Patyriminio ugdymo turinio diegimas

Marijampolės „Žiburėlio“ mokyklos-daugiafunkcio centro ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės dalyvauja Europos Sąjungos projekte „Patyriminio ugdymo turinio diegimas Marijampolės regiono ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse ugdymo įstaigose“. Projekto tikslas – sukurti vaikų ugdymui saugią, stimuliuojančią aplinką, kuri būtų orientuota į vaikų poreikius, teiktų teigiamų emocijų, lavintų dėmesį, vaizduotę, atmintį, o taip pat skatintų vaikus stebėti ir tyrinėti.

Įgyvendinant projektą, įvairių užduočių metu, projekto dalyviai skatinami smalsauti, aktyviai tyrinėti aplinką, o tai ugdo kūrybiškumą, kompetencijas, suteikia naujų žinių ir motyvuoja tolimesnį mokymąsi. Vaikams kuriama teigiama emocinė atmosfera, lavinanti psichinius procesus – dėmesingumą, vaizduotę, atmintį, smulkiąją motoriką.

Projekto įgyvendinimas vyksta keliais etapais, kurie apima ugdymo programos atnaujinimą, jos testavimą ir įdiegimą, įvairių laboratorijų ir studijų sukūrimą, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą.

Pavasarį ir vasarą „Žiburėlio“ ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo grupių vaikai aktyviai stebėjo ir tyrinėjo vabzdžių gyvenimą lauke. Vaikai noriai stebėjo drugelius, bites, kamanes, skruzdėles, boružėles ir vikšrus. Projekto dalyviai tyrinėjo jų išvaizdą, domėjosi maitinimosi ir gyvenimo ypatumais. Kad vaikams būtų lengviau tęsti tyrinėjimus, įsigijome vabalų namelius. Juose apsigyveno vabzdžiai, kuriems patinka slėptis medžio ar molio gabalėliuose, tai: skruzdėlės, įvairūs vikšrai, uodai.

Norėdami apie vabzdžių gyvenimą sužinoti daugiau, informacijos ieškojome pasitelkę sąveikiąsias grindis. Šios technologijos dėka, galime sužinoti daug įdomaus apie vabzdžių rūšis, jų gyvenimo būdą, naudą žmogui ir gamtai. Sužinoti faktai skatina diskutuoti, mąstyti ir pajausti atradimo džiaugsmus.

Rudenį ir žiemą projekto testavimui visos grupės pasirinko tyrinėti skirtingas smulkiųjų gyvūnų rūšis. Vienos grupės terariumuose augino sraiges, kitos – gyvalazdes.

Ikimokyklinio ugdymo „Voveriukų“ grupė nutarė stebėti drugelio gyvenimo ciklą. Tiesa, vieną ciklo dalį praleidome (kiaušinėlis), pradėjome stebėti vikšro vystymosi stadiją. Vaikai nekantraudami laukė siuntinio su vikšriukais, kai ši pagaliau atkeliavo, atsargiai išpakavome siuntinį ir likome nustebinti vikšrų dydžiu ir grožiu. Vaikai labai emocingai stebėjo ir aptarinėjo vikšrų išvaizdą ir judėjimo ypatumus, visi norėjo juos maitinti. Pasigrožėję naujaisiais draugais, vikšrus perkėlėme į jų namus.

Kiekvienas mūsų rytas būdavo kitoks, nes pirmiausia apžiūrėdavome, kaip jaučiasi vikšrai. Stebėdavome, kaip juda, kaip maitinasi, kiek lapų sukramsnoja; matavome jų ilgį bei palyginome dydžius. Drąsesnieji juos net ir glostė.

Maždaug po poros savaičių vikšrai pradėjo suktis į lėliukes. Šis etapas pareikalavo vaikų kantrybės, nes drugelis iš lėliukės vystosi beveik tris savaites. Žinoma, daugiausia emocijų kilo, kai iš lėliukių ėmė ristis drugeliai. Stebėjome, kaip atsiskiria kojytės, skleidžiasi ir džiūna sparnai. Vaikai sužinojo, kad mėgstamiausias šių drugelių maistas – apelsinas ir kivis. Visus stebėjimų įspūdžius galėjome išreikšti žaisdami ir imdamiesi kūrybinės veiklos: piešdami, lipdydami, imituodami ir konstruodami.

Labai džiaugiamės pasirinktu stebėjimo objektu, nes galėjome natūraliai stebėti drugelio vystymosi ir gyvenimo ciklą bei patirti džiugių akimirkų. Bendras drugelio vystymosi ciklo tyrimo tikslas padėjo tapti draugiškesniais, labiau mylėti gamtą ir jos gyventojus.

Tikimės patirti ir išgyventi dar daug įdomių nuotykių ir sužinoti naudingos informacijos apie vabzdžius, nes projektas vis dar tęsiasi ir leidžia mums patirti įvairių įspūdžių.

+3

0