Karjeros planavimas turėtų prasidėti jau darželyje

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos profesijos patarėja Sigutė Stonkienė „Švietimo naujienoms“ neretai atsiunčia savo ar žurnalistų klubo „Tebūnie šviesa“, kuriam vadovauja, narių rašytus tekstus apie gimnazijoje vykstančius renginius ar projektus. Jau prieš kelerius metus man ir kolegėms kilo klausimas, ką gi konkrečiau tie profesijos patarėjai mokyklose veikia – juk tokie etatai įsteigti tikrai ne visose Lietuvos mokyklose ir tose, kur mes mokėmės, tokių specialistų nebuvo, tad apėmė smalsumas. O neseniai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradėjo kalbėti apie ugdymą karjerai visose mokyklose nuo pirmos klasės, tad atsirado puiki proga S. Stonkienę pakalbinti, paprašyti, kad papasakotų apie tai, ką veikia, išsamiau.

 

Nuo ateinančių mokslo metų mokyklose profesinio orientavimo programa bus įvesta jau nuo pirmos klasės (planuojama, kad pradinukams papildomus užsiėmimus organizuos klasės auklėtojas). Ar jau žinote, kas ir kaip vyks Jūsų gimnazijoje, galbūt numatomi pokyčiai?

Prieš gerą dešimtmetį Juliaus Janonio gimnazija išsiskyrė iš kitų miesto ir Lietuvos mokyklų tuo, kad joje buvo įsteigtas profesijos patarėjo etatas. Šiais metais karjerą baigęs ilgametis direktorius Rimas Budraitis buvo įsitikinęs: pagalba, planuojant karjerą, yra labai svarbi, todėl mokiniui ji turi būti pasiekiama ne kur nors išorėje, o čia pat, vietoje, savo gimnazijoje.

Taigi pradėjau dirbti kaip profesijos patarėja, tokia lentelė yra užkabinta ir ant mano kabineto durų. Šis terminas buvo švietimo dokumentuose, nors pati pareigybė oficialiai reglamentuota nebuvo. Šių mokslo metų pradžioje pareigybės pavadinimas buvo pakeistas – tapau karjeros specialiste. Tai, matyt, susiję su numatomais pokyčiais: nuo rugsėjo 1 d. karjeros specialisto pareigybė bus įsteigta visose šalies mokyklose. Vertinu tai kaip labai sveikintiną žingsnį (pagaliau!), o atsakydama į jūsų klausimą, galiu patikinti: mūsų gimnazijoje niekas iš esmės nesikeis, karjeros paslaugos gimnazistams bus ir toliau teikiamos.

 

Ar gimnazistams sunku pasirinkti profesiją, apsispręsti dėl studijų – kokias tendencijas pastebite?

Taip, tai tikrai sudėtinga. Studijų programų, jų reklamos yra labai daug, jaunam žmogui sunku nepasimesti, neapsirikti. Be to, darbo rinka šiais laikais itin dinamiška: būtina sekti, susigaudyti procesuose, kokių specialistų po penkerių metų reikės, kokie tampa nepaklausūs. Čia labai svarbus ir karjeros specialisto, ir mokytojų, ir tėvų vaidmuo.

Sąmoningas karjeros planavimas išties yra ilgas, nelengvas, bet kartu ir labai įdomus procesas, kuris turėtų prasidėti jau darželyje, kaip yra daugelyje užsienio šalių. Tai ištisas mokslas, pradedant nuo savęs pažinimo, savo stipriųjų, silpnųjų savybių suvokimo, išsigryninimo, nuo profesijų pasaulio pažinimo ir tų profesijų „pasimatavimo“ dar mokyklos suole. Juk nei švarko, nei suknelės neperkame jų nepasimatavę, nes vienam tas pats drabužis labai tinka, kitam – nė iš tolo. Tas pats ir su profesijomis.

Tą ir kalbu savo gimnazistams: baigdami gimnaziją jūs turite nė nemirktelėję išvardyti bent penkias stiprias savo charakterio savybes, žinoti savo temperamentą, nuolatos stiprinti bendrąsias kompetencijas. Tam padeda įvairūs testai, jų aptarimai, simuliaciniai žaidimai, pokalbiai su tėveliais, mokytojais, draugais, savęs stebėjimas įvairiose gyvenimo situacijose, pagaliau karjeros planų rašymas. Nes kas iš to, jeigu judrus, nenusėdintis vietoje, kalbus, mėgstantis daug bendrauti ekstravertas pasirinks programuotojo specialybę? Jis gali tapti labai geru specialistu, bet vargu ar bus laimingas per dienų dienas daugiausiai bendraudamas su kompiuteriu.

Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gimnazistai susipažino su policijos pareigūno profesija

Kokias veiklas, renginius mokiniams organizuojate, kad jie geriau susipažintų su įvairiomis profesijomis?

Karjeros specialisto darbas yra labai įvairiapusiškas. Visus mokslo metus organizuojamas pažintinis, patirtinis ir intensyvus profesinis veiklinimas. Tai ir individualios bei grupinės konsultacijos, susitikimų su universitetų, profesijų atstovais organizavimas, išvykų į darbo vietas, universitetus, kolegijas, studijų parodas organizavimas. Karjeros dienos, mokymai su kviestiniais specialistais, supažindinimas su karjeros svetainėmis, stojimo tvarkomis, informacijos mokiniams, mokytojams, tėvams viešinimas. Be to, šiais mokslo metais II klasių mokiniams vyko ugdymo karjerai pamokos, po vieną per savaitę. Intensyvaus profesinio veiklinimo metu, iš anksto suderinus su įmonėmis ir įstaigomis, mokiniai pagal savo interesus įstaigose atlieka trumpalaikę praktiką, šešėliauja, kad geriau pažintų dominančią profesiją. Per tuo metus gimnazijos partneriais šioje srityje tapo per 20 miesto įmonių ir įstaigų, ačiū joms už kantrybę ir geranoriškumą.

Per rudens, žiemos ir pavasario atostogas, kad nesitrukdytų pamokos, nuo 2011 m. gimnazijoje kasmet organizuojamas projektas „Moksleivių praktikos savaitė“ (pastaruosius dvejus metus pandemija šią sritį buvo pristabdžiusi).

Mano galva, tai vienas svarbiausių profesinio orientavimo būdų, nes jo metu jaunas žmogus yra priverstas nusiimti romantiškus akinius ir pamatyti dominančią profesiją iš vidaus. Man visada smagu ir įdomu po „praktikų“ kalbėtis su gimnazistais, kurie vėliau pasakoja apie savo patirtis, gilesnį savęs suvokimą, pažinimą. Kai kurie save per ketverius metus išbando keliose įstaigose.

Esu įsitikinusi, kad profesinio orientavimo srityje labai svarbu dirbti ne valdiškai, ne dėl skaičiukų ir gražių ataskaitų, kurių Šiaulių miesto švietimo skyrius primygtinai reikalauja iš karjeros specialistų – kiekvieną mėnesį teikti kuo dažniau, kuo daugiau profesinio veiklinimo skaičių, panašu, kad ne taip svarbu, kas iš tiesų po jais slypi.

Mano galva, veikla turi būti orientuota į individualius vaiko poreikius. Svarbu, kad mokinys pats norėtų sužinoti daugiau, patirti. Siekdami juos motyvuoti, su gimnazijos administracija anksčiau rengdavome refleksijas, kai praktikantai, grįžę iš įstaigų, savo patirtis pristatydavo draugams. Vėliau, kai „praktikos“ įsivažiavo, tai tapo norma: jau rugsėjo pradžioje gimnazistai individualiai ateina su prašymu: užregistruokite mane, per rudens atostogas noriu labiau pažinti tą ar kitą profesiją.

Nes kas iš to, jeigu klasėmis nusivesime į įstaigą, kurioje pusė ekskursantų draugaus su mobiliaisiais telefonais. Todėl jokios prievartos nėra: į susitikimą, ekskursiją registruojasi tie, kuriems tai tikrai įdomu. Problemų nekyla, dauguma mūsų gimnazistų tikrai motyvuoti, rimtai rūpinasi savo karjeros planavimu. Bet, žinoma, visada atsiranda dalis tokių, kuriems karjeros specialistas nereikalingas: „patys viską žinom“ arba „yra laiko, spėsim“…

 

Ar dažnai pas Jus patarimo kreipiasi mokiniai savo iniciatyva – ko dažniausiai klausia, kokio amžiaus mokiniai ateina?

Individualios konsultacijos vyksta kiekvieną dieną. Dešimtokai kreipiasi dėl individualiųjų planų sudarymo, srautų pasirinkimo, kokius dalykus rinktis A lygiu? Su abiturientais mokomės, kaip teisingai užpildyti studijų prašymą. Kreipiasi dėl savanorystės, papildomų balų, stojimo tvarkos, karo tarnybos, labai asmeniniais klausimais, į kuriuos, būna, negaliu iš karto atsakyti. Tokiais atvejais tiesiog imu telefoną ir skambinu į universitetus, kolegijas, įstaigas. Arba čia pat duodu pasikalbėti pačiam gimnazistui. Mokinių klausimai augina mane kaip specialistę, nes nauja informacija papildo turimų žinių bagažą.

Nesu tikra, ar visada pavyksta, bet man nuoširdžiai svarbu, kad nė vienas iš mano kabineto neišeitų be profesionalaus atsakymo į jo rūpimą klausimą.

Prisimenu istoriją. Gal prieš gerus porą metų kolegė paprašė: „Gal galėtum pakonsultuoti mano sūnėną abiturientą iš vienos Vilniaus gimnazijos?“ Atėjo vaikis, nori stoti į orlaivių pilotavimą. Mokosi gerai, bet negirdėjęs nei apie LAMA BPO, nei apie „Aikos“ svetaines, nei žino, kas tas konkursinis balas, nei kokie tie stojimo reikalavimai. Sėdėjome prie kompiuterio ilgokai. „Mes nieko nežinome, mokytojai visada užsiėmę, mums niekas nieko nepaaiškina“, – teisinosi atsisveikindamas. Tada dar kartą įsitikinau, koks svarbus mokykloje yra karjeros specialisto etatas.

Bet yra ir kita medalio pusė: mokykloje, kurioje yra 600 gimnazistų, vienam karjeros specialistui sudėtinga dirbti iš tikrųjų veiksmingai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje profesijos patarėjo etatui priklauso 150 mokinių, jokiu būdu ne daugiau. Vyrauja nuostata, kad su didesniu mokinių skaičiumi kokybiškos naudos nepasieksi.

Mūsų gimnazijoje ugdymas karjerai yra integruotas į mokomuosius dalykus, todėl šioje srityje darbas yra komandinis: mokytojai į savo pamokas įvairiomis formomis integruoja ir ugdymą karjerai. Labai tuo džiaugiuosi ir esu dėkinga kolegoms.

 

Kokios profesijos labiausiai domina gimnazistus?

Tik nedidelė dalis gimnazistų jau I gimnazijos klasėje žino, kokią profesiją jie rinksis, ir gali argumentuotai paaiškinti, kodėl. Didžioji dauguma gimnazijoje tik pradeda karjeros planavimo, savęs pažinimo kelią, o suvokimas apie profesijas dar yra labai miglotas. Tačiau norintieji ir netingintieji gilintis į save bei profesijų pasaulį ketvirtoje klasėje jau būna pasirinkę studijų programą.

Stojančiųjų pasirinkimai rodo, kad abiturientus šiuo metu labiausiai domina įvairios kūrybinės profesijos, sveikatos mokslai, informatikos, verslo ir vadybos, inžinerinės studijos. Deja, pedagoginėmis studijomis ryškesnio susidomėjimo nėra – nepaisant siūlomų stipendijų, jas renkasi vos vienas–du gimnazijos abiturientai.

 

Galbūt žinote, ar baigus gimnaziją daugumai pavyksta įstoti į norimas specialybes?

Praėjusiais metais gimnaziją baigė 151 abiturientas, iš jų 90 proc. studijuoja Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose, tarp jų 2 – profesinėse mokyklose. Likę rinkosi savanorišką karo tarnybą, savanorystę arba nusprendė padirbėti.

 

Ar sulaukiate grįžtamojo ryšio, kad Jūsų veikla padėjo mokiniui išsirinkti norimą specialybę, geriau pažinti savo stiprybes?

Visada atsiranda gimnazistų, jų tėvelių, kurie padėkoja už suteiktą pagalbą. Ypač malonu, kai sulaukiu laiškų iš savo žurnalistų, mat vadovauju žurnalistų klubui „Tebūnie šviesa“, kuriame iš pagrindų susipažįstame su žurnalisto duona. Štai Miglė Petkutė, šiuo metu Vilniaus universiteto žurnalistikos studijų trečiakursė rašė: „Žurnalistų klube buvau ketverius metus. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad šis klubas man suteiks tiek džiaugsmo. Jame galėjau tobulinti savo pomėgį rašyti, pažinti naujas sritis ir netgi rankose laikyti savo sukurtą fizinį produktą. Išmokau pasitikėti savimi, lavinau kritinį mąstymą. Dabar studijuoju žurnalistiką ir labai džiaugiuosi, kad klubas padėjo pažinti šią profesiją ir paklojo stiprius pamatus. Labai jums ačiū.“

Su kai kuriais glaudūs ryšiai išlieka daugelį metų, jau baigę studijas skambina, apsilanko, sveikinamės gimtadienių proga. Kiekvienas nuoširdus ačiū yra didžiausia mano darbo prasmė ir įkvėpimas.

 

Ką svarbiausia žinoti renkantis specialybę, profesiją? Amžinas „vištos ir kiaušinio“ klausimas: ar geriau rinktis darbo rinkoje paklausesnę profesiją, ar tą, prie kurios labiau linksta širdis, nors ji ir nebūtų tokia perspektyvi – ką patariate to klausiantiems?

Visada sakau gimnazistams: ne profesija iškelia žmogų, o žmogus profesiją. Gali įgyti prestižiškiausią profesiją, bet taip ir likti nieko ypatingo nepasiekęs. O bet koks tavo darbas, kurį diena iš dienos dirbsi iš širdies, su meile ir entuziazmu, anksčiau ar vėliau yra „pasmerktas“ sėkmei.

Todėl vis primenu: skaitydami studijų programas, būtinai klausykitės ir savo širdies. Ką ji sako? Ar „veža“ tave programos, dalykai, kurių mokysiesi aukštosios mokyklos auditorijoje, ar yra atvirkščiai? Ar tikrai žinai, ką studijuosi pirmąjį, antrąjį, trečiąjį, dar kitą semestrą?

Žinoma, būsimą specialybę svarbu įvertinti daugeliu aspektų: ar nebus sudėtinga rasti darbo, įvertinti ir atlyginimą – juk gyventi, šeimą išmaitinti reikės. Kažkam itin svarbu profesijos statusas, į tai taip pat reikia atsižvelgti.

 

Jūsų veiklos aprašyme gimnazijos puslapyje parašyta, kad mokote susidaryti Karjeros planą. Papasakokite apie šį planą išsamiau.

Mūsų gimnazijos mokiniai nuo I klasės pildo Karjeros planus. Kodėl to reikia? Mūsų mintys ir planai dažnai yra chaotiški, bet užrašyti ant popieriaus lapo jie tampa kūnu, taip sakau gimnazistams. Karjeros planas priverčia susimąstyti, kokios yra mano charakterio savybės, kokie gabumai, kokios profesijos domina. Atsidarę specialias svetaines aiškinamės, kuriose mokymosi įstaigose galima šią profesiją pasirinkti? Jums LAMA BPO (svetainė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) turi būti kaip mama, juokauju, joje pildysite savo studijų prašymus. Kokie dalykai sudaro konkursinį balą, renkantis vieną ar kitą studijų programą, kokioje svetainėje ši informacija yra? Kodėl svarbu skaityti studijų programas ir žinoti jų vertinimą balais, kur tai pasitikrinti? Ir kodėl jokiu būdu negalima stoti į etiketę, pavadinimą – pavyzdžiui, mediciną ar, tarkime, kūrybines industrijas, o pirmiausia reikia būti labai atidžiai, įsigilinant ir ne vieną kartą perskaičiusiam konkrečią studijų programą, žinoti, ko tave ji išmokys, kokių kompetencijų baigęs įgysi ir kaip bei kur tai pritaikysi gyvenime? Pildydami karjeros planus, rašydami refleksijas apie visa tai kalbame.

 

Ačiū už pasakojimą.