Pedagogai turėtų dažniau bendradarbiauti su pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse veikia 54 pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT). Daugiausia dėl metodinės, informacinės pagalbos į jas kreipiasi tėvai, nors mokytojai ir mokyklų administracijų atstovai dažnai sako, kad jiems trūksta žinių, kaip dirbti su specialiųjų ugdymo(si) poreikių (SUP) turinčiais ugdytiniais, bet jie nėra aktyviausiai besikreipiantys konsultacijų. Vis dėlto Klaipėdos PPT direktorė Ulijana Petraitienė sako, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai į psichologus kreipiasi vis dažniau: „Anksčiau vyravo nuomonė, kad jei kreipiesi pagalbos, – nemoki dirbti. Džiaugiamės, kad taip mąstančiųjų mažėja.“

 

PPT teikia metodinę pagalbą mokytojams, specialistams, tėvams, rengia ir įgyvendina prevencijos ir kitas programas, kaupia ir analizuoja informaciją apie SUP turinčius mokinius, bendradarbiauja su savivaldybėmis, Nacionaline švietimo agentūra (NŠA), jos Švietimo pagalbos departamento Įtraukties plėtros skyriumi, kuris teikia metodinę pagalbą. Didžiausią šių įstaigų darbuotojų dalį sudaro psichologai, mažesnę – logopedai, specialieji ir socialiniai pedagogai, mažiausiai yra tiflopedagogų ir surdopedagogų, dirbančių su regėjimo ir klausos negalią turinčiais vaikais, bendradarbiaujama su gydytojais neurologais. PPT dirbantys specialistai yra aukštos kvalifikacijos, įgiję didelės patirties – dauguma jų yra metodininkai.

 

Viena iš pagrindinių šių tarnybų veiklų – įvertinimai. Nepriklausomai nuo PPT dydžio, kuris gali skirtis nuo trijų iki penkiasdešimties etatų, visose atliekamas vaiko SUP įvertinimas. Taip pat vertinamas ir vaiko brandumas mokyklai, SUP turintiems mokiniams pritaikomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai ir brandos egzaminai. Kai kurios PPT, turinčios tam resursų ir galimybių, atlieka ir profesinio orientavimo, vaiko gabumų įvertinimus. Statistiniais duomenimis, Lietuvos ugdymo įstaigose SUP turinčių mokinių yra maždaug 16–17 proc., iš jų 92 proc. PPT įstaigose sulaukia pagalbos, daugiausia konsultacijų suteikia psichologai. Paprašius išskirti prioritetines veiklas, įvairiose PPT dirbančių specialistų nuomone, jos visos – vertinimas, pagalbos teikimas, metodinė, švietėjiška, informacinė, konsultacinė veikla – paskirstomos po lygiai.

Cliff Booth (Pexels.com) nuotr.

Astos Lauciuvienės, NŠA Švietimo pagalbos departamento Įtraukties plėtros skyriaus specialiosios pedagogės teigimu, prasidėjus pirmajam karantinui PPT pademonstravo aukštus reagavimo į ekstremalius darbo pokyčius gebėjimus. Iš pradžių susidūrė su iššūkiais, tačiau išnaudojo laiką veikloms, kurioms anksčiau jo pritrūkdavo – projektams, metodinei konsultacinei veiklai, investavo į žmogiškųjų išteklių kompetencijų tobulinimą, darbo sąlygų gerinimą, vykdė tyrimus, apklausas. Vėliau persiorientavo, kaip ir ugdymo įstaigos, paskirsčiusios srautus, sulėtindamos tempą, laikydamosi reikalavimų, vykdė vertinimus. Psichologai, logopedai, specialieji ir socialiniai pedagogai teikė pagalbą nuotoliniu būdu.

 

PPT, turėdamos sutelktas skirtingų specialistų komandas gali sukurti aukštos vertės paslaugas įtraukčiai įgyvendinti, vertinant pastarojo meto įtraukties procesus. „Daugiausia vaikų įvertinama ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo koncentruose, manome, kad į šias amžiaus grupes pagalba turi būti orientuojama labiausiai. Galbūt šioje srityje galėtų vykti sisteminiai pokyčiai, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje stebimas didelis švietimo pagalbos specialistų stygius. Paslauga turėtų eiti „paskui vaiką“, bet tada reikėtų galvoti apie švietimo pagalbos tinklo optimizavimą“, – svarsto A. Lauciuvienė.

Praktinis pavyzdys: Klaipėdos PPT

 

Klaipėdos PPT veikia trys skyriai: specialiosios pedagoginės pagalbos, bendrojo ugdymo psichologinės pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo psichologinės pagalbos. Dirbančiųjų skaičius čia didesnis nei turėtų būti pagal mokinių skaičių – tai rodo savivaldybės požiūrį į švietimo pagalbą, be to, uostamiestyje yra 195 mokytojų padėjėjų etatai, su kuriais dirba PPT. Ši PPT yra viena iš tų, kurios atlieka ne tik tai, kas būtina, bet ir ieško naujų nišų, veiklos sričių, būdų. „Atliekame ir savivaldybės deleguotą ugdymo karjerai funkciją, turime neformaliojo ugdymo metodininkę, kuri dirba su projektais, „Vaikų liniją“ – kitose tarnybose šių dalykų nėra. Kaip ir psichologo kaniterapeuto (kaniterapija – šunų terapija), beje, baigusio ir ergoterapiją, kurio paslaugų laukia nemaža autizmo spektro ir elgesio, emocijų sutrikimų turinčių vaikų eilė, du specialistai vykdo Kognityvinio elgesio programą (EQUIP)“, – pasakoja šios įstaigos direktorė Ulijana Petraitienė.

 

Tarnyboje dirbama su atvejo analizės grupėmis, vedami mokymai, teikiama metodinė ir švietimo pagalba, atlikti praktikos priimami studentai, kuruojami pirmus metus švietimo įstaigose dirbantys psichologai ar jų asistentai, daug laiko skiriama darbui su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. „Stengiamės įgalinti pedagogus, švietimo pagalbos specialistus, kad jie galėtų dirbti su savo bendruomenėmis ir kartu spręsti sudėtingas problemas. Ši pagalba bus reikalinga iki 2024 m. rugsėjo, nes tuo metu įsigalioja pakeistas Švietimo įstatymas, numatantis įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų teisę ugdytis pasirinktoje švietimo įstaigoje. Reikia parengti mokytojus, švietimo pagalbos specialistus, kad lengvai, atsakingai žiūrėtų į darbą ateityje: jiems teks priimti vaikus, su kuriais dirbti nėra paprasta – reikia kantrybės, žinių ir priemonių“,– teigia U. Petraitienė. Klaipėdos PPT taip pat veda mokymus mokyklų psichologams, paramos grupes tėvams, specialistai skaito pranešimus, paskaitas, atlieka mikroklimato tyrimus ugdymo įstaigose, rengia rekomendacijas, teikia emocinę pagalbą ir mokymus savanoriams „Vaikų linijoje“, didelį dėmesį skiria specialistų kvalifikacijos kėlimui. Be to, neseniai įstaiga vidiniame kiemelyje įrengė edukacinę terapinę erdvę.