Kaip lavinti vaiko sensorinius pojūčius namuose?

Gražina Maziukienė
,
Specialioji pedagogė

Taigi, kaip lavinti vaiko sensorinius pojūčius namuose? Tai labai aktualus klausimas tėvams, kurie nenori ir negali išleisti daug pinigų ir skirti nemažai valandų kelionėms pas specialistus. Šiame straipsnyje papasakosiu jums apie sensorinės integracijos užsiėmimų organizavimą namuose.

Rekomenduojamos sensorinės stimuliacijos

 

Lavinkite vestibulinį aparatą ir propriocepciją kasdien – namuose ir lauke: labai pasitarnautų sūpynės, besisukanti kėdė, kalniukai ir kiti įrenginiai namuose ir vaikų žaidimų aikštelėje; važiavimas dviračiu, paspirtuku, riedučiais, čiuožimas pačiūžomis, slidėmis; plaukimas, kamuoliukų baseinas; sėdmaišis, pripučiamas čiužinys; karuselės ir kita aktyvi veikla. Galima įsigyti specialių įrenginių, kurie neužima daug vietos namuose: buomas, besisupanti balansuojanti lenta, siūbuojančios supynės, hamakas, batutas, tunelis ir kitokios priemonės (pasunkinta antklodė, krepšys-kokonas, virvė ir daugybė kitokių įrenginių). Įdomu tai, kad vaisiaus pusiausvyros sistema pradeda formuotis jau 21-mą dieną po apvaisinimo, dar motinos įsčiose! Visi kiti jutimo organai vystosi gerokai vėliau. Ypač daug dėmesio reikia skirti vaiko vestibulinės sistemos lavinimui. Pusiausvyros sistema daro įtaką judėjimo kokybei. Tai yra jos vystymosi ir brendimo esmė.

Lavinkite vaiko klausą

 

Išgaukite įvairių garsų, kurių vaikas galėtų klausytis, supažindinkite jį su šiais garsais. Pavyzdžiui, įvairių muzikos instrumentų, gyvūnų ir paukščių, jūros, miško, vėjo, įvairių transporto priemonių ir buitinių prietaisų garsai. Visų šių garsų garso įrašus galima rasti internete ir atsisiųsti arba rodyti ir klausytis tiesiogiai. Jei vaikas labai jautrus garsams, jam labai sunku, nes nuolat girdi daugybę garsų ir negali pabūti tyloje. Tokiu atveju rekomenduojama, kad vaikas keletą kartų per dieną 20-iai ar 30-iai minučių užsidėtų ausines, slopinančias garsus, kad jo ausytės pailsėtų (geriausiai tiktų silikoniniai ausinukai, kurie gerai prisitaiko prie ausies formos). Dėmesio! Jokiu būdu negalima ausinukų kišti giliai į ausis, – tik tiek, kiek telpa ausies išorinėje landoje.

Lavinkite taktilinius mažojo pojūčius

 

Žaiskite įvairius žaidimus, naudokite birias priemones (pupeles, kruopas ir pan.); naudokite įvairią gamtinę medžiagą (žaiskite su vandeniu, paprastu bei kinetiniu smėliu, tešla, plastilinu, pirštų dažais). Kojoms galima naudoti taktilinius ir masažinius takelius. Labai naudingi taktiliniai loto, įvairių medžiagų kamuoliukai, kurių paviršius gali būti taip pat įvairus (padengtas kruopomis, spygliukais, plastikinis, guminis ir kt.). Naudokite įvairių rūšių audinius (jų galima rasti namuose, paprašyti draugių arba siuvimo ateljė). Galima naudoti kontrastingų savybių (šaltas ir karštas, minkštas ir kietas, švelnus ir šiurkštus, sausas ir šlapias ir pan.) turinčių taktilinių stimuliacinių priemonių. Tik nuo Jūsų vaizduotės priklauso, kiek tokių kontrastingų priemonių rasite ir panaudosite. Galima lavinti ir nekontrastingomis priemonėmis (lipnia, medine, plastmasine, gumine, metaline)…

Lavinkite atžalos regą

 

Vartykite knygeles, paveikslėlius, nuotraukas, mokykite skaityti. Galite panaudoti spalvotas lempas, žvakes, įvairų apšvietimą. Jeigu vaikas jautrus šviesai, būkite atsargūs naudodami ryškų ir blyksintį apšvietimą. Jeigu vaikas dar mažas arba turi problemų dėl regos aštrumo (organiniai smegenų pažeidimai), naudokite juodai baltus paveikslėlius (Glen‘o Doman‘o metodika), kad stimuliuotumėte regos nervą ir tuo pačiu atliktumėte kitas vizualines stimuliacijas.

Lavinkite vaiko skonio receptorius

 

Pamėginkite vaikui duoti paragauti įvairių skonių (karčių, saldžių, sūrių, rūgščių) ir įvairios konsistencijos maisto (kieto, tyrės, putojančio, tąsaus ir kt.). Galima naudoti skonių loto – tai specialus žaidimas, kuris moko vaiką pajausti ir skirti įvairių skonių maistą. Jeigu vaikas nenori ragauti naujo maisto, galite pasinaudoti sisteminės disensibilizacijos (laipsniško nujautrinimo) metodu. Tai yra, palaipsniui mažinkite vaiko nepatogumus, susijusius su nauju patiekalu. Pirma, neprašykite vaiko ką nors valgyti. Leiskite jam pažvelgti į naują maistą, tada jį paliesti. Aktyviai girkite vaiką, jei jis tai daro. Tada galite paimti mažą gabalėlį į burną, pakramtyti. Nusiteikite lėtam ir laipsniškam procesui, pasitelkite kantrybę. Kai kuriems vaikams naujo produkto pristatymas gali užtrukti kelias savaites. Nenusiminkite, būkite nuoseklūs ir kantrūs.

Lavinkite mažojo uoslę

 

Mokykite vaiką skirti įvairius kvapus. Pavyzdžiui, pasigaminkite medžiaginių krepšelių ir užpildykite juos medžiagomis, skleidžiančiomis stiprius ir aitrius kvapus (pavyzdžiui, kavos, kakavos, vanilės, pušų spyglių, rožių žiedlapių, apelsinų žievelių ir pan.). Labai patogu naudoti priemonę „Kvapų loto“, kurią sudaro įvairių kvapų indelių rinkinys. Taipogi galite naudoti įvairių eterinių aliejų pripildytas lempas. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurių eterinių aliejų aromatas ypatingai išreikštas, tad gali suteikti vaikui pernelyg daug žvalumo. O kai kurie, atvirkščiai, ramina (pavyzdžiui, ramunėlių ar levandų aliejukas).

Dar šiek tiek teorijos

 

Daugelis tėvų tikrai girdėjo, kad sensorinė integracija naudinga vaikams, kurie turi autizmo spektro sutrikimą. Yra žinoma, kad visi šį sutrikimą turintys vaikai kenčia dėl sensorikos sutrikimų (gali būti jautresni arba nepakankamai jautrūs garsams, kvapams, skoniui, lytėjimui). Be to, daugelis autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų yra nerangūs, o jų motorinė koordinacija bei pusiausvyra – sutrikusios. Tačiau adekvačią vaiko būseną ir elgesį lemia tai, kaip išlavėję jo pojūčiai, kaip tinkamai jis reaguoja į tam tikrus išorinius stimulus ir dirgiklius. Kitaip tariant, jei vaikas nuolat pargriūna, neatitraukia rankos nuo karštos keptuvės, jei tam tikri drabužiai dirgina jo odą, jei jam nuolat spengia ausyse ar dvejinasi akyse, visa tai mažajam kasdien sukelia daugybę nemalonių pojūčių ir tai labai veikia jo savijautą bei elgesį. Bet kuris įprastos raidos žmogus, net trumpam atsidūręs tokių keistų jutiminių išgyvenimų pasaulyje, elgtųsi netinkamai.

Taigi, kas yra sensorinė integracija?

 

Sensorinė integracija – tai visų žmogaus jutimų sąveika. Ši sąveika labai sudėtinga, prasideda gerokai anksčiau nei kūdikis gimsta, jau 3-ios nėštumo savaitės pabaigoje! Įvairūs specialistai dalyvauja nustatant teisingą pojūčių funkcionavimo sąveiką. Daugelis tėvų veda (veža) savo vaikus į sensorinės integracijos užsiėmimus, kurie vyksta specializuotuose centruose. Puiku, jei yra tokia galimybė! Tačiau dažnai tai gana brangu ir labai toli nuo namų. Kai kuriuose miestuose tokių centrų apskritai nėra. Net didžiuosiuose miestuose nėra pakankamai specialistų, todėl tenka laukti eilėse, kol specialistai gebės priimti vaiką. O užsiėmimų reikia kasdien, jų reikia dabar ir dar daugelį metų reikės. Ką daryti, kai situacija tokia?

Asociatyvi nuotrauka. Pixabay.com

Visa tai išgyvena ne viena šeima, kai kelyje į užsiėmimus praleidžia ne vieną valandą ir į namus sugrįžta visiškai palūžę. Kelis mėnesius pagyvenusios tokiu režimu, šeimos nusprendžia sensorinius pojūčius lavinti namuose. Štai citata iš knygos „Sensorinė integracija dialoge“, kurią parašė pasaulinio garso sensorinės integracijos ekspertė Ulla Kiesling: „Mes per daug tikimės, kai norime per keturiasdešimt penkias užsiėmimo minutes (kartą per savaitę) pajusti teigiamą poveikį vaiko sutrikimams“. Taigi būtina tai daryti namuose! Ir tai specialistės nuomonė! Norėdami, kad šis procesas vyktų, turite įrengti kambarį ir pradėti užsiėmimus.

 

Ką galima nuveikti namuose, siekiant lavinti vaiko sensorinius pojūčius, jei nėra galimybės vykti į užsiėmimus su specialistu specializuotame centre? Stebėkite savo vaiko elgesį. Jūs taip pat galite nustatyti, kurios Jūsų mažosios asmenybės sritys itin jautrios, o kurios – nepakankamai. Pavyzdžiui, jei, skambant garsiai muzikai, vaikas dengiasi ausis rankomis, vadinasi, – ypatingai jautrus garsams. Jei parkritęs ar užsigavęs mažylis nejaučia skausmo, tai reiškia nepakankamą lytėjimo jautrumą. Stebėkite savo kūdikį, o pastebėjimus užsirašykite.

 

Yra septyni jutimo organai: akys (rega), ausys (klausa), liežuvis (skonis), nosis (uoslė), oda (lytėjimas), vestibuliariniai aparatai (palaikantys pusiausvyrą), propriocepcija. Kad šie jutimo organai veiktų sklandžiai, būtina įvairiais būdais lavinti vaiko sensorinius pojūčius. Atminkite, kad, atliekant visas minėtas veiklas, – būtina stebėti vaiko būklę ir reakciją. Jei kai kurių vaiko jutimo organų jautrumas didesnis, – stimuliacija turėtų būti atliekama labai sklandžiai, atsargiai, palaipsniui.

 

Taigi, po truputį tarsi pratiname vaiką prie anksčiau jam buvusių nemalonių pojūčių ir mokome teisingai į juos reaguoti. Jei vaiko jautrumas yra per mažas, tada, priešingai, – maksimaliai stimuliuojame įvairius jutimo organus.

 

Tikiuosi, kad šis straipsnis padės Jūsų vaikui!

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.