Prasidėjo anglų kalbos valstybinis egzaminas: ruoštis nebuvo lengva

Šiandien prasidėjo pagrindinė brandos egzaminų sesija ir pirmasis valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas, kalbėjimo dalis. Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiais metais laiko 1 8653 abiturientai. Komentuodamos pasiruošimą, šios užsienio kalbos mokytojos pripažįsta, kad ruoštis nebuvo lengva, ir ne tik Lietuvoje – abiturientų planus sujaukė karantinas ir išaugusi emocinė įtampa. Vis dėlto anglų kalbos mokytojos jautėsi privilegijuotomis – joms netrūko medžiagos ruoštis pamokoms.

Kalba daug pasako apie žmogų

 

Pasak Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytojos metodininkės ir Tarptautinio bakalaureato mokytojos Allos Chvostovos, anglų kalbos mokymas labai glaustai susijęs su komunikacija. Anot jos, anglų kalba šiais laikais naudojama visur, o jaunimo gyvenime jos netgi daugiau nei mokytojų. Todėl pamokų metu geriausiai veikia bendravimo ir bendradarbiavimo metodai.

„Visada pabrėžiu, jog kalbinės priemonės, kurias naudojame, atspindi mus kaip asmenybes. Šiuolaikinio jaunimo anglų kalbos žodynas labai platus ir daugelio iš jų šnekamoji kalba puiki. Mūsų pareiga parodyti mokiniams kalbos stilių įvairovę, jų pritaikymo būdus. Manau, jog reikia išnaudoti vaikų gebėjimą naudotis mobiliaisiais telefonais ir kompiuteriais – tam tinka komunikacinio tipo užduotys grupėmis. Tikiu, jog mokymo kokybę padeda išlaikyti kūrybiškas požiūris į mokymąsi ir mokymą“, – aiškina Didždvario gimnazijos mokytoja.

Karantinas įnešė daug sąmyšio

 

Pasak A. Chvostovos, Lietuvoje įvestas karantinas į mokymo procesą įnešė daug sąmyšio. Mokyklos administracijoms ir mokytojams reikėjo greitai keisti mokymo proceso eigą ir prisitaikyti prie naujos realybės, reikalavimų ir techninių galimybių.

„Karantino metu įgyta patirtis – milžiniška. Ši ekstremali situacija dar kartą parodė, kaip greitai gali mobilizuotis žmonės ir pakeisti savo darbo metodus, apimtis, laiką ir vietą, siekdami geriausio rezultato“, – sako A. Chvostova.

 

Perėjimas prie nuotolinio mokymo nebuvo lengvas ne tik Lietuvoje. Tai pripažino Lydia Kotuličova, vienos iš Bratislavoje veikiančių gimnazijų, anglų kalbos mokytoja. Pasak jos, mokymo internetu pirmiausia teko išmokti mokytojai.

„Iš pradžių man visa tai buvo labai nauja ir neįprasta. Net nežinojau kaip, mūsų naudojamoje platformoje, sukurti testą. Tačiau turėjau greitai viską perprasti ir užtikrinti, kad darbas su vaikais nenutrūktų“, – teigia slovakė mokytoja L. Kotuličova.

Jos nuomone, darbas karantino metu privertė suprasti, kad visi turi apsišarvuoti kantrybe ir nuolat prisiminti, kad tai neeilinės gyvenimo aplinkybes. Gyvendami ramų gyvenimą tai užmirštame.

Vaikai reagavo skirtingai

 

Kol mokytojai prakaitavo ir stengėsi kuo geriau perprasti nuotolinio mokymo vingrybes, mokiniai, pasak Šiaulių pedagogės, reagavo entuziastingai.

„Mokytis sėdint priešais kompiuterį vaikams nėra neįprastas būdas. Jie jautėsi kaip žuvys vandenyje. Pamokose, skirtose mokslo metų refleksijai, daugelis mokinių minėjo, jog jiems patiko toks mokymosi procesas, jie jautėsi saugūs. Tačiau nemaža dalis paminėjo, kad labai pasiilgo „gyvo“ kontakto: draugų ir mokytojų“, – atskleidė A. Chvostova.

Jos manymu, ypatingai nuskriausti pasijuto abiturientai, kuriems stresas dėl baigiamųjų egzaminų trukdė mokytis. Be to, daugelis minėjo, kad mokymasis mokykloje, pamokos su mokytojais, padėtų jaustis saugiau ir atlieptų jų asmeninius poreikius.

 

Bratislavos gimnazijos mokytojos teigimu, jos mokiniai iš pradžių atrodė sutrikę ir kiek pasimetę. Tačiau po kurio laiko ir jie apsiprato su naujomis sąlygomis.

„Galiu pasakyti, kad dauguma mano mokinių darbštūs, organizuoti ir uoliai dirbantys jaunuoliai. Jie beveik nepraleido pamokų, atliko testus ir namų darbus“, – džiaugiasi L. Kotuličova, pridurdama, kad, net praleidžiantieji pamokas, vėliau vis tiek atlikdavo namų darbus.

Mokytoja tikina, kad didelis jos mokinių dėmesys anglų kalbai – įprastas reiškinys, mat Slovakijoje, baigiamąjį egzaminą jaunuoliai privalo laikyti užsienio kalba, o dauguma jų renkasi būtent anglų kalbos egzaminą.

Gelbsti priemonių įvairovė

 

A. Chvostovos nuomone, bet kurioje sistemoje, taip pat ir švietimo, labai daug lemia asmenybė – kūrybingas, lankstus ir sąžiningas žmogus. To turime mokyti ir vaikus.

„Mokymo metodai ženkliai nepasikeitė, tačiau įgavo naujų formų – mokiniai atliko daug kūrybinių užduočių: paruošė trumpų filmukų, pristatymų bei dialogų. Mokant nuotoliniu ir mišriuoju būdu padeda, kai vadovėlis sukonstruotas taip, kad didelis dėmesys skiriamas ne tik tobulinti kalbinius įgūdžius (skaitymą, rašymą, klausymąsi, bet ir ugdyti bendrąsias kompetencijas.

Karantino pradžioje mums labai padėjo „Gateway“ vadovėliai, su paketu elektroninių įrankių: pratybomis, testų rinkiniais ir papildomų užduočių bankais. Taip pritaikytos priemonės suteikia mokytojui puikių galimybių tobulėti ir skatinti mokinius mokytis kitaip, neįprastai“, – pasakoja Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytoja.

 

Kolegė iš Slovakijos, naudojanti tas pačias ugdymo priemones, sako, kad karantino metu stengėsi kiek įmanoma nekeisti mokymo proceso, daryti viską, kas būtų daroma įprastai, tik, šiuo atveju, internetu.

„Mokiniams labiausiai patikusi mokymo forma – diskusijos. Jiems taip pat imponavo paveikslėlių apibūdinimai ir jais paremtų istorijų kūrimas. Daug mokymo ir mokymosi vyko žodžiu, o vadovėlių struktūra padėjo išlaikyti nuoseklią mokymo(si) liniją“, – teigia L. Kotuličova.

Sąžiningumo iššūkis

 

Paklausta apie įžvalgas, išmoktas pamokas ir pastebėjimus apie darbą pandemijos metu, Šiauliuose dirbanti mokytoja tikina, kad visi: mokyklos administracijos darbuotojai, mokytojai ir mokiniai daug sužinojo apie mokymo bei mokymosi proceso galimybes.

„Visi įsitikinome, kad pateikus aiškius reikalavimus, nurodymus ir vertinimo kriterijus procesas gali vykti sklandžiai net jo neprižiūrint „gyvai“.

Iš mokytojų darbas pandemijos metu pareikalavo skirti daug laiko užduočių ruošimui ir vertinimui, o iš vaikų – mokytis planuoti laiką ir atlikti užduotis tiksliai ar/ir kūrybingai“, – teigia A. Chvostova.

Antrą kartą įveikti nuotolinio mokymo iššūkį jau būtų daug lengviau. Pasak mokytojos, didžiausia problema naujai sukurtame ugdymo procese, su kuria daugelis susidūrė, tai – akademinis sąžiningumas.

„Mokėjimas naudotis plačias galimybes atveriančiu internetu sąžiningai, nekopijuojant svetimų minčių ir darbų, yra iššūkis mūsų visuomenei. Turime dėti pastangų, kad ir mokiniai, ir jų tėvai suprastų, kuo intelektinio kūrinio vagystė skiriasi nuo citavimo“, – pabrėžia Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytoja.

Pataria išnaudoti resursus ir linki kantrybės

 

„Belaukiant kitų mokslo metų, linkiu kolegoms nebijoti naudotis esamais resursais, pritaikyti juos pagal savo bei mokinių poreikius. Tada pamoka taps įdomi ir kūrybinga“, – sako Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytoja A. Chvostova.

 

Na, o Bratislavoje dirbanti L. Kotuličova visiems mokytojams linki neužmiršti, kad gyvename neįprastu laiku, anksčiau nepatirtomis aplinkybėmis. „Reikia tikėtis, kad daugiau nieko panašaus ir nepatirsime, o kol kas visiems linkiu išlikti kantriais ir susikaupusiais“, – pabrėžia anglų kalbos mokytoja iš Slovakijos.