„Mokymas ir mokymasis įtraukioje mokykloje“. Viskas įmanoma, kai dirbama drauge 

Gruodžio 2–3 d. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas drauge su vaikų darželiu „Mažutėliams“ surengė Lietuvos mokslo tarybos finansuotą tarptautinę nuotolinę praktinę mokslinę konferenciją, skirtą įtraukiajam / inkliuziniam^[1] ugdymui „Mokymas ir mokymasis įtraukioje mokykloje“. Konferenciją socialinio tinklo „YouTube“ kanale stebėjo daugiau nei 3 000 dalyvių iš viso pasaulio: mokslininkų, pedagogų, studentų, tėvų, kuriems rūpi įtraukiojo ugdymo klausimai. Konferencijoje buvo analizuojamos įvairios ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio politinės, mokslinės ir praktinės įtraukiojo ugdymo problemos, perspektyvos bei galimybės. Konferencija siekta aktualizuoti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo būtinumą, pristatyti naujausius mokslinius tyrimus įtraukiojo ugdymo srityje, dalytis gerąja praktine įtraukiojo ugdymo patirtimi.

 

Renginio tikslas – mokslo žinių ir gerosios patirties sklaida, siekiant atliepti įvairiuose tarptautiniuose, Europos Sąjungos ir nacionaliniuose dokumentuose išreikštą nuostatą dėl įtraukiojo ugdymo, kaip aukštos kokybės švietimo prielaidos, užtikrinimo, kuriant ir palaikant darnią pasaulio ir Europos visuomenę.

 

2015 m. Pasaulio švietimo forume Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) teigė, kad lygios galimybės ir inkliuzija – vieni iš svarbiausių ateities švietimo uždavinių, 2016 m. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas, pateikdamas rekomendacijas dėl konvencijos įgyvendinimo, pabrėžė, kad visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo tikslas yra inkliuzinis ugdymas. Įtraukiančios ir darnios visuomenės kūrimas pasitelkiant švietimą ir kultūrą – Europos Komisijos prioritetas. Įtraukiojo ugdymo poreikį pagrindžia ir 2015 m. Geros mokyklos koncepcijos nuostata dėl asmenybės ūgties užtikrinimo, atsižvelgiant į asmeninės raidos galimybes, bei 2013–2022 m. Valstybinės švietimo strategijos III prioritetas.

 

Į kvietimą dalyvauti konferencijoje atsiliepė nemažai pranešėjų. Pranešimus skaitė mokslininkai ir praktikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Maltos, Nyderlandų, Turkijos, Latvijos, Belgijos, Ukrainos, Čekijos, Austrijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų. Renginys truko net dvi dienas. Itin reikšmingi buvo plenariniai pranešimai.

 

Konferenciją pradėjo profesorius Carmel Borg, Maltos universiteto Menų, atvirų bendruomenių ir suaugusiųjų švietimo katedros vedėjas, daugelio straipsnių, knygų skyrių ir knygų apie švietimą ir socialinį teisingumą autorius. Profesorius dažnai skaito pranešimus visoje Europoje ir už jos ribų, tokiomis temomis kaip ankstyvas iškritimas iš švietimo sistemos ir transformuojantis suaugusiųjų švietimas, taip pat tėvų dalyvavimas švietime ir švietimas, kaip socialinis pokytis. Jis yra leidinių serijos „Maltos švietimo tyrimų apžvalgos“ ir „Švietimo tyrimų monografijų serijos“ redaktorius. Savo šalyje profesorius Borgas yra žinomas visuomenės veikėjas, dažnai kviečiamas į televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones.

 

Su Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetu Carmelis Borgas bendradarbiauja jau daugiau nei penkerius metus. Per tą laiką ne kartą yra atvykęs dėstymo vizito, skaitęs paskaitas ne tik studentams, bet ir visuomenei. Vilniaus kolegijai, o tuo pačiu ir Lietuvai, yra padovanojęs knygą „Laiškas mokytojai. Socialinė klasė: kalba ir galia“, kurią 2017 m. išleido leidykla „Šviesa“.

 

Carmel Borg savo pranešime atskleidė sisteminį ir vertybinį požiūrį į įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo prielaidas bei pateikė gaires. „Įtraukiantis švietimas nėra pasirinkimas. Tai kelias į priekį. Nė viena šalis negali sau leisti prarasti savo vaikų unifikuota švietimo sistema, kuri nepaiso besimokančiųjų skirtumų ir įvairovės. Tikslinga visiems priminti, kad galimybė gauti kokybišką švietimą yra kiekvieno žmogaus teisė“, – teigia profesorius.

 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė kalbėjo apie įtraukties švietime teisines prielaidas ir praktines jų įgyvendinimo kryptis. „Plėtojant demokratiją, siekiant pašalinti teisines kliūtis švietime ir lygiomis teisėmis dalyvauti įvairių galių, įvairių ugdymosi poreikių turintiems asmenims, 2020 m. birželį priimti Švietimo įstatymo pakeitimai. Jie įteisino įtraukties švietime principą, panaikino atskiras asmenų grupes leidusius diskriminuoti straipsnius, nustatė tinkamų sąlygų kūrimą kiekvienam besimokančiajam. Švietimo įstatymo pakeitimai visa apimtimi įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. Iki to laiko turime sutelkti visas pajėgas – mokslininkus, vietos politikus, mokyklų vadovus, pedagogus, mokyklų bendruomenes, atlikti svarbius parengiamuosius darbus, kad kiekvienas vaikas galėtų ugdytis kartu su savo bendraamžiais, jam artimiausioje ugdymo įstaigoje, įtraukties būdu. Turime veikti šiomis kryptimis: nuostatų į įtrauktį švietime stiprinimas; pedagogų kompetencijų plėtojimas ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius; studijų programų, skirtų rengti pedagogus, atnaujinimas; švietimo pagalbos teikimo modelio veiksmingumo didinimas plėtojant pagalbos teikimo formas ir aprėptis; fizinių ir informacinių mokyklų aplinkų pritaikymas pagal universalaus dizaino principus“, – teigia ministerijos atstovė.

 

Plenarinius pranešimus papildė ne mažiau vertingi kitų mokslininkų bei praktikų pranešimai. Liepojos universiteto profesorės Linda Pavitola ir Dina Bethere pristatė mokytojų požiūrio į inkliuzinį ugdymą Latvijoje ir Lietuvoje pilotinio tyrimo rezultatus. Pasak jų, „Veiksmingas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su mokytojų profesinių funkcijų išplėtimu, kai ypatingas dėmesys skiriamas asmeninės kompetencijos ir mokytojų požiūrio aspektams. Mokytojai laikomi pagrindu kuriant įtraukias, socialiai teisingas ir demokratiškas mokymosi bendruomenes, be to, asmeninė kompetencija ir požiūris – labai svarbūs ugdant būsimus mokytojus, iš kurių tikimasi, kad jie galės panaudoti žinias, įgūdžius ir nuostatas, palaikančius įvairių besimokančiųjų ugdymą.“

 

Universitetinės pedagogų rengimo kolegijos Vienoje ir Kremse profesorius, studijų direktorius ir Tarptautinio bendradarbiavimo su ne Europos šalimis biuro vadovas prof. Thomas Schrei dalijosi austriška patirtimi. Profesorius pabrėžė tinkamo mokytojų pasirengimo dirbti įtraukiojo ugdymo metodais reikšmę. Artevelde taikomųjų mokslų universiteto Specialiųjų ugdymosi poreikių bakalauro programos vyresnioji dėstytoja ir tyrėja bei Gento universiteto (Belgija) doktorantė Marijke Wilssens atskleidė Belgijos situaciją, išryškino profesinio tobulėjimo, stiprinančio kompetenciją mokyti besimokančiuosius įtraukiojo mokymosi aplinkoje, reikšmę.

 

„Mokyklos, kaip besirūpinančios bendruomenės, aprėpia tai, kas skirtinga ir unikalu kiekviename mokinyje, kai įvairovė yra pagrindinė vertybė, o tų vertybių puoselėjimas sukuria kitokią perspektyvą tiek mokiniams, turintiems mokymosi sutrikimų, tiek visiems kitiems mokiniams. Mokiniai, turintys mokymosi negalią, tokioje mokykloje nebėra paribio grupė. Jie atneša šiek tiek unikalių spalvų į mozaiką, vadinamą mokykla“, – teigia pranešėja iš Izraelio dr. Maly Danino, kuri yra „Nitzan“ (Izraelio vaikų ir suaugusiųjų, turinčių mokymosi negalią ir hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimą asociacija) generalinė direktorė. Remdamasi tyrimais ji sukūrė emocinio ir pažintinio ugdomojo vadovavimo metodą ir įrodė metodo efektyvumą. Keletas šio metodo taikymo mokymo programų surengta ir Lietuvoje, bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vilniaus kolegija.

 

Konferencijoje dalyvavo ir Jungtinių Amerikos Valstijų Montanos valstijos universiteto profesorė emeritė, turinti didžiulę darbo su kultūrinių grupių įvairove švietime patirtį – Sue Barfield. Profesorė yra atlikusi tyrimus daugiau nei 40-tyje šalių visame pasaulyje. Jos mokslinių interesų sritis apima etninių mažumų kultūrų išsaugojimą, integruojant jas į kitas kultūras švietime, taip pat dvikalbį ir daugiakalbį ugdymą. Profesorė yra inicijavusi keletą Montanos valstijos finansinių projektų, kurių tikslas – padidinti indėnų mokytojų skaičių Montanos valstijos mokyklose. Ji taip pat įgyvendino švietimo projektus Mapuche, Aymara ir Rapa Nui indėnų gentyse Čilėje. Šiuo metu Sue Barfield įgyvendina Čilės indėnų tęstinį projektą, kurį finansuoja Nacionalinė geografijos draugija.

 

Vilniaus kolegijos teikimu profesorė yra laimėjusi Fulbraito stipendiją ir buvo atvykusi į Lietuvą, dėstė Vilniaus kolegijos pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentams bei parengė trikalbę (romų-lietuvių-anglų) knygą „Barvalo ir vilkas“. Knyga parengta pagal Lietuvos romų pasakojimus, skirta vaikams. Taip pat parengta metodinė priemonė, kaip šią knygą naudoti pamokose. Konferencijoje profesorė pasakojo apie knygą ir kultūrinių mažumų vaikų galimybių svarbą identifikuotis ugdymo turinyje.

 

Pranešimą papildė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorė antropologė Aušra Simoniukštyte, drauge su ja, talkinant ilgamečiams fakulteto socialiniams partneriams, profesorė rengė minėtą knygą. „Mes tikimės, kad knyga, kurią pristatome, paskatins geriau suprasti ir toleruoti visas Lietuvos kultūras ir ugdyti romų vaikų kultūrinę tapatybę jų pačių aplinkoje“ – teigia pranešėjos. Trimis kalbomis įgarsinta knyga pedagogams ir visuomenei prieinama čia.

 

Mokslinius pranešimus papildė praktiniai. Kiekvienas pranešėjas pažvelgė į inkliuzinį ugdymą per savąją patirtį. Paminėtinas Kijevo Odolonsky rajono mokyklos Nr. 168 direktorės Natalijos Kravchuk pasakojimas apie mokyklą, didelių specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kurioje jie stiprina sveikatą, o kartais ir pasiekia mokslo aukštumų. Ši mokykla – kaip liudijimas, ką gali meilė kiekvienam vaikui, tai „pati geriausia Ukrainos mokykla“ – komentavo konferencijos klausytojai. Mokykla apdovanota vyriausybės medaliu už įtraukųjį ugdymą.

 

Didelio dėmesio sulaukė Giedrės Skaisgirytės-Kairės (VšĮ „ISADD Lietuva“ elgesio analizės specialistės) pranešimas. Patyrusi specialistė, įgijusi nemenkos praktinės patirties su vaikais, kurie turi autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų, ir žinoma, kaip šeimų ir terapeutų bei kitų specialistų konsultantė, išryškino svarbiausius sėkmės veiksnius dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.

 

Konferencijoje, iš mokslinės ir praktinės perspektyvos, aptarta ir gabių vaikų ugdymo problematika. Iš mokslinės pusės ją apžvelgė dr. Sigita Girdzijauskienė (Vilniaus universitetas), o iš praktinės – Margarita Molienė (VšĮ „Varnų sala“ steigėja).

 

Vilniaus kolegijos Edukologijos katedros doc. dr. Vitalija Gražienė pristatė savirefleksijos priemones, skirtas taikant įtraukųjį ikimokyklinį ugdymą, o lektorė Elida Aršavskienė – pradinių klasių mokinių rašymo sutrikimus ir tyrimą apie pedagogų pasirengimą juos atpažinti. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė lektorės Elidos Aršavskienės pranešimas.

 

Konferencijos klausytoju prašymu Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas nusprendė pedagogams, norintiems įgyti žinių apie pradinukų rašymo sutrikimus, rengti praktinius mokymus.

 

Visų konferencijų pranešimų kviečiame klausytis Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto paskyroje socialinio tinklo „YouTube“ kanale (I dalis lietuvių kalba; II dalis lietuvių kalba); (I dalis anglų kalba; II dalis anglų kalba).

 

^[1] konferencijos organizatoriai laikosi nuostatos, kad šios sąvokos yra sinoniminės.