Nacionalinės švietimo agentūros direktorė: naujus mokslo metus pasitinkame labiau susitelkę

Šiuos, kaip ir praėjusius, mokslo metus švietimo bendruomenė pasitinka su nerimu, suvokdama, kad ir vėl teks dirbti sudėtingomis sąlygomis. Tad itin svarbu žinoti, kur ir kokios pagalbos galima sulaukti, kur semtis trūkstamų žinių, kokia patirtimi remtis. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) sutelkusi jėgas daug dirbo, kad pedagogams bei mokyklų vadovams ugdymo ir planavimo procesas būtų kaip galima lengvesnis. Prasidėjus naujiems mokslo metams apie visa tai kalbamės su NŠA vadove Rūta Krasauskiene.

 

Kaip Jūs žvelgiate į naujus mokslo metus iš praėjusių metų patirties?

Praėję mokslo metai buvo sudėtingi, kėlė daugybę iššūkių, bet kartu jie buvo ir be galo produktyvūs, paskatino susitelkti ir surinkti informaciją į vieną vietą, išbandyti naujus dalykus, perprasti išmaniąsias technologijas, kurios neleido nutrūkti mūsų darbams, o bendrasis ugdymas(is) mokyklose vyko, galima sakyti, visu pajėgumu. Tad manau, kad atsigręžę atgal galime pasimokyti vienybės, pagalbos vienas kitam, gebėjimo mokytis savarankiškai ir turima informacija dalytis su visa švietimo bendruomene. Turime suprasti, kad tik susitelkę galime padaryti didelius darbus.

 

Daug kalbėta ir diskutuota apie Bendrųjų ugdymo programų (BP) atnaujinimą. Ar galima sakyti, kad pagaliau jos parengtos ir gali būti įgyvendinamos, ar vis tik jų rengimo procesas dar nebaigtas?

Bendrųjų programų kūrimo procesas vyksta nenutrūkstamai. Jas reikia peržiūrėti nuolat. Tačiau dabar naujausios versijos jau yra paskelbtos interneto svetainėje www.emokykla.lt, jas tikriausiai švietimo bendruomenė jau matė ir susipažino. Kaip naujieną galiu paminėti, kad dabar rengiamasi vykdyti mokyklų pasirengimo diegti atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo Bendrųjų programų veiklos tyrimą. Taip pat noriu pridurti, kad agentūra rengia ir priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Prie jos dirba 14 ekspertų, kurių akademinės žinios ir kasdienė patirtis padės subalansuoti šią programą taip, kad ji tenkintų kiekvieno vaiko poreikius.

 

Kalbant apie nuotolinį ugdymą, kuris švietimo bendruomenę lydi daugiau kaip metus, itin svarbios tampa skaitmeninės mokymo priemonės. Ką beieškantiems informacijos gali pasiūlyti Nacionalinė švietimo agentūra?

Labai tikimės, kad kartu su ugdymo turinio atnaujinimu Lietuvos švietimo priemonių leidėjai ir tiekėjai galės mokykloms pristatyti nemažai skaitmeninių priemonių. Aš, savo ruožtu, noriu atkreipti dėmesį, kad atnaujintoje interneto svetainėje www.emokykla.lt yra papildytas skaitmeninių mokymo priemonių modulis, taip pat virtualių mokymosi aplinkų ir įrankių sąrašas. Kuriamos naujos ir atnaujinamos esamos skaitmeninės priemonės, keičiant jų turinio pateikimo formą internete, konvertuojant iš „Flash“ į HTML5 formatą. Visos priemonės pritaikomos atnaujinamoms bendrosioms programoms.

Taip pat yra sudarytas skaitmeninių mokymo(si) priemonių, skirtų dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, sąrašas. Kuriamos skaitmeninės mokymo(si) priemonės specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, turintiems kalbos, klausos sutrikimų, sensorinės integracijos ar mąstymo sutrikimų bei mokymosi sunkumų. Tad įtraukusis ugdymas tampa vis kokybiškesnis ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai gali visavertiškai, kokybiškai mokytis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rengiant „EdTech“ projektą, numatoma skirti lėšų dar 69 skaitmeninėms mokymo priemonėms parengti.

Renatos Česnavičienės nuotrauka

 

Nuo rugsėjo duris atveria dar keletas STEAM centrų. Ar jau matoma šių centrų nauda?

Taip, tai dar viena džiuginanti žinia. Jau nuo rudens palaipsniui ims veikti regioniniai STEAM atviros prieigos centrai. Iki Naujųjų metų centrus pasieks visa įranga biologijos, chemijos, fizikos, robotikos, informacinių technologijų, inžinerijos priemonių tiriamiesiems darbams atlikti. Centruose bus suformuotos profesionalių darbuotojų komandos, organizuojami mokymai laboratorijose su mokiniais dirbsiantiems metodininkams.

Taigi dalį gamtos mokslų pamokoms skirtų valandų bus galima įgyvendinti šiuose centruose. Kokybiškai įrengtos laboratorijos kels mokinių motyvaciją, sužadins smalsumą ir taip bus pasiekiami aukštesni mokymosi rezultatai.

 

Šiandien girdimas terminas hibridinis mokymas(is), sakykite, kaip jam rengiamasi? Tam turbūt itin reikalinga kokybiška techninė įranga ir kitos specialiosios priemonės?

Išties technines priemones mokyklose reikia atnaujinti visada, o šiuo metu – tai ypač svarbu. Nacionalinė švietimo agentūra rūpinasi, kad mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas pasiektų nešiojamieji kompiuteriai. Taip pat perkama įranga hibridinėms klasėms. Numatyta įsigyti ir mokykloms išdalyti per 10 tūkst. vaizdo kamerų su mikrofonais ir daugiau nei 1800 mobilių vaizdo įrašymo ir transliavimo įrenginių. Tačiau vien įrangos neužtenka, reikia išnaudoti jos teikiamas galimybes, todėl Nacionalinė švietimo agentūra mokytojams pateikia metodines rekomendacijas.

 

Atnaujintame „Nuotolinio mokymo(si) / ugdymo(si) vadove“ aptariant hibridinį mokymą atkreipiamas dėmesys į organizacinius šio ugdymo būdo ypatumus (kokie yra galimi scenarijai ir mokinių grupavimo būdai), analizuojami galimi techniniai sprendimai (kamerų, garsiakalbių, išsidėstymo galimybės) ir programinė įranga (virtualiosios mokymo aplinkos ir vaizdo bendravimo sistemos). Su Vadovo papildymu dėl hibridinio mokymo galima susipažinti interneto svetainėje www.emokykla.lt.

 

Kaip hibridinis mokymas atrodo praktikoje buvo galima pamatyti Nacionalinės švietimo agentūros organizuotoje nuotolinėje vaizdo konferencijoje „Kaip ir KAIP: hibridinė pamoka?“. Per ją pristatytos ir praktiškai parodytos galimybės, kaip kūrybiškai ir šiuolaikiškai ugdyti mokinį, naudojant turimas ir galimas technologijas taikant hibridinio mokymo būdą. Penkios skirtingos mokyklos iš visos Lietuvos pademonstravo savo hibridinių pamokų organizavimo modelius ir technologijas. Pagal jas bus parengtos metodinės rekomendacijos su technologinių sprendimų ir naudojamų skaitmeninių priemonių bei platformų aprašymais. Konferencijos įrašą galima rasti Nacionalinės švietimo agentūros „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose.

Taigi šiandien jau turime įkvepiančių pavyzdžių ir kviečiame iš jų semtis patirties.

 

Kokios naujovės šiemet laukia priešmokyklinių ugdymo įstaigų?

Tikrai nepamirštame ir pačių mažiausiųjų šalies piliečių. Šiuo metu ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų pedagogams yra rengiami (o dalis jau ir parengti) metodiniai rinkiniai apie inovacijų diegimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose. Elektroninės metodinių rinkinių versijos bus prieinamos interneto svetainėse www.ikimokyklinis.lt ir www.nsa.smm.lt. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams bus organizuojami mokymai, kaip dirbti su šiais metodiniais rinkiniais.

 

Ne kartą kalbinti mokyklų vadovai, paklausti, kokios pagalbos nacionaliniu mastu jiems labiausiai reikėtų, akcentuodavo kvalifikacijos tobulinimą. Ar šioje srityje ateinančiais mokslo metais Nacionalinė švietimo agentūra turi ką pasiūlyti?

Be abejo, bus organizuojami mokymai aktualiomis šių dienų temomis. Kai kurie iš jų jau prasidėjo, kiti dar vyks ateityje. Mokymai skirti mokytojams dalykininkams, klasių auklėtojams, profesinių mokyklų pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams, savivaldybių komandoms, vadovėlių autoriams ir vertintojams. Jie apims įvairiausias temas nuo kompetencijų tobulinimo, pagalbos sau grupių organizavimo, pandemijos pasekmių mažinimo iki specialiųjų modulių aukštesniųjų gebėjimų turintiems vaikams ar vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo(si) ypatumų. Tęsiamos ir metodinės dienos pedagoginių psichologinių tarnybų specialistams.

 

Rengiamos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos, tęsiamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos bandomasis tyrimas, vykdomas ilgalaikės mentorystės teikimas pirmus dvejus metus dirbantiems švietimo įstaigų vadovams. Taigi jau nuveikta nemažai darbų, bet dar daug jų laukia ir ateityje, kad švietimo bendruomenė jaustų paramą ir pagalbą nacionaliniu lygmeniu. Tikimės, kad tai bus išties vertinga pagalba visiems suinteresuotiems asmenims.

 

Kokios dar informacinės pagalbos mokytojams ir mokiniams gali suteikti NŠA?

Paskelbti atnaujinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai, taip pat prieinama IKT koordinatorių mokymų medžiaga, skirta IKT valdyti ir turiniui diegti, bei „SELFIE“ įrankis.

Paskelbtos ir rekomendacijos mokykloms dėl krizių valdymo, kai ugdymas vykdomas nuotoliniu būdu. Praėjusiais mokslo metais ši sritis kėlė išties nemažai rūpesčių, tikėkimės, kad šiemet jau turėsime įrankius ir spręsti iškilusias problemas bus paprasčiau.

Parengta ir paskelbta informacinė medžiaga 9–12 klasių mokiniams apie savižudybės krizę ir pagalbą jai ištikus. Taip pat atnaujintos dvi vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo metodikos.

 

Dar viena itin aktuali tema – tai mokinių pasiekimų vertinimas. Ar mokiniai jau turėtų nusiteikti kaupiamajam vertinimui, ar ši galimybė dar tik svarstoma?

Taip, tai turbūt vienas svarbiausių klausimų kiekvienais besibaigiančiais mokslo metais. Šiuo metu tobulinama naudojama mokinių pasiekimų testavimo ir vertinimo aplinka. Rengiant elektroninius testus bus akcentuojama pagalba mokiniui: formuluojama grįžtamojo pobūdžio tekstinė informacija, leisianti kryptingai tobulinti reikiamas sritis.

 

Agentūra atnaujino informacinę elektroninio testavimo aplinką ir atvirų užduočių banką BETA (https://beta.etestavimas.lt/). Rugsėjį bus paskelbtos 2021 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) užduotys su grįžtamuoju ryšiu, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir istorijos minimalius valstybinių brandos egzaminų pasiekimus atitinkančios užduotys, visiškai nauji integruoti 9 mąstymo gebėjimo testai 3–9 klasių mokiniams. Atlikti elektroninio testavimo aplinkoje skelbiamus testus galima tiesiogiai, be jokių atskirų prisijungimų.

Su kaupiamojo vertinimo įvedimu taip pat judama į priekį. Atlikta „Vidurinio ugdymo mokinių pasiekimų vertinimo ir panaudojimo scenarijų analizė“. Analizuojami trys alternatyvūs tarpinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatų panaudojimo baigiamiesiems įvertinimams formuoti modeliai – tai nacionalinių tarpinių pasiekimų rezultatų, metinių pažymių ir valstybinių brandos egzaminų perlaikymo rezultatų panaudojimas.

 

Kol kas manoma, kad tarpiniai patikrinimai galėtų sudaryti 20–40 proc. baigiamųjų įvertinimų. Būtų įtraukiami 3 dalykų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos – tarpiniai pasiekimai. Kiekvienam dalykui reikėtų atlikti po tris patikrinimus. Kaupiamasis vertinimas mokiniams, pradėjusiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, būtų pradėtas naudoti nuo 2023–2024 m. m. Taigi abiturientų vertinimo sistemos išties laukia pokyčiai, bet kol kas jiems dar tik rengiamasi, svarstomi optimaliausi variantai.

 

Dėkoju už pokalbį.