Mokyklų bibliotekų mėnuo: iniciatyvai jau penkeri metai

Šiuolaikinėje mokykloje mokiniai turėtų gauti ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ugdytis ir kitas sau bei visos visuomenės raidai svarbias kompetencijas, tokias kaip pilietiškumas, socialinis jautrumas, empatija, emocinis intelektas, kūrybiškumas. Šiuolaikinė mokyklos biblioteka ugdymo grandyje yra ta vieta, kur susitinka mokinys, kūrybiški ugdymo metodai ir informacijos šaltiniai ugdymo grandyje literatūros tekstai. Čia vyksta daug įvairių skaitymo skatinimo veiklų. Apie tai nuotoliniu būdu kalbėta respublikiniame mokyklų bibliotekininkų gerosios patirties sklaidos renginyje „Tarptautinis mokyklų bibliotekų mėnuo – nuo bibliotekos pamokų iki edukacinių programų arba ką dar galime padaryti geriau?“.

Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijai (LMBDA) įsiliejus į Tarptautinės mokyklų bibliotekų asociacijos (IASL) veiklą, Lietuvoje taip pat pradėta minėti spalį kaip tarptautinį mokyklų bibliotekų mėnesį. Kasmet skelbiamą temą LMBDA pritaiko Lietuvos kontekstui. Visos spalio mėnesio veiklos skiriamos mokyklų bibliotekų stiprinimui, veiklos viešinimui, naujų idėjų ieškojimui. Apie šios iniciatyvos reikšmę ir penkerių metų įdirbį kalbėjo LMBDA pirmininkė Žaneta Pratusevičienė pranešime „Spalio mėnesio iniciatyvai Lietuvoje – 5 metai“. Iniciatyva prasidėjo 2017 m. tema „Mokau ir mokausi su biblioteka“. Tai buvo proga pakalbėti apie mokyklos bibliotekos svarbą švietimo sistemoje, jos skirtumą nuo kitų bibliotekų, išgryninti mokyklos bibliotekos funkcijas, susijusias su ugdymu ir pagalba mokiniui bei mokytojui. Kitų metų tema „Kodėl aš myliu savo mokyklos biblioteką?“ kvietė apie biblioteką kalbėti mokinius, pasisakyti kokia biblioteka reikalinga jiems, ko jie tikisi. 2019 m. tema „Junkimės. Svajokime. Keiskimės“ vėl akcentavo bendrystę, kvietimą bendradarbiauti mokyklos, respublikos ir tarptautiniame lygmenyje, būti idėjų generatoriumi, svajoti ir keistis pagal besikeičiančius mokyklos poreikius. Pandemijos ir karantino nuotaikas atliepė tema „Skaitymas – vienas kelių į sveikatą ir gerovę“. Šių metų tema „Pasaulio pasakos“ nukėlė į stebuklingą pasakų pasaulį.

Gerosios patirties sklaidos renginyje buvo dalijamasi šių metų Tarptautinio mokyklų bibliotekų mėnesio veiklų patirtimi. Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja Nijolė Čepukėnienė  pristatė projekto „Pasakos augimui“ metu vykdytus asmenybės ugdymo užsiėmimus. Ji akcentavo, kad stengiasi dirbti taip, jog mokiniai neprarastų susidomėjimo knygomis. Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos bibliotekos vedėja Ala Norvilienė skaitė pranešimą „Bibliotekos vaidmuo mokinių skaitymo raštingumo kompetencijų ugdyme“, kuriame pristatė tris skaitymo raštingumo kompetencijų ugdymo projektus: „Pasaka šių dienų kontekste“, „Kiekvienas akmenukas seka savo istoriją“ ir „Metų knygos vaikams ir paaugliams“, išdėstė metodiką, kaip jaunimą sudominti knygomis. Teorines žinias su praktika siejo ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos skaityklos bibliotekininkė Justina Požerskienė, kalbėdama apie savo vedamus neformalaus ugdymo užsiėmimus, kuriuose mokiniai lavina mokėjimo mokytis kompetenciją. Telšių Ateities progimnazijos bibliotekininkė Vanda Kuzienė skaitė pranešimą „Bibliotekos – kūrybiškumo sklaidos erdvė“. Veiklos progimnazijos bibliotekoje tikrai įdomios. Mokiniai panaudojo savo kūrybiškumą integruotose pamokose, rengė projektus, o nuo jų išradingų darbų pasipuošė progimnazijos erdvės. Šeduvos gimnazijos bibliotekos vedėja Vita Kasarauskienė nuolat ieško netradicinių veiklos formų. Tai ir išskirtinių skaitymo aplinkų kūrimas, naktys bibliotekoje, skaitymas su gyvūnais, garsiniai skaitymai mokytojams. Visa tai atsispindėjo pranešime „Kada tradicinis skaitymas gali tapti netradiciniu?“. Daugelis veiklų nepavyktų be mokytojos Dianos Variakojienės, kuri plačiau pristatė Šeduvos gimnazijos bibliotekoje vykusius šiurpių skaitymus.

Prieš tai atlikta apklausa parodė, jog šių metų spalio mėnesio veiklas vykdė 87 proc. apklausoje dalyvavusių bibliotekų. Buvo organizuojami renginiai pagal mėnesio temą, net 120 mokinių grupių iš Lietuvos užsiregistravo dalyvauti tarptautiniame skirtukų mainų projekte, bibliotekininkai vedė integruotas pamokas, edukacijas, organizavo viktorinas, susitikimus, kūrybines dirbtuves. Visas šias veiklas bibliotekoje, kurias bibliotekininkas vykdo vienas ar kartu su mokytojais, kur naudojami bibliotekos resursai, ugdomos skaitymo, informacinio raštingumo, kultūrinės ir kitos kompetencijos galėtume vadinti bibliotekos pamokomis. Apklausoje dalyvavusios bibliotekos suskaičiavo, kad šiemet spalio mėnesį tam skyrė 1000 valandų, veiklose dalyvavo 10600 moksleivių.

Per penkerius metus kiekvienoje mokykloje susiformavo savos mokyklų bibliotekų mėnesio paminėjimo tradicijos. Pastebima tendencija orientuotis ne į pavienius renginius, o vykdyti nuoseklią skaitymo skatinimo veiklą, įtraukiant mokytojus, visą bendruomenę. Tik pasikartojanti veikla – ilgalaikiai projektai, garsinio skaitymo rytmečiai, skaitymo planai arba mokyklos susitarimai per mėnesį tam tikrą skaičių pamokų skirti savarankiškam skaitymui – formuoja skaitymo įpročius. Lietuvos mokyklų bibliotekose vyksta daug veiklų, tačiau daugelis jų paremtos pavienių bibliotekininkų iniciatyva, ypač daug kas priklauso nuo mokyklos vadovybės, kolektyve susiformavusių santykių, nes vienas bibliotekininkas dažniausiai negali įgyvendinti savo sumanymų. Galimybė įsilieti į tarptautinio mokyklų bibliotekų mėnesio veiklą, dalyvauti tarptautinėse konferencijose suteikia teorinių žinių, praplečia supratimą, kur link juda mokyklų bibliotekos visame pasaulyje ir kokia kryptimi turėtume eiti ir mes. Tačiau tam pavienių iniciatyvų neužtenka, reikia bendros mokyklų bibliotekų strategijos valstybės lygmenyje. IFLA gairėse mokyklų bibliotekoms kalbama, kad sėkmingai bibliotekų veiklai būtinos sąlygos yra ne tik bibliotekininkas, gerai sukomplektuoti fondai, bet ir bibliotekos programa ir nuolatinis vystymosi ir tobulėjimo planas. Šiame patirties pasidalijimo renginyje pristatyti ilgalaikių projektų, skaitymo skatinimo veiklų pavyzdžiai galėtų būti pagrindu kuriant mokyklų bibliotekų programą. O renginio pavadinime esantis klausimas „ką galime padaryti geriau?“ visai ne retorinis. Tai LMBDA inicijuojamų kokybinių pokyčių Lietuvos mokyklų bibliotekose planavimo pagrindas.

+16

0