Jaunųjų edukologų akiratyje – ugdymo realybė ir praktiniai sprendimai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija surengė XX edukacijos forumą „Atskleista ugdymo realybė ir praktiniai sprendimai ateičiai“. Ugdymo mokslų specialistus, tyrėjus, doktorantus, bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų, švietimo ir mokslo politikos atstovus, analitikus, visus, kuriems rūpi aktualūs švietimo politikos ir ugdymo pokyčiai, edukacijos tyrimų kokybės klausimai, sukvietęs renginys šįsyk buvo skirtas 2022 m. apgintoms edukologijos krypties daktaro disertacijoms ir podoktorantūros tyrimams pristatyti.

Naujas indėlis į edukologijos lobyną

 

Forumo dalyvius pasveikino jo vedėjos – Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė prof. dr. Liudmila Rupšienė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja prof. dr. Loreta Žadeikaitė. Pasak prof. dr. L. Rupšienės, 2022 m. Lietuvoje buvo apginta 15 edukologijos daktaro disertacijų. Šia prasme, pasak jos, tai buvo derlingi metai. Tris daktaro disertacijas apgynė užsieniečiai, o dvylika – Lietuvos piliečiai. Šiame forume dėl ligos negalėjo dalyvauti du disertacijų autoriai, likusieji forumo auditorijai pristatys savo daktaro disertacijas. Forumo vedėja pasidžiaugė, kad į pristatymą doktorantus atlydėjo ir jų vadovai.

 

„Nuoširdžiai sveikinu visą mūsų edukologų šeimą, vadovus, išauginusius tokį gražų būrį jaunų edukologijos mokslo daktarų“, – tokiais žodžiais į auditoriją kreipėsi prof. dr. L. Žadeikaitė, pabrėžusi ir doktorantūros komitetų, mokslinių vadovų, universitetų bendruomenių nuopelnus. Pasak jos, pasibaigę metai ypatingi – jie buvo Lietuvos universitetų metai. „Atsigręžimas į universitetus, jų veiklą yra labai svarbus. Aišku, kad doktorantų darbai bus paženklinti Lietuvos universitetų metų ženkliuku“, – pridūrė prof. dr. L. Žadeikaitė.

 

Įžangos žodį taręs Jungtinės Lietuvos sporto universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto edukologijos doktorantūros komiteto pirmininkas prof. dr. Romualdas Malinauskas pasveikino forumo dalyvius, palinkėjo jiems kūrybinės sėkmės, padėkojo nepailstančioms edukacijos forumų organizatorėms. Jis pasidžiaugė, kad 2018–2020 m. laikotarpiu Kauno technologijos universiteto ir Sporto universiteto mokslininkai mokslo veiklos vertinimo požiūriu pagal taškų skaičių, tenkantį vieno mokslininko visos darbo dienos atitikmeniui, buvo edukologijos krypties lyderiai kartu su Vilniaus universiteto kolegomis. „Tai rodo, kad Jungtinės doktorantūros institucijų vykdomi tyrimai yra reikšmingi, jų indėlis į edukologijos mokslo lobyną yra neabejotinas“, – sakė prof. dr. R. Malinauskas.

 

Savo įžanginiame žodyje prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė, Vytauto Didžiojo universiteto edukologijos doktorantūros komiteto pirmininkė, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad jos vadovaujamas komitetas suformuotas iš Lietuvos ir užsienio mokslininkų. „Esame laimingi, kad Edukologijos tyrimų institutas, kuris tiesiogiai kuruoja edukologijos doktorantūrą, yra įdarbinęs ne vieną mokslininką iš užsienio. Svarbiausia, kad tie žmonės iš tiesų dirba dėl doktorantų, matome, kad užsieniečių mokslininkų indėlis yra tikrai svarbus. Jie yra labai svarbi doktorantų rengimo dalis“, – pabrėžė prof. dr. V. Žydžiūnaitė.

Nuo vadovų saviugdos iki matematinio samprotavimo

 

Forumo programa buvo sudaryta iš penkių sesijų. Pirmoji, kuriai vadovavo Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja dr. Eglė Pranckūnienė ir Mykolo Romerio universiteto lektorė dr. Lina Bairašauskienė, buvo pradėta dr. Aušros Kolbergytės podoktorantūros tyrimo „Vadovų saviugda organizacinių pokyčių kontekste: transformuojančio ugdymosi patirtys ir sąmoningas asmeninis bei profesinis augimas“ pristatymu (podoktorantūros stažuotės vadovė dr. Valdonė Indrašienė, Mykolo Romerio universiteto profesorė). Dr. A. Kolbergytė – Mykolo Romerio universiteto Mokymosi visą gyvenimą laboratorijos mokslo darbuotoja bei Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektorė, apie 15 metų teoriškai ir praktiškai domisi įvairiomis asmenybės ugdymosi praktikomis ir transformuojančios saviugdos kontekstu. Jos mokslinių interesų sritys – saviugda, sąmoningumo ugdymas, emocinis intelektas, dvasinis gijimas, asmeninis efektyvumas ir pokyčiai, mokymasis visą gyvenimą, suaugusiųjų švietimas. Forume pristatytam tyrimui mokslininkė buvo paskyrusi pastaruosius dvejus mokslinio darbo metus, pagal šį projektą yra parengusi monografiją.

 

Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorė dr. Sandra Kairė 2020–2022 m. atliko podoktorantūros stažuotę „Mes kylame kaip vandenynas“: besimokančio asmens santykis su ugdymu antropoceno epochoje“. Forumo dalyviams ji pristatė savąjį podoktorantūros tyrimo darbą, kurio vadovė – Vilniaus universiteto docentė dr. Irena Stonkuvienė. Dr. S. Kairės mokslinių tyrinėjimų sritys – tarpkultūrinis ugdymas, mokymasis per patyrimą, jaunimo aktyvizmas ir ugdymas, antropoceno vaikai ir jų mokymasis, vizualumas ir ugdymas, fenomenologiniai ir vaizdu grįsti tyrimai edukologijoje.

 

Vilniaus universiteto lektorė dr. Julija Tuleikytė 2017 m. apgynė humanitarinių mokslų filosofijos krypties disertaciją tema „Adiaforizacijos problema Zygmunto Baumano socialinėje filosofijoje“, ketverius metus dirbo mokyklose, 2018 m. baigė pedagogines laipsnio nesuteikiančias studijas, 2019 m. pradėjo podoktorantūros stažuotės tyrimus „Paulo Freire ir Zygmuntas Baumanas: edukacija kaip (de)humanizacija“. Forume ji apžvelgė savo tyrimo, kuriam vadovavo Vilniaus universiteto profesorė dr. Lilija Duoblienė, esmę ir rezultatus.

 

Antroji sesija, kurią vedė Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Odeta Merfeldaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Auksė Petruškevičiūtė, prasidėjo dr. Simonos Daniutės perskaitytu pranešimu „Taikomų fonologinio sutrikimo įveikimo strategijų ir įrodymais grįstos logopedinės praktikos sąsajos“ (mokslinė vadovė dr. Lina Miltenienė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė). Šia tema S. Daniutė 2022 m. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje apgynė socialinių mokslų edukologijos krypties disertaciją. Jos mokslinių interesų sritys – kalbėjimo ir kalbos sutrikimai, įrodymais grįsta logopedinė praktika.

 

Kitas pranešimas buvo skirtas pradinio ugdymo problemoms: 2022 m. Vytauto Didžiojo universitete apgintą socialinių mokslų edukologijos krypties disertaciją „Pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos ir kitų dalykinių gebėjimų ugdymas taikant integruoto ugdymo modelius“ pristatė dr. Ingrida Mereckaitė-Kušleikė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė, Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, metodinės medžiagos rengėja, projekto „EdTech“ skaitmeninio turinio skyriaus specialistė. Disertacijos mokslinė vadovė – Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Šią forumo sesiją užbaigė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto asistentė dr. Oksana Mockaitytė-Rastenienė, 2022 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynusi disertaciją „Pradinių klasių mokinių matematinio samprotavimo mokymosi sistema“ (vadovė – Vilniaus universiteto docentė dr. Vitalija Grabauskienė). Savo mokslinį darbą pristačiusios prelegentės mokslo interesų lauke – matematinio ugdymo vizualizavimas, matematinio samprotavimo mokymasis, matematinio turinio skaitmeninimas, matematikos didaktika, pradinių klasių mokinių ugdymas, gabių vaikų ugdymas, vaikystės skaitmeninimo technologijos ir pradinių klasių mokinių ugdymo organizavimas.

Atgręžimas į mokymąsi, mokytojų profesinės patirtys, gerovės edukaciniai veiksniai

 

Trečiosios sesijos pradžioje forumo dalyvių dėmesiui buvo pateikta dr. Rasos Kulevičienės socialinių mokslų edukologijos krypties disertacijos „Sąmoningas atgręžimas į mokymąsi“: pradinių klasių mokinių įgalinimo reflektuoti apie mokymąsi lietuvių kalbos pamokose konstruktyvistinė grindžiamoji teorija“ (vadovė – Klaipėdos universiteto profesorė dr. Liudmila Rupšienė) apžvalga. R. Kulevičienė dirba Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo fakulteto Pedagogikos katedros lektore, jos mokslinių interesų sritis – pradinių klasių mokinių kalbinis ugdymas, refleksyvusis mokymasis.

 

Dr. Tetiana Ponomarenko, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje dėstanti mokytojų rengimo programas, vadovaujanti Gretutinės pedagogikos programai, pristatė 2022 m. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje apgintą savo disertaciją „The lived experience of teacher professional agency“ („Mokytojų profesinės veikmės gyvenamoji patirtis“). Joje nagrinėjamos mokytojų profesinės veikmės išgyvenimo patirtys. Disertacijos mokslinė vadovė – Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. V. Žydžiūnaitė.

 

Ketvirtosios forumo sesijos vedėjos – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė dr. Raimonda Brunevičiūtė ir Vilniaus universiteto docentė dr. Rita Petkevičienė – pirmajai žodį suteikė dr. Irmai Liubertienei. Ji 2022 m. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje apgynė disertaciją „Edukaciniai veiksniai, kuriantys vaikų gerovę mokykloje: mokytojų balsas“ (mokslinis vadovas – Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Sergejus Neifachas). Disertacijoje gilinamasi į vaikų gerovės sampratą ir jos raiškos kontekstų modeliavimą mokykloje.

Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedros lektorės dr. Vaivos Balčiūnienės mokslinių interesų sritys – jaunų žmonių kūno vaizdas ir fizinis aktyvumas, gyvensenos tyrimai ir fizinio aktyvumo motyvacija jaunų žmonių populiacijose bei sveikatos ugdymo ir stiprinimo programų veiksmingumo tyrimai. Auditorijai ji pristatė 2022 m. Lietuvos sporto universitete apgintą savo socialinių mokslų edukologijos krypties daktaro disertaciją tema „Studentų kūno vaizdas ir edukacinės jo koregavimo galimybės“ (vadovė – Lietuvos sporto universiteto profesorė dr. Rasa Jankauskienė).

 

Sesiją užbaigė dr. Birutės Vytytės mokslinio darbo „Liberté vs securité ir autocratie: grindžiamoji teorija apie stereotipizavimą kaip skaitmeniniais žaidimais grindžiamo vizualiųjų menų mokymosi iššūkį“ (vadovė –Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Ona Monkevičienė) pristatymas.

Skirtingi edukacinės realybės aspektai

 

Baigiamojoje šio edukacijos forumo sesijoje, kurią vedė Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, buvo išklausyti du pranešimai. Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, VDU Švietimo akademijos Sporto mokslo tyrimų laboratorijos vyresnioji darbuotoja dr. Rasa Mikalonytė pristatė 2022 m. Vytauto Didžiojo universitete apgintą socialinių mokslų edukologijos srities disertaciją tema „Integralus žaidimų sumažintame aikštės plote metodologijos poveikis jaunųjų rankininkių rengimui: fizinių ir techninių gebėjimų orientavimas į sportinį meistriškumą“ (mokslinis vadovas – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Rūtenis Paulauskas). Jos mokslo interesų sritis – rankinis, kiti sportiniai žaidimai, treniravimas, sportas.

 

Forume tiesiogiai dalyvauti negalėjusi dr. Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė, 2022 m. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje apgynusi disertaciją „Vaikų ankstyvosios emocinės reguliacijos formavimasis žaidybinėje veikloje“ (mokslinė vadovė – Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Milda Brėdikytė), auditorijai pateikė savo pranešimo vaizdo įrašą. Mokslininkė darbuojasi optimalios vaiko raidos, savireguliacijos, emocinės savireguliacijos, žaidimo ir mokymosi, naratyvinio žaidimo, pozityviosios psichologijos ir ugdymo, kultūrinės-istorinės raidos teorijos, kultūrinės vaiko raidos tyrimų lauke.

 

„Išklausėme ir podoktorantūros tyrėjų, ir jaunųjų mokslo daktarų minčių, įžvalgų. Dar kartą priminsiu, kad šio mūsų forumo tema buvo „Atskleista realybė ir praktiniai sprendimai ateičiai“. Galime sakyti, kad tos atskleistos realybės aspektai labai skirtingi, ir tai rodo, koks yra reikalingas edukologijos mokslas, kuris gali padėti įvairiomis metodikomis, įvairiais tyrimo instrumentais parodyti tai, ką matome ir kartais jaučiame, bet apie tai neturime duomenų. Suprantame, kad sprendimams priimti yra būtini duomenys. Dėkoju savo tyrimus ir disertacijas pristačiusioms prelegentėms, dėkoju jų vadovams, universitetams, kurie subrandino šias mokslininkes. Šis forumas parodo, koks yra prasmingas edukologų darbas“, – užbaigdama forumo darbą sakė prof. dr. L. Žadeikaitė.

 

Tardama baigiamąjį žodį forumo dalyviams antroji jo vedėja prof. dr. L. Rupšienė pasidžiaugė, jos manymu, pavykusiu renginiu. „Norėčiau pasidžiaugti – man atrodo, kad forumas labai pavyko. Dėkoju Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narėms, kurios šiandien puikiai jį vedė. Labai džiaugiuosi ir jaunųjų mokslo daktarų, podoktorantūros tyrėjų įsitraukimu į šį edukacijos forumą. Bendraudami su jais jautėme didelį geranoriškumą, mūsų komunikacija buvo tikrai labai veiksminga. Jauniesiems daktarams ir podoktorantūros tyrėjams norėčiau palinkėti išsaugoti tą mokslinio kūrybiškumo ugnelę, kurią šiandien mes visi aiškiai matėme – ji spindėjo akyse pristatymų metu“, – sakė prof. dr. L. Rupšienė.

 

Visą edukacijos forumo „Atskleista ugdymo realybė ir praktiniai sprendimai ateičiai“ įrašą galima peržiūrėti čia.

 

„Švietimo naujienų“ inf.