Kaip pagerinti mokinių pasiekimus? Mokyklų patirtys

Respublikinėje Nacionalinės švietimo agentūros ir Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro organizuotoje konferencijoje „Ugdymo organizavimas ir pagalbos teikimas pasiekimų gerinimui“ mokyklų bendruomenės dalijosi patirtimi, kaip joms pavyko pagerinti mokinių matematikos, skaitymo ir raštingumo ir kitus pasiekimus dalyvaujant projekte „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“.

Matematikos žinių svarba kasdienėse veiklose

 

Kauno r. Vilkijos gimnazijos bendruomenė 2020–2021 m. m. dalyvaudama projekte įgyvendino veiklas IIa ir IIb gimnazijos klasių mokinių žemiems matematikos pasiekimams gerinti, siekė mokiniams atskleisti matematikos žinių svarbą kasdienėse veiklose, jos reikšmę ieškant atsakymų į klausimą, koks turi būti žmogaus ir jį supančio pasaulio santykis, surasti tai, kas mokinius motyvuotų atsakingiau mokytis. Gimnazijoje matematikai mokyti II klasėse mokiniai į ugdymo(si) poreikių grupes skirstomi pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro pabaigoje, atsižvelgiant į mokinio pastangas, pusmečio, metinius, diagnostinių atsiskaitymų ir nacionalinių pasiekimų patikrinimo rezultatus. Pokyčio pedagogai siekė taikydami į mokinį orientuotus mokymo(si) metodus; diferencijuodami ir individualizuodami ugdymo turinį naudojant „Eduka“ mokymo platformą ir „Microsoft Teams“ virtualią aplinką; skirdami diferencijuotas namų darbų užduotis; organizuodami pamokas kitose aplinkose (PKA); plėtodami individualią pagalbą mokiniui; organizuodami mokinių grupines konsultacijas „Galim geriau“; fiksuodami, analizuodami mokinio individualią pažangą (MIP); kartu su mokiniu koreguodami pasiekimų lūkesčius; palaikydami ryšius ne tik su mokiniu, bet ir su klasės vadovu, kuruojančiu vadovu, tėvais. Įgyvendinant projektą į atmintį įsirėžė mokinių noras įsitraukti į praktines veiklas (projektai „Margučiai“, „Velykinis pyragas“, „Darni aplinka“ ir kt.), kurias mokiniai kūrė bendradarbiaudami su mokytoju, atsižvelgdami į metų laiką, artėjančias tradicines šventes, pomėgius, turimus resursus. Svarbus ir reikšmingas buvo ir mokytojų kolegialus bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi, veiklomis, pagalba vienas kitam, komandinis veiklų planavimas ir jų įgyvendinimas. Pakito kai kurių mokinių požiūris į matematiką: jie suprato, kad matematikos mokytis gali būti smagu ir naudinga. Džiugina kai kurių mokinių padaryta individuali pažanga ir sustabdytas pasiekimų, pažangumo, mokantis matematikos, kritimas. Mokytojai įsitikino, kad matematikos mokymas per praktines veiklas mokinius „veža“. Ne iš vieno projektinėse veiklose dalyvaujančio mokinio mokytojos dažnai išgirsdavo: „Kada vėl bus projektinė veikla?“

 

Lazdijų r. Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje 6 klasė buvo viena iš dviejų pasiekusių žemiausius pažangumo rodiklius gimnazijoje 2019–2020 m. m. Klasėje mokosi 26 mokiniai, iš jų 19 proc. yra specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Mokinių, pasižyminčių silpna motyvacija, – 35 proc., o 42 proc. klasės mokiniams būtina tobulinti socialinio-emocinio ugdymo kompetencijas. Stiprioji klasės pusė – labai geras pamokų lankomumas. „Norėjome šią klasę „paauginti bent laipteliu aukščiau“ visomis prasmėmis: mokymosi motyvacijos, pažangos, atsakingumo, santykių kūrimo, savimonės. Mokiniai mokėsi įsivertinti savo gebėjimus, išsikelti pamatuotus asmeninius tikslus, jų siekti per numatytą laikotarpį, tam turėjo daug bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, konsultuotis su klasės vadove, matematikos mokytoja, specialiąja pedagoge, tartis su tėvais“, – pasakojo Jolita Vailionienė, direktoriaus pavaduotoja. Norėdami įvertinti save ir išsakyti lūkesčius, siekdami nustatyti startinę poziciją ir įvertinti galutinį rezultatą, mokiniai rašė „Laišką sau, matematikai ir matematikos mokytojui“. Aptarus signalinius pirmojo pusmečio matematikos pasiekimų rezultatus, sudarytos trišalės sutartys „Mokinys-mokytojas-tėvai“, kurios sutartais laikotarpiais buvo peržiūrimos, aptariamos ir, jeigu reikia, koreguojamos. Buvo svarbu ir atrasti bei pripažinti klasės stiprybes ir silpnąsias puses. Mokiniai susikūrė penkias motyvacines taisykles ir stengėsi jų laikytis visų dalykų pamokose.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Matematikos pamokose mokiniai buvo suskirstyti pagal gebėjimų grupes, atsižvelgiant į tai buvo diferencijuojamos užduotys pamokose ir namų darbai, teikiamos papildomos konsultacijos. Taip pat mokiniai mokėsi teikti pagalbą vieni kitiems: gabesnieji aiškino silpniau besimokantiesiems. Šis metodas padėjo ir gludinant tarpusavio santykius. Įgyvendinti du integruoti trumpalaikiai matematiniai projektai, pravestos penkios integruotos matematikos pamokos, organizuota Matematikos diena. Pažangą padarė 42 proc. mokinių. Palyginti startinę poziciją su antrojo pusmečio signaliniais rezultatais, sėkmę patyrė 61 proc. klasės mokinių. Mokytojai teigia, kad pagerėjo klasės tarpusavio santykiai, mokiniai tapo draugiškesni, atviresni, sumažėjo netinkamo elgesio atvejų, nes geriau valdo savo emocijas, stengiasi būti atsakingi. Tam įtakos turėjo ir kassavaitiniai socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo užsiėmimai. Vaikai tapo laisvesni, drąsesni, išaugo jų kūrybiškumas, džiaugiasi tiek asmenine pažanga, tiek ir bendrais klasės rezultatais. Atkaklumas, kūrybiškumas, sprendimų ieškojimas, susitarimai ir jų laikymasis veda pažangos link. Klasėse, turinčiose žemesnę mokymosi motyvaciją ir nepasižyminčiose itin aukštais akademiniais pasiekimais, svarbu laiku ir tinkamai pabrėžti mokinio sėkmes, kad ir nelabai dideles, bet konkrečiam mokiniui tai gali būti svarbus laimėjimas. Netgi gebėjimas laikytis taisyklių ir to įvardijimas garsiai mokinį motyvuoja.

Kolegialus matematikos mokymas(is) 7 klasėje

 

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendruomenė įgyvendino modelį „Kolegialus matematikos mokymas(is) 7 klasėje“. 7 klasė pasirinkta neatsitiktinai – pastebėta, kad akademiniai pasiekimai ir motyvacija mokytis matematikos pradeda žemėti būtent šiuo laikotarpiu: ugdymo turinyje atsiranda naujų dalykų, išryškėja paauglystės ypatumai, gilėja ugdymosi spragos. Didesnėse ar probleminėse klasėse pamokų metu mokytojui sunku atsižvelgti į skirtingus visų mokinių ugdymo(si) poreikius. Taikomo metodo ypatybė – pagalba mokiniui čia ir dabar, būtent pamokoje. Susitariama, kas turi gauti pagalbą, kokių pokyčių siekiama, kas dirbs, pasiskirstoma veiklomis, funkcijomis, atsakomybėmis, numatomas darbo apmokėjimas. Mokinių pažinimo tikslais parengiamos pasirinktų klasių charakteristikos, kuriose išanalizuoti mokinių dalyko mokymosi pasiekimai, pažanga, dalykinės kompetencijos, poreikiai, lūkesčiai, su klasių kontekstu susipažįsta pagalbą teiksiantys mokytojai. Sinchronizuojami pamokų tvarkaraščiai, kad mokytojai galėtų dirbti kolegialiu būdu. Metodas taikomas vienai klasei ne mažiau kaip 30 pamokų tradiciniu kontaktiniu, hibridiniu ar nuotoliniu būdu. Pamokose dirba du dalyko specialistai: pagrindinis ir pagalbininkas. Pirmasis – pamokos vadovas ir organizatorius. Būtent jis nurodo, kam pagalbininkas turi skirti dėmesį, rekomenduoja, kaip ir su kuo dirbti. Pagalbininko darbo intensyvumui įtakos turi pamokos tipas, pamokos temos sudėtingumas. Dažniausiai per pamoką pagalba teikiama 3–6 mokiniams, bet dirbant kontaktiniu būdu buvo fiksuota ir 13 pagalbos atvejų. Kolegialaus mokymo(si) esmė – nuolatinis mokytojų bendradarbiavimas: pamokos eigos, uždavinių, metodų, priemonių, rezultatų, sėkmių ir nesėkmių aptarimai. Viena pagrindinių mokytojo padėjėjo veiklų pamokoje – mokinių darbų tikrinimas, pakartotinai paaiškinant tai, kas buvo neaišku, talkinant atlikti užduotis, padrąsinant, paskatinant geru žodžiu. Visas darbas mokant tradiciniu ar hibridiniu būdu vyksta klasėje, o nuotoliniu būdu – kompiuterinės programos „kambariuose“. Pagalbininko veikla fiksuojama dienoraštyje. Metodo taikymo laikotarpiu stebimos pamokos tiek pedagoginiu, tiek psichologiniu aspektais, bandant įvertinti metodo įtaką jo dalyviams.

 

7 klasėse savo matematines kompetencijas pagerino 11 proc. 7a ir 4 proc. 7b žemų pasiekimų mokinių. Pamokų stebėjimo metu įžvelgta, kad patobulėjo pamokos organizavimas, nes kolegos dalyvavimas kartais verčia pasitempti. Gimnazijos psichologas pastebėjo teigiamą poveikį mokinių mokymosi aktyvumui, darbo tempui, įsitraukimui į mokymąsi, darbingumui, savikontrolei, savarankiškumui, paskatinimo poreikiui, dėmesio sukaupimui. 7 klasės matematikos mokytoja savo refleksijoje nurodė: „Mokiniai labai džiaugėsi projektu. Jie greičiau ir dažniau sulaukė asmeninio dėmesio, turėjo galimybę aktyviai dalyvauti pamokoje: dažniau spręsti užduotis lentoje, atsakyti į klausimus, dažniau būti pagirti, pastebėti ir paskatinti.“ Temos realizavimas dirbant nuotoliniu būdu buvo iššūkis, nes reikėjo surasti anksčiau netaikytų techninių-metodinių sprendimų. „Kolegialaus mokymo metodas pasiteisino, jį taikysime ir ateityje, visgi mokytojai įsitikinę, kad geresnių rezultatų galima pasiekti dirbant tradiciniu kontaktiniu būdu. Taip pat tikimės, kad mūsų sukurta klasės charakteristikos forma naudosis ne tik gimnazijos matematikai, bet ir kitų dalykų mokytojai, tai keis, tobulins gimnazijos planavimo kultūrą“, – patirtį apibendrino Gita Galminienė, gimnazijos matematikos mokytoja

Sėkmės receptas – teoriją sieti su praktika

 

Lazdijų r. Šeštokų mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Vaičeskienė papasakojo, kaip 6–7 klasių mokiniams padėjo „tai, kas sąsiuvinyje, pritaikyti gyvenime“, t. y. matematikos pamokose ugdė mokinių erdvinio suvokimo kompetenciją, tobulinant matematikos mokytojų erdvinio suvokimo ugdymo metodikos kompetenciją, mokant mokinius pažinti, analizuoti ir kurti erdvines figūras, atlikti jų parametrų matematinius skaičiavimus, stiprinant matematikos ir kitų mokomųjų dalykų integracinius ryšius erdvinio suvokimo ugdymo kontekste. Buvo pertvarkytas 6–7 klasių ir matematikos mokytojų pamokų tvarkaraštis. Kiekvienas matematikos mokytojas savo klasėse šioms veikloms įgyvendinti skyrė po valandą per savaitę: mokiniai pakartodavo matematikos pamokose įgytas žinias, mokėsi natūralioje aplinkoje atpažinti plokštumos ir erdvines figūras, įvardinti jų savybes ir elementus, įvaldyti braižymo ir matavimo įrankius, pritaikyti gebėjimus kurti geometrinių figūrų modelius ir matuoti jų parametrus bei apskaičiuoti. Susiformavus pagrindinėms žinioms ir įgūdžiams, atėjo laikas juos praktiškai panaudoti. Šios veiklos vykdytos integruojant į kitus mokomuosius dalykus, gyvenimiškas situacijas, mokinių buitį, karjeros galimybių paiešką erdvių, konstrukcijų, įrenginių projektavimo, kūrimo ir konstravimo srityse. Geometrijos, matų ir matavimų veiklos srityje mokinių pasiekimai pagerėjo 16 proc. Dalį savo darbų mokiniai naudodamiesi „Padlet.com“ programa sukėlė į dvi interaktyvias pamokas (plokštumos figūros ir erdvinės figūros), kurias bus galima naudoti ir kitais mokslo metais, jas papildant naujomis formulėmis, naujais pavyzdžiais. Suorganizuotos trys netradicinio ugdymo dienos, matematikos dalyko erdvinio suvokimo ugdymo turinį integruojant į menų ir technologijų, gamtos ir tiksliųjų mokslų bei informacinių technologijų dalykus, karjeros planavimą. Sėkmės receptas buvo tas, kad teorija siejosi su praktika, mokiniai matė prasmę, buvo labiau motyvuoti.

Sėkmės korys. Sėkmingo mokymosi žingsniai

 

Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazija pristatė modelį „Sėkmės korys. Sėkmingo mokymosi žingsniai“. Kiekvienais metais ši gimnazija sulaukia atvykusių iš kitų mokyklų arba iš užsienio grįžusių mokinių. 2020–2021 m. m. 7 klasės mokiniai pradėjo su keturiais naujokais (tai sudaro 30 proc. visų klasės mokinių). Šioje klasėje pedagogai pastebėjo ne tik adaptacijos, bet ir netinkamo elgesio bei mokymosi motyvacijos stokos problemą, todėl kartu su mokiniais parengė keturių dalių (žingsnių) įsivertinimo modelį „Sėkmės korys. Mano sėkmingo mokymosi žingsniai“: „Laikausi klasėje priimtų susitarimų“, „Pamokoje dirbau…“, „Pamokoje…“ (orientuota į išmokimą), „Aš…“ (emocijos, būsena pamokoje“). Šis modelis pradėtas taikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, rusų kalbos, vėliau – anglų kalbos, istorijos ir geografijos pamokose. Kiekvienos pamokos pabaigoje mokiniai su dalykų mokytojais aptardami pirmąjį įsivertinimo žingsnį „Laikausi klasėje priimtų susitarimų“ ugdėsi sąmoningą atsakomybę: naudodamiesi įsivertinimo lentelėse esančiomis frazėmis (teiginiais) išmoko apibūdinti savo elgesį, objektyviai įvardinti, stengėsi jį koreguoti. Vaikai pajuto, kad susitarimų paisymas turi įtakos darbui pamokoje, jų pažangumui, emocinei būsenai. Po projekto mokinių pasiekimai pagerėjo (13,33 proc.).

 

Straipsnyje aprašyta tik dalis renginio metu aptartų ugdymo modelių, jų, kaip ir idėjų, kaip kitaip, įdomiau pateikti užduotis, buvo daug. Pavyzdžiui, jei mokiniui sunku susikaupti, vietoj pirmojo uždavinio matematikos pamokoje galima pateikti galvosūkį, pateikti ištaisyti ir vertinti kito, nežinomo mokinio darbą, nes, pasak mokytojų, mokiniai draugų patarimus, pagyrimus priima kiek kitaip nei pedagogų. Daugiau mokyklų bendruomenių pasidalijimų patirtimi galima rasti el. leidinyje NŠA puslapyje ir šio renginio vaizdo įraše NŠA „YouTube“ paskyroje.

 

parengė Dovilė Šileikytė

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *