmę kariškiai ir LTSR AT nebūtų galėjusi susirinkti, todėl kuo skubiau reikėjo skelbti nepriklausomybę.

Kokios aplinkybės lėmė tą dieną priimtų teisės aktų, susijusių su nepriklausomybės paskelbimu, eiliškumą ir turinį? Prof. V. Sinkevičius pabrėžė, kad siekiant sėkmingos teisinės ir fizinės Lietuvos nepriklausomybės reikėjo pervadinti strategines valdžios institucijas. Nuo 1990 m. kovo 11-osios 18 val. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba pervadinta į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Tačiau Lietuvos Aukščiausioji Taryba vis dar veikė Lietuvos TSR, tad buvo priimtas įstatymas dėl valstybės pavadinimo ir herbo keitimo – atsirado Lietuvos Respublika ir Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kuri galėjo priimti nepriklausomybės aktą.

Siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę, reikėjo nuspręsti, kuo remiantis tai bus padaryta. Prof. V. Sinkevičius prisiminė, su kokiais juridiniais klausimais susidūrė to meto Centrinė darbo grupė, rengusi dokumentus. Reikėjo apsispręsti, ar tai naujas tautų apsisprendimo realizavimas, ar modifikuota Lietuvos TSR, ar tai atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos, išstojimas iš jos, ar tai pratęsimas tarpukario Lietuvos valstybės, kuri egzistavo nuo 1918 iki 1940-ųjų metų? Apsispręsta, kad atspirties tašku bus tarpukario Lietuvos valstybė. Kad tarpukario Lietuva dar egzistuoja, rodė Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės. Apie 50 valstybių nepripažino Lietuvos aneksijos į Sovietų Sąjungą – valstybė teisiškai egzistavo, užsienio šalyse vis dar buvo pripažįstami tarpukario Lietuvos pasai, saugoma nuosavybė.

Kovo 11-ąją balsavo 130 deputatų, už pasisakė 124, prieš – nei vienas, 6 susilaikė. Pagal įstatymą, dokumentus turėjo pasirašyti Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ir sekretorius, bet Virgilijus Juozas Čepaitis pasiūlė pasirašyti Nepriklausomybės aktą visiems, kurie dalyvavo balsavime. Tai būtų simbolinis aktas, aliuzija į Vasario 16-osios akto pasirašymą. Surinkti parašus nebuvo lengva, jie buvo renkami net dvi dienas, nes suradus ir atvežus spausdintuvą A3 formato lapui atspausdinti, dalis balsavusiųjų jau buvo išsiskirstę. Profesorius atkreipė dėmesį, kad nors balsavime už pasisakė 124 deputatai, bet ant akto yra 123 parašai, vienas deputatas, matyt, suabejojo savo pasirinkimu.

Kaip reikėjo kreiptis į Sovietų Sąjungos diktatorių, Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką, Michailą Gorbačiovą?

Aukščiausioji Taryba nusiuntė M. Gorbačiovui kreipimąsi, kuriame į jį kreipėsi kaip į užsienio valstybės vadovą, taip parodydami, kad dabar SSRS ir Lietuvos santykiai bus kaip dviejų nepriklausomų valstybių santykiai. Į kreipimąsi buvo įtrauktos išverstų dokumentų kopijos, M. Gorbačiovas sudarė specialią komisiją, šiam dokumentui ištirti. Komisija Kovo 11-osios aktą pripažino kaip prieštaraujantį SSRS konstitucijai. Tada SSRS ultimatyviai pareikalavo atšaukti aktą, bet Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba jiems pranešė, kad neturi įgaliojimų aktą atšaukti, nes tauta jiems suteikė įgaliojimus nepriklausomai valstybei atkurti. Dėl to prasidėjo sovietų ekonominė blokada prieš Lietuvą. Prof. V. Sinkevičius akcentavo, kad Aukščiausioji Taryba išreiškė tautos valią. Kovo 11-osios aktas yra visos Lietuvos aktas, Lietuva patyrė civilizacinį lūžį, ištrūko iš Rytų kultūrinės orbitos ir perėjo į Vakarų civilizacijos orbitą. Taip pat prof. V. Sinkevičius akcentavo didelį pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo, prof. Vytauto Landsbergio indėlį į Lietuvos valstybės atkūrimą, nes visi atkūrimo procesai sukosi apie jį, jis buvo įvykių centre.

Baigdamas paskaitą, profesorius atsakė į klausimus, tarp jų ir į paskaitos pradžioje iškeltą. Pasirodo, kad į Maskvą M. Gorbačiovui buvo vežami nepriklausomybę įtvirtinantys dokumentai. Vežė juos tuo metu SSRS AT deputatas Egidijus Bičkauskas.

Po susitikimo mokyklos direktorius Darius Vibrantis padėkojo profesoriui už istorinės atminties perteikimą jaunimui, atminimui įteikdamas dokumentais ir prisiminimais parengtą knygą apie Domeikavos miestelį.

Tik istoriniais-archyviniais dokumentais pagrįsta praeities atmintis liudija apie Lietuvos valstybingumo brandą.

+14

0