Kauniečiai išbando naują receptą, kad matematikos egzaminai nebepatirtų fiasko

Šiųmečių matematikos brandos egzaminų rezultatai atskleidė niūrią tendenciją: kas trečias abiturientas šalyje sulaukė neigiamo įvertinimo. Iškart po to įsiplieskusi arši diskusija ir kaltųjų paieškos nedavė jokios naudos. Tuo metu Kauno pedagogų kvalifikacijos centras ir švietimo bendruomenė suvienijo jėgas bendrai iniciatyvai, pristatydami priemonių planą, kaip pagerinti matematikos mokymo(si) pasiekimus. Projekto autoriai nusitaikė į dvi, jų nuomone, esmines problemas – pamokų skaičiaus trūkumą ir nepakankamą auklėtinių motyvaciją.

Mokymas ne tik per pamokas

 

Nors Kauno miesto abiturientų egzaminų rezultatai geresni, lyginant su pasiekimais nacionaliniu mastu, vis dėlto situacija akivaizdžiai skiriasi nuo praėjusių metų. 2019 metais Kaune matematikos egzamino neišlaikė maždaug kas dešimtas abiturientas, o šiemet – 23,8 proc. Tuo metu Lietuvos vidurkis – atitinkamai 17,5 proc. pernai ir 31,7 proc. šiemet.

 

Pasak specialistų, organizuojant ugdymo procesus, šalyje kasmet stengiamasi matematikos kursą taikyti prie Europoje vyraujančių tendencijų, siekiama jį padaryti labiau orientuotą į ateities perspektyvą. Nepaisant to, egzaminų rezultatai laipsniškai prastėja.

 

Reaguodami į tokią situaciją, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro metodininkai, bendradarbiaudami su savivaldybės Švietimo skyriaus specialistais, matematikos mokytojų metodiniu būreliu ir „Saulės“ gimnazijos bendruomene, parengė konkrečias veiklas bei jų įgyvendinimo planą. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į neformalųjį ugdymą su tikslu tobulinti 9–12 klasių mokinių matematikos pasiekimus.

„Stebėti dabartinę situaciją iš šalies, tikintis savaime ateisiančių prošvaisčių, būtų nepateisinama. Privalėjome imtis neatidėliotinų sprendimų. Džiaugiamės, kad mūsų parengta programa sulaukė palankių vertinimų ne tik Kaune, bet ir nacionaliniu mastu. Tikimės, kad netrukus projektas įgaus didesnį pagreitį, duos apčiuopiamų rezultatų, o Kauno pavyzdys bei ligšiolinė patirtis pasitarnaus kitų savivaldybių švietimo įstaigoms“, – teigia Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė Rasa Bortkevičienė.

Dėmesys mokytojams ir tėvams

 

Pedagogai tikisi sužadinti mokinių motyvaciją uoliau gilinti matematikos žinias, pateikdami šią mokslo šaką kitaip nei tradicinėse pamokose. Kertinė idėja – ugdyti gebėjimus pritaikyti teorines žinias praktiškai kasdieniame gyvenime.

 

Nuošalyje neliko ir pedagogai bei mokinių tėvai. Dar rugsėjo viduryje simboliniu projekto startu tapo pirmasis renginys mokytojams – virtualus Kauno miesto metodinis pasitarimas, skirtas šiųmečio valstybinio brandos egzamino rezultatų analizei ir aktualioms įžvalgoms.

Nuotolinė paskaita surengta ir mokinių tėvams, kurios klausėsi per 120 kauniečių. Socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius dalijosi praktiniais patarimais apie vaikų motyvaciją, kaip atpažinti kiekvienam individualiai veiksmingus faktorius bei mokymosi būdus, kad veikla būtų turininga, paprasta ir nenuobodi.

Nuo psichologijos iki robotikos

 

Nuo spalio vyksta Matematikos mokymosi klubo „Matematika kitaip“ užsiėmimai. Dešimtų klasių auklėtiniai renkasi (dukart per savaitę) papildomoms pamokoms Pedagogų kvalifikacijos centre. Aukštesnių matematinių gebėjimų vienuoliktokai, iki kitų metų balandžio, gilins žinias specialiai jiems skirtuose užsiėmimuose grupėmis Kauno „Saulės“ gimnazijoje.

Šalyje įvedus visuotinį karantiną ir sugriežtinus jo reikalavimus, neformalusis ugdymas laikinai vyksta virtualioje erdvėje.

 

Netrukus dvylikoje miesto mokyklų debiutavo ir antrasis projektas – „Iššūkis matematikai“. Čia užsiėmimus 11–12 klasių auklėtiniams neformaliojo ugdymo principu veda net trijų skirtingų sričių specialistai – psichologas, matematikas ir robotikos žinovas. Tokiomis jungtinėmis pajėgomis ne tik stiprinami matematiniai gebėjimai, bet ir ugdomas loginis bei kūrybinis mąstymas. Tuo pačiu stengiamasi padėti susidoroti su stresu, įkvepiant mokinius labiau pasitikėti savimi ir numalšinti nerimą dėl laukiančių brandos egzaminų.

Finansavimą projektinėms veikloms užtikrino Kauno miesto savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Svarbu įžvelgti individualius poreikius

 

„Siekiame sudaryti sąlygas, kad kiekvienam vyresnių klasių moksleiviui būtų prieinama galimybė turiningai ir patraukliai stiprinti žinias. Drauge kelti kvalifikaciją gali ir mokytojai – jiems parengta 40-ties valandų trukmės programa, aprėpianti tiek teorinius, tiek ir praktinius tiesioginio darbo aspektus. Planuojame visa tai įgyvendinti per šiuos mokslo metus, atskirais etapais“, – pasakojo R. Bortkevičienė.

Pasak jos, kol daugumoje šalies mokyklų vyraus vienodo ugdymo modelio taikymas visiems mokiniams iš eilės, tikėtis ženklaus proveržio būtų naivu. Svarbu identifikuoti kiekvieno asmeninius poreikius, įžvelgti individualius gebėjimus.

 

Natūraliu postūmiu motyvacijai kelti – neabejotinai – taptų praktinė matematika, kurią mokinys žinos galintis panaudoti ateityje. Ryškėjant europinėms tendencijoms, akcentuojama praktinė šio dalyko reikšmė, o Lietuvoje vis dar neapsieinama be sudėtingų matematinių temų, kurios kasdienybėje pravers tik tiksliųjų mokslų profesionalams.

Pašnekovė neabejoja, kad postūmį gali duoti artimesnis ryšys tarp mokytojo ir auklėtinio ir aiški ambicija bei abipusė motyvacija, žinoma, kartu dalyvaujant ir tėvams. Būtent tokie lūkesčiai keliami naujai įgyvendinamiems projektams. Jiems pasiteisinus, analogiškos metodikos būtų pasitelktos ir kitų dalykų ugdymo procesuose.

 

Kauno pedagogų kvalifikacijos centro inf.