Mokyklos ugdytinių ir mokytojų veiklos pažanga ir pokyčiai

Mokytojai dirba „žengiančios pirmyn mokyklos“ darbo kultūros tipu, nes jos bruožai atitinka idealią „aktyvią“ mokyklą, kurioje sveikai dera kaita ir stabilumas bei išlaikyta pusiausvyra tarp tobulinimo ir esamos padėties. Viduje mokykla yra palyginti rami, lengvai prisitaiko prie savo kultūros ir tradicijų, o darbuotojai dažnai sako, kad „stengiasi neatsilikti nuo naujovių ir viską ištirti, įvertinti“.

Taigi, mokytojai visų ugdytinių mokymo gerinimui sukuria bendradarbiavimo kultūros mokykloje praktinių žinių taikymą per projektinę veiklą. Jo esmė – gerinti visų ugdytinių mokymą. Šis siekis stiprina supratimą, kad mokykla yra vieta, kurioje mokytojai irgi mokosi, duoda jai pagrindą ir jėgų išorinę kaitą sujungti su vidiniu mokyklos tobulinimu. Tai rodo, projekto apibendrintos praktinės priemonės ir visos mokyklos ugdytinių ir mokytojų veiklos pažanga ir pokyčiai.

Vadybos priemonės numato būdus, kaip žmonėms dirbti kartu, kad kiekvienam asmeniui konkretus jo vaidmuo patiktų, teiktų pasitenkinimą ir tuo pačiu metu būtų sėkmingai siekiama visos mokyklos tikslų. Vadyba ir ją palaikančios priemonės yra kolektyvi veikla, bendra atsakomybė (Hargreaves and Hopkins, 1991)

Mokykla sąmoningai kuria ir puoselėja tokią organizacijos kultūrą, kuri palaiko mokymo procesą ir vadinamą bendradarbiavimo kultūrą.

Rosenholtz (1989) žengiančios pirmyn mokyklos darbo kultūros tipai:

• Geras sutarimas
• Mokytojo tvirtumas
• Tvirtas įsipareigojimas
• Santalka
• Bendradarbiavimas
• Geras mokymasis

Mąstydami apie šiuos dalykus, mes siejame veiksmingumą su mokyklos rezultatais, o tobulinimą su mokyklos procesų „dinamiškumu“.

Kasmet Kauno lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ numato prioritetus, strategiją, sąlygas kaitai, kurie gerina ugdytinių ir mokytojų rezultatus (1 pav.)

1 pav.

Patirtis mums sako, kad geriausi rezultatai būna, kai aiški praktinės pakraipos tobulinimo veikla siejama su mokyklos vidaus sąlygų gerinimu (ugdymo turinio ir/ ar prioritetų nustatymas). Tai tarsi mokyklos tobulinimo strategija, turinti tikslą nustatyti tobulinimo prioritetus ir kartu sukurti pokyčius skatinančias sąlygas.

Siekiant ugdymo kokybės gerinimo ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymą organizuojame STEAM mokymą(si) per patyrimą.

Daugiau informacijos čia.

Projekto įgyvendinimui aprašomi įvykiai, sprendimai ir procesai, taip pat apibendrinami svarbesni rezultatai. Taip stebėdami ir kontroliuodami savo mokyklos pažangą kartu formuojami mąstysenos bei veiklos pokyčiai.

Mokytojai skatinami daryti išvadas apie savo mokymą iš duomenų. Sistemingas informacijos mokykloje rinkimas ir naudojimasis yra viena iš sąlygų, kad turėtume tikslesnius savo sėkmės rodiklius. Remiamės duomenimis vertinant veiklos pažangą.

Todėl pavieniai mokytojai įvertinimui rinko duomenis, kaip sekėsi įgyvendinti tobulinimo prioritetus, kurti savo tobulinimosi sąlygas ir, žinoma, apie ugdytinių bei  mokytojų rezultatus.

Sukurta produktyvi mokyklos kultūra, sužadinus mokyklos struktūros pokyčiams, atvertos galimybės prasmingiems darbo santykiams ir kolegiškai paramai tarp mokytojų.

Išvada, kad ugdytinių rezultatai priklauso nuo mokymo(si) turiniu ir su mokyklos vidinių  sąlygų keitimu.

STEAM mokymąsi per patyrimą praktinius pavyzdžius pateikė Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ mokytojos mokytojos Violeta Kovaliovienė, Virginija Karkauskienė, meninio ugdymo mokytoja Evalda Pavydytė, psichologė Akvilė Menkevičiūtė.

Literatūra:

1. Rosenholtz, S. (1989). Teachers“ Workplace: The Social Organization of Schools. New York: Longman.
2. Hargreaves, D. H. and Hopkins, D. (1991). The  Empowered School. London: Cassell.

+4

-2