Konferencija „Lyderystė ir jos įtaka rajono švietimo įstaigų kaitai“

Balandžio 26 d. Radviliškio malūne vyko konferencija „Lyderystė ir jos įtaka rajono švietimo įstaigų kaitai“.

Konferencijos atidarymo proga sveikinimo žodį tarė Vytautas Simelis, Radviliškio rajono savivaldybės meras, pasidžiaugęs gausiu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Švietimo lyderystės“ programos alumnų būriu ir augančia nauja švietimo įstaigų vadovų karta. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas pabrėžė tokių konferencijų naudą tarpusavio bendradarbiavimui ir pasidžiaugė sudaryta galimybe susipažinti su magistro darbų tyrimų rezultatais, aktualiais Radviliškio rajono švietimui. Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Rita Vaigauskienė pabrėžė, kad rajono švietimo bendruomenė susitelkusi, auga nauji švietimo lyderiai, pateikiantys mokslines įžvalgas, kaip tobulinti švietimo sistemą. Į konferenciją atvykusi Snieguolė Vaičekauskienė, Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus vedėja, palinkėjo produktyvaus darbo ir sakė nekantraujanti išgirsti magistro darbų pristatymus. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Švietimo lyderystės“ programos vadovė Margarita Pilkienė, į konferencija prisijungusi nuotoliniu būdu, pasidžiaugė, kad Radviliškio rajonas išugdė jau ne pirmą magistrų kartą, ir švietimo įstaigų vadovams palinkėjo sėkmės savo darbe pritaikant per studijas įgytas žinias ir patirtį.

Magistro baigiamuosius darbus pristatė programos „Švietimo lyderystė“ alumnai. Radviliškio r. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos direktorės Sigitos Šegždienės magistro darbo tema „Pedagogų kvalifikacinių kategorijų atitiktis jų turimoms kompetencijoms ir atliekamoms veikloms“. Sigita pabrėžė, kad mokytojas, pretenduojantis į aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, turi būti aktyvus ir kūrybingas ugdymo proceso dalyvis. Po atestacijos įgijus aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, svarbu toliau aktyviai dalyvauti ugdymo procese, kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, įgyti naujų žinių ir kompetencijų.

 

Radviliškio lopšelio-darželio „Kregždutė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Asačiovienė parengė darbą apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų paslaugų kokybės valdymą. Autorės nuomone, organizacijai, konkrečiai ikimokyklinio ugdymo įstaigai, reikia orientuotis į kokybės vadybą ir kokybės apibrėžtį, nes nuo jos priklauso, kaip kokybės vadyba bus diegiama organizacijoje.

Radviliškio Vaižganto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaida Apšegienė magistro darbe analizavo švietimo įstaigų bendradarbiavimą lemiančius veiksnius: paskatas ir trukdžius. Vaida pabrėžė, kad švietimo įstaigoms būtina tarpusavyje bendradarbiauti, siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę – tai parodė atlikto tyrimo duomenys, surinkti apklausus nemažai respondentų, Radviliškio rajono švietimo įstaigų atstovų.

 

Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos direktorius Egidijus Dailidonis pristatė savo darbą „Nuotolinio ugdymo strategijos Radviliškio rajono ugdymo įstaigose“. Nuotolinis ugdymas buvo ypač aktualus per COVID-19 pandemiją. Egidijus sakė, kad per trumpą laiką dauguma pedagogų stipriai patobulino informacinių ir komunikacinių technologijų kompetencijas, dauguma išmoko mokiniams ugdymo turinį pateikti skaitmeniniu būdu, įvaldė nemažai nuotolinio mokymo(si) programų, kuriomis sėkmingai naudojasi iki šiol.

 

Radviliškio r. Sidabravo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ligita Navickienė magistro darbe gvildeno mokytojų įsitraukimo į veiklos kokybės įsivertinimo procesą ir mokyklose vykdomo veiklos kokybės įsivertinimo proceso sąsają dėl mokyklos veiklos tobulinimo. Ligita pabrėžė ryšį tarp kokybės įsivertinimo ir mokyklos veiklos tobulinimo, pateikė rekomendacijas, kokius žingsnius reikia žengti, kad įsivertinimo procesas būtų produktyvus.

Radviliškio r. savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro jaunimo darbuotojas Mindaugas Vilnius savo darbe analizavo atvirų jaunimo centrų ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimo strategijos formavimą. Mindaugo nuomone, atvirų jaunimo centrų ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas būtinas, siekiant mažinti jaunimo socialinę atskirtį, įgyvendinant bendras veiklas ar užsiėmimus. Po kiekvieno pristatymo magistrai atsakė į kolegų klausimus, diskutavo. Pristatymų pabaigoje savo įžvalgas apie magistro darbus pateikė Snieguolė Vaičekauskienė.

 

Po pristatymo darbas vyko grupėse: grupės nariai ieškojo atsakymų į diskusinius klausimus ir pateikė rekomendacijas. Pirmoji grupė diskutavo apie pedagogų įveiklinimo pagal turimą kvalifikacinę kategoriją strategijas mokykloje (diskusijai vadovavo Sigita Šegždienė). Rekomenduojama patobulinti mokyklose naudojamas savianalizės anketas, numatant pedagogų veiklos tikslus, uždavinius, priemones mokinių pasiekimams, pažangai gerinti, paskelbti jas mokyklos naudojamose platformose. Turi būti aiškūs susitarimai mokyklų bendruomenėse dėl pedagogų kvalifikacinės kategorijos atitikties stebėjimo.

 

Antrosios grupės diskusijos tema – Radviliškio rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybės valdymo ypatumai ir jų gerinimo būdai (diskusijai vadovavo Daiva Asačiovienė). Pastebėta, kad būtų naudinga išplėsti ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamas paslaugas: ugdymas nuo 0 iki 1 m. ir nuo 1 iki 2 m.; savaitinių grupių steigimas; savaitgalinių grupių steigimas; specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ugdytinių įtrauktis. Daugiau dėmesio patartina skirti vadovų vadybos kompetencijoms lavinti.

 

Trečioji grupė aptarė veiksnius, kurie turėtų teigiamą įtaką švietimo įstaigų bendradarbiavimui Radviliškio rajone (diskusijai vadovavo Vaida Apšegienė). Grupės narių nuomone, būtina apsibrėžti keletą bendradarbiavimo temų, nustatyti bendradarbiaujančių įstaigų / grupių / narių veiklos taisykles („imti ir duoti“), palaikyti vidinę ir išorinę komunikaciją.

Ketvirtoji grupė dalijosi nuotolinio ugdymo strategijų patirtimi ir aptarė, kaip jų „nepamesti“ (diskusiją vedė Egidijus Dailidonis). Ketvirtosios grupės narių nuomone, puiki priemonė, pasiteisinusi nuotolinio mokymosi metu, buvo trumpi pasitarimai („penkiaminutės“), kai vieną ar kelis sprendimus galima priimti greitai ir operatyviai nuotoliniu būdu, prisijungus prie virtualios mokymosi (ir / ar konferencijų) aplinkos. Dar viena idėja – jungtinės rajono mokinių klasės, kai dalis mokinių mokytųsi nuotoliniu būdu, taupant lėšas, didinant įtrauktį ir tinklaveiką. Svarbu nenustoti kurti skaitmeninį turinį, lavinant mokėjimo mokytis kompetenciją.

 

Penktoji grupė ieškojo sprendimų, kaip pasiekti, kad mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo procesas būtų veiksmingas (diskusiją vedė Ligita Navickienė). Vienas iš metodų – mokymai pedagogams (didėjantis mokytojų įsitraukimas į įsivertinimo procesą) ir duomenų personalizavimas (didėjantys numatyti rodikliai).

 

Šeštoji grupė bandė atsakyti į klausimą, kokios konkrečios priemonės skatintų atvirų jaunimo centrų ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą (diskusiją vedė Mindaugas Vilnius). Viena iš priemonių yra bendrų atvirų jaunimo centrų ir švietimo įstaigų veiklų, renginių organizavimas jaunimui ir mokytojams. Diskutuota apie „trečią asmenį“, tarpininką tarp atvirų jaunimo centrų ir švietimo įstaigų – tai galėtų būti psichologas, tiksliau psichologo konsultacijos, kurios palengvintų bendradarbiavimą ir leistų greičiau priimti sprendimus.

 

Visų studijas baigusių magistrų vardu norime padėkoti Radviliškio rajono savivaldybei ir tuometiniam rajono merui, dabartiniam Seimo nariui Antanui Čepononiui už suteiktą galimybę mokytis ir tobulėti – ISM „Švietimo lyderystės“ magistro programos studijos buvo finansuotos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.