Netolimos ateities realybė dėl sutrikusios regos mokinių įtraukties

Metams einant į pabaigą, lapkričio 25 d., Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (toliau – LASUC) organizavo tarptautinę konferenciją „Sutrikusios regos mokinių įtraukties vizija 2024 metams“. Apie įtrauktį plačiąja prasme šiuo metu kalbama daug, bet aklų ir silpnaregių mokinių ugdymas(is) bendrojo ugdymo mokykloje reikalauja išskirtinio dėmesio ir atsakomybės iš visų bendruomenės narių.

Švietimo visuomenės informavimo sistemos (ŠVIS) duomenys rodo, kad šalies bendrojo ugdymo mokyklose 2021–2022 m. m. mokosi 76 mokiniai (iš jų 38 turintys vidutinę silpnaregystę, 18 – žymią silpnaregystę, 5 – aklumą ir 15 – kitus regėjimo sutrikimus). Dar nemažai sutrikusios regos mokinių „pasislepia“ po kompleksine negalia, dalis mokosi specialiojo ugdymo mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose. LASUC Sutrikusios regos vaikų konsultavimo skyrius 2021 metais atliko bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų ir specialistų apklausą. Pasak apklausoje dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų pedagoginių darbuotojų, mokiniams trūksta tiflopedagoginių pratybų, pritaikytos aplinkos, o mokytojams – žinių ir gebėjimų ugdyti sutrikusios regos mokinius bei tikslingos informacijos vertinant kiekvieną atvejį, situaciją. Ar turėdami tokį pagrindą galime 2024 metais nueiti įtraukiojo ugdymo link?

Tarptautinės konferencijos „Sutrikusios regos mokinių įtraukties vizija 2024 metams“ tikslas – pristatyti Lietuvos ir užsienio šalių praktines įtraukios mokyklos patirtis ir aptarti sutrikusios regos mokinių įtraukties įgyvendinimo galimybes. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokytojai praktikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos pasidalino savo įžvalgomis ir patirtimi. Konferencijoje dalyvavo 211 klausytojų, buvo išklausyti 8 pranešimai. Konferencijos dalyvius pasveikino Daiva Vaišnorienė, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė.

Dr. Marie-Luise Schütt, Hamburgo universiteto Edukologijos fakulteto docentė, pristatė Vokietijos patirtį. Šioje šalyje bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 4976 mokiniai, specialiosiose mokyklose – 4640 sutrikusios regos mokinių. Pranešime buvo kalbama apie išplėstinę pagrindinio mokymo programą ECC (Expanded Core Curriculum), kuri padeda akliems ir silpnaregiams mokiniams įgyti įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų mokytis bendrojo ugdymo mokyklose. Ši programa keliais lygiais apima suvokimą ir mokymąsi, regėjimo lavinimą, savarankiško gyvenimo ir karjeros skatinimą, informacinių technologijų įgalinimą, poilsį ir laisvalaikį bei socialinių įgūdžių ugdymą. Iššūkis Vokietijos mokytojams buvo aklų ir silpnaregių mokinių nuotolinis mokymas pandemijos metu. Dr. Marie-Luise Schütt atliko tyrimą, kad nustatytų, ar sutrikusios regos mokiniai ir jų mokytojai galėjo nuotoliniu būdu įgyvendinti išplėstinę pagrindinio mokymo programą (ECC). Tyrimas parodė, kad nebuvo pasiekti numatyti mokymosi tikslai (pvz., orientacijos ir mobilumo mokymasis), trūko žinių apie vizualines mokymosi programas, namuose nebuvo pakankamos mokymuisi įrangos ir interneto, be to, nuotolinis mokymas vargino sutrikusios regos mokinius. Kita vertus, mokiniai turėjo galimybę įgytus įgūdžius ir žinias perkelti į kasdienį gyvenimą namuose (tvarkydamiesi, pjaustydami daržoves).

Asociatyvi nuotrauka, Pexels.com

Lenkijos Bydgoščio pagrindinės L. Brailio vardo specialiosios mokyklos direktorė Małgorzata Szczepanek, mokytojos Katarzyna Giłka ir Joanna Dłuska pristatė trijų dalių pranešimą „Regos negalią turinčių mokinių ugdymo prioritetai sėkmingam mokymuisi mokykloje“. Pirmiausia konferencijos dalyviams pademonstravo filmuotą medžiagą apie jų kasdienybę ir šventes, kuriose atsispindėjo mokyklos moto „Matyk mano gebėjimus, o ne negalią“. Tęsdamos pristatymą pranešėjos pažymėjo, kad mokyklos veiklos prioritetas – pasiekti maksimalų asmeninį sutrikusios regos mokinio savarankiškumą ir supažindinti jį su darbo rinka ugdant įgūdžius bei gebėjimus. Aklų ar silpnaregių mokinių ugdymo modelių įvairovė neleidžia elgtis statiškai. Pedagogai turi atsižvelgti į individualius mokinių gebėjimus, sunkumus, problemas ir per pozityvų požiūrį pasiekti numatytą tikslą. Ypač pranešėjos pažymėjo mokytojų, tiflopedagogų ir tėvų bendradarbiavimo svarbą. Trečioje pranešimo dalyje buvo kalbama apie „Erasmus+“ projektą „Kelionė į nepriklausomybę“ ir jo rezultatus. Bydgoščio pagrindinės L. Brailio vardo specialiosios mokyklos mokiniai, įsijungdami į aktyvią veiklą, keliaudami, dalydamiesi įspūdžiais, projekto metu tobulino savarankiškumo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorė Nerija Moskalionienė kalbėjo apie LASUC paslaugas šalies sutrikusios regos mokiniams, jų tėvams, mokytojams. Ji pažymėjo, kad netiksli statistika neleidžia visiems vaikams suteikti tiflopedagoginės pagalbos, be to, kai kurie sutrikusios regos mokiniai vis dar patiria socialinę patirtį, kai jiems siūlomas namų mokymas. Nerijos Moskalionienės nuomone, turime ugdyme vadovautis universalaus dizaino mokymuisi (UDM) principais: visų įtraukimą, visų interesų atliepimą, informacijos visiems suteikimą. Pasitelkdami metodų ir būdų įvairovę, ugdyme galime diferencijuoti tikslą, veiklas, vaidmenų pasiskirstymą, bendradarbiavimo lygmenis, rezultatų įgalinimo galimybes.

Pedagoginę patirtį pristatė Alma Sinkevičienė, ikimokyklinės įstaigos specialioji pedagogė, logopedė. Kaip teigė pranešėja, atvykęs naujas aklas mokinys pradžioje buvo iššūkis, bet kartu ir mobilizavo visą pedagogų ir specialistų komandą. Per pirmus mėnesius įstaigoje mokinys ir jo tėveliai apsiprato, susipažino su mokytojais, aplinka, taisyklėmis. Mokiniui kiek įmanoma buvo pritaikyta klasės aplinka, asmeninis stalas, kėdė – pažymėti apčiuopiamais ženkliukais, pažymėti laiptai, koridorių durys, valgykla, sudarytas individualus pagalbos planas. Kartu pasitarus su mokinio tėvais, mokiniui leista dvi savaites laikinai mokytis LASUC, kur gavo konsultacijas, specialistų patarimus, rekomendacijas ugdymui ir individualiam pagalbos vaikui planui konkretizuoti. Almos Sinkevičienės ir jos įstaigos patirtis ypač vertinga, nes joje matome komandinį darbą, pagalbą iš išorės ir darną visose veiklos pakopose.

Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė pranešime „Prieinamas turinys. Leidėjas – biblioteka – skaitytojas“ pažymėjo, kokie akliems ir silpnaregiams svarbūs leidiniai, išleisti prieinamu formatu negalinčiam skaityti įprasto spausdinto teksto, suteikia galimybę susipažinti su kūriniu paprastai ir patogiai. Bibliotekos specialistų įdiegta programa ELVIS leidžia skaityti įgarsintą grožinę literatūrą, leidinius savišvietai, garsinius žurnalus, leidinius DAISY formatu, kuriuose galima susirasti reikiamą teksto vietą pagal paieškos žodį ar frazę, atlikti žymėjimus. Taip pat skaityti skaitmeninius Brailio leidinius, pritaikytus PDF leidinius, filmus ir spektaklius su garsiniu vaizdavimu. LASUC interneto svetainėje galima rasti ELVIS mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą su patikslinimu, kokiame formate skaitytojai gali surasti ieškomą knygą.

Nors atrodo neįtikėtina, tačiau LASUC dailės mokytoja Skaidrė Butnoriutė savo pranešime „Sutrikusios regos mokinių emocinių patirčių raiška – dailės terapija kaip priemonė sėkmingai įtraukčiai“ įrodė, kad silpnaregiai ir akli mokiniai geba dailės priemonėmis suprasti ir išreikšti emocijas. Mokytoja per dailės pamokas, neformaliojo švietimo dailės terapijos užsiėmimus, padeda mokiniams įvardinti nuotaiką, pojūčius, įgyti socialinių įgūdžių, stiprinti savivertę bei visuose kūrybiniuose etapuose patirti sėkmę. Pranešėja siūlo kūrybines priemones pasitelkti pirmos pažinties metu, kuriant teigiamą emocinę aplinką ar valdant nepalankias ugdymo situacijas.

Vilmantas Balčikonis pranešime „Informacijos prieinamumo kliūtys regos sutrikimus turintiems – idėjos sprendimų link“ rėmėsi savo asmenine patirtimi. Būdamas silpnaregis, jis pabaigė vidurinę mokyklą, universitetą ir šiuo metu dirba specialistu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje. Šiandieninė jo patirtis sako, kad „aklo nepastebėti negali, o silpnaregis gali likti taip ir nepastebėtas“. Todėl, pirma, mokyklos bendruomenei būtina išsiaiškinti funkcinio sutrikimo sukeltus ugdymosi ypatumus. Antra, skatinti mokinį išnaudoti savo stipriąsias galias. Trečia, padėti įgyti reikalingus prisitaikymo įgūdžius. Anot V. Balčikonio, informacinės technologijos (kompiuteris, išmanusis telefonas), klasės draugų pagalba, mokyklos bendruomenės pozityvus nusiteikimas gali silpnaregiui mokiniui padėti sėkmingai ugdytis bendrojo ugdymo mokykloje.

Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė Agnė Kručaitė konferencijos dalyvius supažindino su vaikų silpnaregystės ir aklumo priežastimis, vaikų regos aštrumo vertinimu ir patikslino silpnaregystės ir aklumo apibrėžimą. Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogams yra svarbu žinoti apie vaiko funkcinį regėjimą ir jo lavinimą. Pranešėja pažymėjo, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja įvertinti ne tik vaiko regėjimo aštrumą, bet ir atkreipti dėmesį į regėjimo likučio naudingumą atliekant tam tikrą veiklą. Gydytojo oftolmologo konsultacija padeda vaiko tėvams priimti svarbius sprendimus dėl tolesnio regos lavinimo ir kasdienių įgūdžių ugdymo.

Konferenciją moderavo Sutrikusios regos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja J. Maskoliūnienė. Ji visus pranešimus trumpai apibendrindavo, kvietė dalyvius permąstyti svarbiausią žinutę, kurią norėjo perduoti pranešėjas ir, jeigu kildavo klausimų, juos užduoti čia ir dabar.

Įvertinus sutrikusios regos mokinių įtraukiojo švietimo sudėtingumą, negalima tikėtis, kad konferencijoje būtų atsakyta į visus rūpimus klausimus. Vis dėlto tam tikros pasirengimo 2024 metams kryptys išryškėjo:

1. Kurti tiflopedagoginių programų įvairovę, įtraukiant sutrikusios regos mokinio karjeros planavimą, poilsio ir laisvalaikio organizavimą, socialinių įgūdžių ugdymą.
2. Skatinti bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių pasitikėjimą savo jėgomis – priimti ir sudaryti sąlygas visapusiškai ugdytis sutrikusios regos mokiniui.
3. Išnaudoti šiuolaikines technologijas ir aplinkos teikiamas galimybes, siekiant sėkmingo aklų ir silpnaregių mokinių ugdymo(si) bendrojo ugdymo mokykloje.
4. Plėsti pedagogo kompetencijas – ugdymo procese vadovautis „Universalaus dizaino mokymuisi“ principais, įgyti tiflopedagoginių įgūdžių ir gebėjimų.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras džiaugiasi subūręs švietimo bendruomenę nors vienai dienai, kad visi galėtų pasisemti užsienio šalių, Lietuvos specialistų bei pedagogų patirties ir naujų idėjų laukiant netolimos ateities – 2024 metų.

+3

-1