Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras – įtraukiojo ugdymo procese

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras – tai ne tik įstaiga, kur mokosi regos negalią turintys vaikai. Centro specialistai teikia švietimo pagalbą šalies bendrojo ugdymo mokykloms, pedagogams, tėvams ir vaikams. Apie tai, kaip centras įsitraukia į įtraukiojo ugdymo procesus, kalbamės su direktore Nerija MOSKALIONIENE.

Į ikimokyklinio ugdymo skyrių priimame vaikus nuo dvejų metų, gimnazijoje mokiniai gali įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Be to, veikia kurčneregių poskyris, specialiojo ugdymo ir socialinių įgūdžių ugdymo klasės.

 

Vaikų, atvykstančių mokytis į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, nuolat mažėja. Kaip dėl to keičiasi centro funkcijos?

Iš tiesų, vaikų sulaukiame vis mažiau. Tai – ir tobulėjančios medicinos įtaka, kai vaikų regos sutrikimai pastebimi ir koreguojami dar kūdikystėje, be to, nemažai tėvų renkasi įtraukųjį mokymą, arčiau namų esančias mokymo įstaigas. Apie permainas dėl to turime galvoti nuolat.

Centre skirtingo amžiaus vaikams stengiamės teikti kuo įvairesnes paslaugas. Į ikimokyklinio ugdymo skyrių priimame vaikus nuo dvejų metų, gimnazijoje mokiniai gali įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Be to, veikia kurčneregių poskyris, specialiojo ugdymo ir socialinių įgūdžių ugdymo klasės.

 

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriame pagalbai vaikams, besimokantiems šalies bendrojo ugdymo mokyklose, taip pat pedagogams, ikimokyklinio ugdymo įstaigų specialistams. Kad ši pagalba būtų kokybiška, stengiamės nuolat kelti savo darbuotojų kvalifikaciją. Centras visada garsėjo puikiais specialistais, didžioji dalis darbuotojų buvo ne tik baigę specialybės studijas, bet ir įgiję tiflopedagogo kvalifikaciją Šiaulių universitete. Deja, vyresnioji karta išeina užtarnauto poilsio, ateina dirbti jauni specialistai, kuriems reikia šiuolaikinių tiflopedagogikos žinių. Šiaulių universitete į tiflopedagogikos programą nebesurenkamos grupės, nes nėra pageidaujančiųjų studijuoti.

 

Atsižvelgdami į tai, siunčiame savo pedagogus, specialistus į konferencijas, įvairius mokymus. Šį mėnesį (pagal bendradarbiavimo sutartį) jauni specialistai – specialioji pedagogė, psichologė, gydomosios kūno kultūros mokytoja ir kiti – vyks pasisemti ankstyvosios reabilitacijos ir bendradarbiavimo su tėvais patirties į Latvijos Strazdumuižos aklųjų ir silpnaregių mokyklą.

Į mokyklą atėjusi dirbti jauna matematikė netrukus vyks į ICEVI (angl. The International Council for Education of People with Visual Impairment) organizuojamą konferenciją Paryžiuje „Kaip pagerinti neregių mokinių matematikos mokymą“, skirtą kviestiniams ir matematikos mokantiems mokytojams. Planuojame mokymus, patirties dalijimąsi ICEVI narių šalyse. Visa tai – didelė investicija į ateitį, kokybišką vaikų ugdymą, pagalbą jiems.

Mažesniems vaikams, ypač – pradinukams, sunku atsiskirti nuo šeimos, namų, jiems ilgu. Vis dėlto pastebėjau, kad mūsų centre vaikai greitai prisitaiko, kiekvienam čia skiriamas individualus dėmesys, reikiama pagalba. Be abejo, tiems, kurie bendrojo ugdymo mokyklose įpratę būti „nematomi“, prie to priprasti gali būti sunku.

 

Pastaruoju metu žadame diegti dar vieną naujovę – keletui mėnesių, pusmečiui ar metams į savo įstaigą kviestis bendrojo ugdymo mokyklose besimokančius vaikus, kad jie išmoktų Brailio raštą, įgytų reikalingų kasdienio gyvenimo įgūdžių kartu su mūsų mokykloje besimokančiais vaikais. Grįžę į bendrojo ugdymo mokyklas, jie galėtų sėkmingiau mokytis ir integruotis.

Mažesniems vaikams, ypač – pradinukams, sunku atsiskirti nuo šeimos, namų, jiems ilgu. Vis dėlto pastebėjau, kad mūsų centre vaikai greitai prisitaiko, kiekvienam čia skiriamas individualus dėmesys, reikiama pagalba. Be abejo, tiems, kurie bendrojo ugdymo mokyklose įpratę būti „nematomi“, prie to priprasti gali būti sunku. Mūsų gimnazijoje kiekvienas vaikas yra pastebimas, jaučiasi lygus tarp lygių. Planuojame, kad pirmieji mokiniai iš bendrojo ugdymo mokyklų pas mus atvyks jau šių metų rugsėjį.

 

Norėčiau priminti, kad vaikai mūsų mokykloje ugdomi pagal tas pačias bendrojo ugdymo programas, kaip ir visose Lietuvos mokyklose, laiko tuos pačius brandos egzaminus, tik su tam tikru pritaikymu, tokiu kaip laiko pratęsimas užduotims atlikti, Brailio raštu parengtos užduotys, kompiuteriu atliekamos užduotys.

 

Ar yra ugdymo sričių, kurioms skiriate ypač daug dėmesio?

Kaip rodo patirtis, bene svarbiausia neregio ir silpnaregio gyvenimo dalimi tampa informacinės technologijos. Jos padeda regos negalią turintiems žmonėms geriau integruotis į visuomenę, bendrauti visiems prieinamais būdais.

Kai vaikas turi darbo su kompiuteriu įgūdžių, tai – didelė paspirtis ir bendrojo ugdymo mokyklos mokytojui. Per pamokas rašto darbus jis gali atlikti ne tik Brailio raštu, bet ir naudodamasis kompiuteriu, tokiu būdu patikrinti mokinio žinias yra paprasčiau.

 

Mūsų centre leidžiami vadovėliai ir knygos Brailio raštu, dalijamės jais ir su bendrojo ugdymo mokyklomis, kur mokosi regos sutrikimų turintys vaikai. Vis dėlto pastebime, kad vyresnieji vaikai, ypač tie, kurie apakę vėliau, mieliau naudojasi elektroninėmis priemonėmis. Tai – natūralu, daug dirbame, kad informacinės technologijos regos negalią turintiems žmonėms būtų kuo prieinamesnės. Be abejo, negalima perlenkti lazdos ir atsisakyti Brailio rašto – jis neregiams yra ir toliau bus labai svarbus.

 

Centro informacinių technologijų specialistai yra kvalifikuoti, jie nuolat konsultuoja bendrojo ugdymo pedagogus ir mokinius tiek tiesiogiai, tiek ir telefonu ar internetu, organizuoja mokymus. Taip pat neseniai mūsų centras laimėjo Europos Sąjungos projektą, įrenginėjame informacinių technologijų kabinetą, kuris pradės veikti jau nuo šių metų rudens. Čia bus įkurtos modernios, šiuolaikiškos darbo vietos mokiniams, įdiegta visa akliesiems ir silpnaregiams žmonėms reikalinga mokymosi įranga.

Siekdami šiuolaikiško ugdymo, vykstame į mokymo priemonių parodas užsienyje: Britų švietimo ir mokymo technologijų parodą Londone, specialių priemonių akliesiems ir silpnaregiams parodą Frankfurte prie Maino. Akivaizdu, kad dabarties realybė – robotika, kompiuterinės programos, be to, visa technologijų pažanga orientuojama ne tik į pramogas, bet ir į ugdymą.

 

Informacinėms technologijoms daug dėmesio skiriame ir dėl to, kad tai – viena perspektyviausių specialybių regos negalią turintiems žmonėms. Pritaikius specialią įrangą, mūsų vaikai puikiai naudojasi kompiuteriu ir kitais išmaniaisiais įrenginiais, visą informaciją gaudami per klausą. Kartais juokauju – nuo reginčio informacinių technologijų specialisto kompiuteryje galiu paslėpti informaciją, nuo neregio – niekaip. Čia jie turi nemažai pranašumų.

Kiekvieną ketvirtadienį mūsų centro mobilioji komanda vyksta vis į kitas Lietuvos mokyklas, pedagoginius psichologinius centrus, tarnybas. Komandą sudaro patyręs tiflopedagogas, turintis darbo patirties ne tik su aklaisiais ir silpnaregiais, bet ir vaikais, turinčiais kompleksinę negalią, taip pat psichologė, specialioji pedagogė, logopedė.

 

Užsiminėte apie tai, kad teikiate pagalbą kitų mokyklų pedagogams. Kokiais būdais tai daroma?

Kiekvieną ketvirtadienį mūsų centro mobilioji komanda vyksta vis į kitas Lietuvos mokyklas, pedagoginius psichologinius centrus, tarnybas. Komandą sudaro patyręs tiflopedagogas, turintis darbo patirties ne tik su aklaisiais ir silpnaregiais, bet ir vaikais, turinčiais kompleksinę negalią, taip pat psichologė, specialioji pedagogė, logopedė. Specialistų tikslas – įvertinti vaiko aplinką, jam suteiktas sąlygas mokytis, pateikti rekomendacijas aplinkai pritaikyti, informacinėms technologijoms diegti, mokymo kokybei gerinti ir pan.

 

Kai komanda ketvirtadieniais neišvyksta į regionus, įtraukiuoju būdu ugdomi vaikai su tėvais atvyksta į centrą. Regos sutrikimų turinčių vaikų, besimokančių bendrojo ugdymo mokyklose, daugėja, todėl matome, kad panašių paslaugų poreikis didėja. Galbūt ateityje mobilioji komanda vyks į regionus ir du kartus per savaitę, ji bus papildyta mūsų mokytojais dalykininkais konsultantais.

Atvykę į bendrojo ugdymo mokyklas, mūsų specialistai susiduria su įvairiomis situacijomis. Kai kur mokytojai būna šiek tiek girdėję, kaip dirbti su regos sutrikimų turinčiais vaikais, bet įgūdžių jiems nepakanka. Pastebime, kad kai kuriose mokyklose regos negalią turintys vaikai tiesiog paliekami likimo valiai, jiems rašomi patenkinami įvertinimai, bet reikiamų žinių nesuteikiama.

 

Žinoma, mokytojams bendrojo ugdymo mokyklose būna sudėtinga dirbti, kai klasėje vaikų daug ir jie skirtingi, vienas turi regos sutrikimų, kitas – elgesio problemų ar pan. Ne visada gelbsti ir mokytojo padėjėjas – jis neturi pedagogo kvalifikacijos, jo funkcija dažniausiai yra fizinė pagalba. Didžiausias krūvis vis vien tenka mokytojui.

Pedagogus iš bendrojo ugdymo mokyklų taip pat kviečiamės į savo centrą, periodiškai rengiame seminarus, mokymus, konferencijas. Informacijos sklaida, visuomenės švietimas – labai svarbi mūsų darbo dalis.

Suprantame, kad tėvams reikia kuo skubesnės pagalbos, ateityje planuojame ir ankstyvąją reabilitaciją. Tėvai visada gali kreiptis į Sutrikusios regos konsultavimo skyrių, kur jiems bus suteikta informacija apie galimą pagalbą. Centro interneto svetainėje galima rasti informacijos apie mūsų teikiamas paslaugas.

 

Daug tenka bendrauti su tėvais, auginančiais įvairias negalias turinčius vaikus. Dažniausias jų nusiskundimas – trūksta informacijos, kokia ankstyvoji pagalba teikiama jų vaikams, kur gauti taip reikalingas paslaugas. Ar planuojate konsultuoti tėvus, vos tik susilaukusius negalią turinčio vaiko?

Prašome akių ligų gydytojų, kad informuotų tėvus apie mūsų centrą, vos tik diagnozuojamas regos sutrikimas. Suprantame, kad tėvams reikia kuo skubesnės pagalbos, ateityje planuojame ir ankstyvąją reabilitaciją. Tėvai visada gali kreiptis į Sutrikusios regos konsultavimo skyrių, kur jiems bus suteikta informacija apie galimą pagalbą. Centro interneto svetainėje galima rasti informacijos apie mūsų teikiamas paslaugas.

 

Mūsų specialistai – tiflopedagogai, psichologė, specialusis pedagogas, logopedas – padeda įtraukųjį ugdymą pasirinkusioms šeimoms, vaikams. Štai neseniai centre vyko savivaldybių administracijų tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistams skirtas seminaras „Tikslinga švietimo pagalba ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus akliesiems ir silpnaregiams“, kurio tikslas – supažindinti specialistus su aklų ir silpnaregių vaikų ugdymo, pagalbos šeimai organizavimo galimybėmis. Seminaro dalyviai įgijo žinių apie ankstyvąją intervenciją, tiflopedagoginę ir psichologinę, logopedinę pagalbą, sužinojo apie Europos šalių įtraukiojo ugdymo patirtį, centro teikiamas paslaugas. Vasarį organizavome konsultacines dienas tėvams, kur specialistai vertino vaikų įgūdžius, juos mokė, konsultavo tėvus.

 

Turime ir ikimokyklinio ugdymo grupę, į kurią kviečiame tėvus atvesti vaikus nuo dvejų metų. Čia tėvai gali nuolat gauti jiems reikalingą pagalbą.

Kuo anksčiau pagalba bus suteikta tiek vaikui, tiek tėvams, tuo sėkmingesnė bus vaiko raida, todėl tėvų konsultavimo įgūdžius nuolat tobuliname ir užsienyje. Dalijimasis patirtimi su užsienio kolegomis – taip pat labai svarbi mūsų darbo dalis.

 

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie tai, ar specialiosios mokyklos apskritai turi teisę gyvuoti. Kaip manote, ar įtraukusis ugdymas galėtų išspręsti visas aklųjų ir silpnaregių mokymo problemas?

Turime ir savo „žvaigždžių“. Štai mūsų mokinė tapo pilietinės akcijos „Konstitucija gyvai“ nugalėtoja, lankėsi su mama Prezidentūroje. Gimnazistas tapo Vilniaus miesto meninio skaitymo konkurso laureatu. Visi girdėjo ir apie golbolo komandos pasiekimus – didžioji dalis pergales Olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose skynusių žaidėjų sporto kelią pradėjo mūsų centre.

Be abejo, tėvų, norinčių, kad jų vaikas mokytųsi arčiau namų, tik daugės, nes šeimos vaikams niekas nepakeis. Tokia realybė. Labai svarbu, kad įtraukusis ugdymas būtų kokybiškas, tiek vaikams, tiek pedagogams, tiek tėvams būtų suteikta visa reikiama specialistų pagalba.

Mūsų mokykloje aklieji ir silpnaregiai įgyja žinių, įgūdžių, kurių jiems prireiks gyvenime. Abiturientai, kurie rengiasi stoti į aukštąsias mokyklas, iš anksto mokosi orientuotis mieste, naudodamiesi baltąja lazdele, nuvykti iki universiteto, kur rengiasi studijuoti, ar į kitą jiems svarbią vietą.

 

Centre sukaupta labai gera techninių priemonių bazė, kurią nuolat atnaujiname, stengiamės kuo greičiau pateikti naujoves savo mokiniams. Mūsų vaikai aktyviai dalyvauja įvairiose šalies ir užsienio veiklose, konkursuose, sportuoja, keliauja po Lietuvą ir užsienio šalis.

Turime ir savo „žvaigždžių“. Štai mūsų mokinė tapo pilietinės akcijos „Konstitucija gyvai“ nugalėtoja, lankėsi su mama Prezidentūroje. Gimnazistas tapo Vilniaus miesto meninio skaitymo konkurso laureatu. Visi girdėjo ir apie golbolo komandos pasiekimus – didžioji dalis pergales Olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose skynusių žaidėjų sporto kelią pradėjo mūsų centre.

Ne paslaptis: dažnai bendrojo ugdymo mokyklose neugdomas neregių mokinių savarankiškumas, jie nemokomi naudotis informacinėmis technologijomis, vaikas lieka nuošalyje, kartais skiriamas mokymas namie.

 

Galima drąsiai teigti, kad mūsų gimnazijoje regos negalią turintys vaikai gauna kokybiškesnį išsilavinimą – čia klasės mažesnės, dirba patyrę specialistai. Kiek pastebėjau, pas mus besimokantys regos sutrikimų turintys vaikai kur kas labiau savimi pasitiki, žino, kaip elgtis vienose ar kitose gyvenimo situacijose, yra mobilesni, turi daugiau kasdienio gyvenimo įgūdžių.

Ne paslaptis: dažnai bendrojo ugdymo mokyklose neugdomas neregių mokinių savarankiškumas, jie nemokomi naudotis informacinėmis technologijomis, vaikas lieka nuošalyje, kartais skiriamas mokymas namie. Regintiesiems kur kas paprasčiau viską padaryti už nematantį, esant kompleksinei negaliai – atskirti, bet tai nesuteikia neregiui reikalingų įgūdžių. Svarbiausias mūsų centro tikslas – parengti vaiką gyvenimui, kad jis būtų savarankiškas, sėkmingai įsitrauktų į visuomenę, gebėtų be streso priimti pokyčius ir juose keistis.

 

Matau ir įtraukiojo ugdymo pliusų – tokių kaip gyvenimas šeimoje, didesnė savo gyvenamosios aplinkos bendruomenė, socializacija, tai ypač aktualu paaugliams. Manau, jei pedagogai, vaikai laiku gautų tinkamą nuolatinę pagalbą gyvenamojoje vietoje ar periodiškai atvyktų į mūsų centrą, įtraukusis ugdymas taptų kokybiškesnis.

Ar įtraukusis ugdymas galėtų išspręsti visas ugdymo ir mokymo problemas? Manau, dar ne šiandien. Vis dėlto šia kryptimi dirbame ir mes, teikdami visokeriopą pagalbą tiems, kurie jos nori. Kol kas Lietuvoje patys tėvai sprendžia, kuris variantas – specialioji mokykla ar įtraukusis ugdymas – geresnis jų vaikui. Ko gero, vienareikšmio atsakymo čia nėra, nes visi vaikai skirtingi ne tik negalios pobūdžiu, bet ir charakterio savybėmis, poreikiais.

 

Dėkoju už pokalbį.