Pamokos poetui Sigitui Gedai atminti

Šiandienos mokykloje mokytojui svarbu  įtraukti mokinį į aktyvų, sąmoningą mokymąsi, planuoti mokymosi, o ne tik mokymo procesą, sukurti mokymąsi skatinančią aplinką. Vienas iš esminių mokymosi komponentų yra motyvacija, kurios svarbus aspektas yra suvokimas, kaip įgytos žinios gali būti panaudojamos, kodėl reikia kalbėti apie vieną ar kitą asmenybę.

 

Baigiantis mokslo metams, kad ugdymo(-si) procesas būtų įdomesnis ir įvairesnis, motyvuotų gimnazistus Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje pamokos vyko įvairiose erdvėse ir kitokios. 2023-ieji metai poetui Sigitui Gedai būtų buvę jubiliejiniai, jis švęstų aštuoniasdešimtąjį gimtadienį. Paminėdami poeto jubiliejinius metus dviejų klasių gimnazistai dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje „Gyvavaizdžiai S. Gedos poezijoje“, kurią vedė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Dalia Pabarčienė, Aldona Šliažaitė, bibliotekininkės Rima Burbaitė-Virkutė, Judita Kišonaitė.

 

Pamokos pradžioje taikant „apverstos klasės“ metodą gimnazistų buvo prašoma prisiminti, ką žino apie poetą S. Gedą. Džiugu, kad buvo įvardintas ne vienas biografijos faktas, ne vienas eilėraštis. Žiūrėdami laidos „Legendos“ ištrauką gimnazistai išskyrė svarbiausius poeto asmenybės ir kūrybos bruožus, papildė savo užrašus apie poetą. Susipažino su naujausia R. Kmitos knyga apie S. Gedą „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“, išgirdo ir patys perskaitė ne vieną ištrauką. Vėliau atlikdami praktines užduotis porose nagrinėjo keturis poeto eilėraščius, kuriuose ieškojo realaus ir mitinio pasaulio sąsajų, netradiciškai perteikto tėvynės ir tėviškės vaizdinio, aiškinosi, kaip kalba veikia savo tiesioginėmis ir  perkeltinėmis reikšmėmis, išrinko gyvavaizdžius. S. Geda yra pasakęs, kad „gražu, kas gyva“, todėl gimnazistai susibūrę į grupes spalvomis perteikė eilėraščiuose gyvybės apraiškas, poetinio pasaulio vitališkumą. Kūrybiškumo ir įžvalgumo gimnazistams netrūko, net po dviejų pamokų darbo neskubėjo, diskutavo apie poeto kūrybą, gyvenimo būdą, darbus.

 

A. Šliažaitės nuotr.

Pamokos pabaigoje gimnazistai akcentavo, kad jiems patiko poeto gaivališka prigimtis, maištinga siela, stereotipų laužymas, netradicinis kūrėjo požiūris į pasaulį. Tokios lietuvių kalbos ir literatūros pamokos motyvuoja mokinius ne tik skaityti ir nagrinėti tekstus, bet ir skatina kritiškai mąstyti, savitai interpretuoti, kūrybiškai dirbti komandoje, gebėti pasidžiaugti savo ir draugų darbais. Taigi, kuo įvairesnės veiklos pamokoje, tuo ji patrauklesnė gimnazistams.