Nuotolinės programavimo studijos: mokslo subproduktas ar premium klasės ugdymas?

Dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos visas ugdymo procesas vyksta internetinėje erdvėje. Šios tendencijos neaplenkė ir „Baltijos technologijų instituto“ (BIT) studijų. Jos šiuo metu vyksta nuotoliniu būdu, tačiau BIT atstovai pastebi – virtualų mokslą vis dar lydi mitai bei stereotipai. Manoma, jog tokioms studijoms gali pritrūkti motyvacijos, jas namų aplinkoje sudėtinga derinti su asmeniniu gyvenimu, bendravimas internetu nepakeičia natūralaus tarpusavio ryšio, o paskaitos primena mokomosios medžiagos stebėjimą vaizdo įrašų platformose.

 

Vis dėlto, kalbinti BIT studentai laikosi priešingos nuomonės – jų teigimu, nuotolinių studijų privalumų yra daugiau nei minusų. Tuo įsitikinę ir BIT dėstytojai, tikinantys, jog toks ugdymo procesas, artimoje ateityje tik gerins studijų kokybę, mažins kainas ir didins prieinamumą.

Mokosi tiek miesteliuose, tiek plaukdami jūra

 

Nuotolinis mokslas – galimybė studijuoti iš bet kurios pasaulio vietos ir tai daryti patogiai, saugiai ir reikiamu laiku. Šiuos, vienus didžiausių, virtualaus ugdymo privalumų įžvelgia kalbinti BIT studentai, pastebintys, jog mokymo procesui vykstant internete, studijos tapo prieinamos net ten, kur šios galimybės iki tol nebuvo.

 

BIT internetinių svetainių kursus – „Javascript“, PHP, „Laravel“ programavimą – virtualiai lankiusi Evelina Oželienė gyvena Šilutėje. Nedideliame mieste, kuriame tokių mokymų nėra. „Turiu darbą, kitų veiklų, du vaikus – tikrai negalėčiau studijuoti ne nuotoliniu būdu. Tiesiog nepavyktų kiekvieną dieną važiuoti į didesnį miestą ir dalyvauti paskaitose. Todėl labai džiaugiuosi galėdama studijuoti virtualiai“, – pasakoja E. Oželienė.

 

Tačiau mokymasis nuotoliniu būdu pasiteisina net ir gyvenant didmiestyje. Apie tai kalbantis kaunietis Martynas Darškus, E. Oželienės studijuojamų kursų bendramokslis, sako – studijuoti tradiciniu būdu netgi neturėtų galimybės.

 

„Nekeliaujant į paskaitas fiziškai, sutaupomas kelionės ir stovėjimo kamščiuose laikas. Be to, galima dirbti ir mokytis tuo pačiu metu. Mūsų grupėje buvo žmonių iš skirtingų šalių ir miestų, o tai parodo šių kursų prieinamumo padidėjimą“, – privalumus vardija M. Darškus.

 

Tai, kad nuotoliniai mokslai praplėtė ugdymo geografiją, patvirtina ir Vytautas Revuckas, šiuo metu gyvenantis bei dirbantis nedideliame Horsenso mieste centrinėje Danijos dalyje. Pašnekovas taip pat yra kitų kalbintų BIT studentų bendrakursis: „Džiaugiuosi, jog atsirado tokios studijos ir dabar nuotoliniu būdu galiu mokytis po darbo. Esu laisvas rinktis norimą vietą klausytis paskaitų – jose dalyvavau ir plaukdamas keltu į Lietuvą.“

Motyvuoja bei linksmina memais

 

Paklausta, ką mano apie mitą, jog virtualios informacinių technologijų studijos tėra visiems prieinamos mokomosios medžiagos stebėjimas vaizdo įrašų platformose, E. Oželienė tikina – tai tik stereotipas. Jos teigimu, paskaitos vyksta tiesiogiai, su dėstytoju bendraujama nuolat, o iškilę klausimai išsiaiškinami iškart.

 

„Galbūt daliai besimokančiųjų namuose ir sunkiau klausytis, nes norisi užsiimti kitomis veiklomis. Tačiau tai labiau motyvacijos klausimas. Norint išmokti, skirtumo tikrai nebus. Be to, nepavykus dalyvauti paskaitoje, vėliau galima pažiūrėti jos įrašą. Tai naudinga tiems, kurie įpratę stebėti mokymą vaizdo įrašų platformose. Todėl praleidus paskaitą, visa informacija lengvai prieinama bet kada vėliau“, – sako BIT studentė.

 

Panašios nuomonės ir M. Darškus, kuris papildo, jog paskaitų įrašai leidžia lengviau gilintis į informaciją, nes pastarosios pateikiama daugiau, nei galima aprėpti. Todėl, anot pašnekovo, vis peržiūrint ankstesnius įrašus, atrandama naujų nuorodų į vieną ar kitą dėstytos programavimo kalbos subtilybę.

 

„Kalbant apie studijų aplinką, mokantis „full stack“ programavimo nuotoliniu būdu, bendruomenės formavimas nuo pat pradžių vyksta labai aktyviai. Tiek užduodant grupei bendras užduotis, tiek ir kuriant neformalų bendravimą skirtingose platformose. Belieka tik įsilieti. Man asmeniškai, toks bendravimas socialiniais tinklais, MS „Teams“ ir „Discord“ programėlėmis net patrauklesnis nei natūralus susitikimas. Turėti virtualią bendruomenę, kuri aktyviai reaguoja į klausimus ir pastabas, praskaidrina vakarus memais bei skatina neatsilikti darbais yra didžiulis privalumas. Juolab, motyvuoja dirbti ir domėtis, o ne tik naršyti kačių paveikslėlius“, – šypsosi M. Darškus.

Dėstytojus ir giria, ir kritikuoja

 

Kalbinti studentai pastebi, jog, dažniausiai, klaidingai manoma ir apie nevisapusį dėstytojų įsitraukimą į nuotolinį mokslą. Pasak V. Revucko, vykdant BIT projektus ir prireikus pagalbos, jie, net ir ne paskaitų laiku, padeda tęsti darbus. „Dėstytojų paklausus, visada gauni atsakymą. Jie paaiškina, parodo sprendimo būdą. Vieną ar du iš daugelio esamų, nes užduotį galima atlikti skirtingai“, – papildo BIT studentas.

 

M. Darškus priduria, jog mokydamasis namuose sulaukia didelio dėstytojų palaikymo. Anot pašnekovo, BIT specialistai visapusiškai įsitraukia į grupę, tampa jos dalimi, bendrauja šiltai ir nuoširdžiai. Pasirodžius, jog dėstymas tampa per lėtas, pasiūlo papildomos medžiagos, o jei nespėjai – paaiškina problemines vietas.

 

Visgi BIT studentas dalinasi ir konstruktyvia kritika, kuri, jo manymu, galėtų dar labiau pagerinti studijų kokybę. Pasak M. Darškaus, pripratus prie aukštojo mokslo sistemos, kyla noras, jog kursai turėtų aprašus, dėstoma medžiaga būtų pateikta santraukomis, o prieš kiekvieną susitikimą reikėtų pristatyti jo tikslą, ir planuojamų spręsti problemų algoritmus.

 

„Suprantama, studijų turinys kinta, atrandami vis nauji bei efektyvesni iššūkių įveikimo būdai. Seni algoritmai tampa nebeaktualūs, o tokiuose kursuose dėstoma pateikiant pavyzdžių – tai yra šių studijų stiprybė ir silpnumas.

 

Dėstytojas, kuris puikiai išmano projekto eigą, stebina gebėjimais meistriškai bei elegantiškai pateikti jo rezultatus. Tačiau, kai užduotis nėra pati patogiausia, tenka stebėti, kaip ieškoma atsakymų internete arba pristatomi problemų apėjimai. Tai kelia šiek tiek abejonių, ar pavyks išmoktą medžiagą pritaikyti ateityje“, – svarsto M. Darškus.

Ragina tikėti savimi

 

Iš dalies atsakydamas į išsakytą kritiką, „PHP / Laravel“ nuotolinį programavimą BIT dėstantis Naglis Mockevičius pastebi – virtualios studijos yra iššūkis tiek studentams, tiek ir dėstytojams. Visuomet užtrunka šiek tiek laiko, kol grupė pradeda jaustis laisvai, lengvai komunikuoja, o mokantis kylantys sunkumai yra natūrali ugdymo proceso dalis.

 

„Studijuojant tradiciniu būdu, galima iškart matyti studentų nuotaikas, o virtualiai – tik tuomet, kai jie pradeda bendrauti. Būtent atviras abipusis ryšys yra sklandaus ugdymo proceso pagrindas, o mokytis nuolat turi ir dėstytojai, ir grupės. Esame dėl to, kad padėtume. Kai techninė nuotolinio ugdymo pusė – sutvarkyta, privalome nuosekliai rūpintis studijų kokybės užtikrinimu“, – pabrėžia N. Mockevičius.

 

Šis tikslas yra ir BIT, ir pasaulinės ugdymosi sistemos prioritetas. Iš kitos pusės, anot N. Mockevičiaus, dabartinės tendencijos rodo – nors tradiciniai studijų būdai išliks, vis dažniau bus mokomasi nuotoliniu būdu.

 

„Ateityje virtualus ugdymas tik pagerins mokslo kokybę, mažins jo kainas ir didins prieinamumą. Tačiau iki to laiko galima šį procesą palengvinti kiekvienam, kuriam nuotolinis mokymas vis dar atrodo iššūkiu. Todėl pasidalinčiau praktiniais patarimais, kaip pasiekti geriausių rezultatų. Pirmiausia, įsigykite antrą monitorių – jis supaprastins studijas. Tuomet susikurkite asmeninę darbo erdvę: vietą, kurioje numatytu laiku dirbsite ar studijuosite, o šeima gerbs jūsų privatumą. Tai ir praktiška, ir tinkamai nuteikia psichologiškai. Bet svarbiausia – tikėkite savimi. Norint tapti programuotoju, nereikia būti genijum ar labai gabiu. Tereikia skirti pakankamai laiko studijoms ir tai daryti nuosekliai“, – reziumuoja N. Mockevičius.

 

„Baltijos technologijų instituto“ inf.