Vertinimo ugdymui kultūros plėtojimas veiklos tyrimo metodu Šiaulių Salduvės progimnazijoje

2022 metų pradžioje, Šiaulių Salduvės progimnazijai pradėjus įgyvendinti projekto „Kokybės krepšelis 2“ veiklos tobulinimo planą, viena iš prioritetinių progimnazijos pedagogų profesinio tobulėjimo krypčių tapo mokytojų vertinimo ugdymui kompetencijos stiprinimas. Sausio–birželio mėnesiais progimnazijoje suformuota veiklos tyrimo grupė, kurios tikslas – veiklos tyrimo metodu (stebint savo veiklą pagal iš anksto numatytus kriterijus, ją reflektuojant ir priimant sprendimus dėl veiklos tobulinimo) stiprinti mokytis padedantį vertinimą pamokoje. Pirmasis veiklos tyrimo žingsnis siekiant stiprinti vertinimo ugdymui kompetenciją – vertinimo ugdymui kriterijų, demonstruojančių vertinimo ugdymui kultūrą pamokose, numatymas. Buvo sutarta dėl šių kriterijų:

  • Vertinimo kriterijų aptarimui skiriama laiko pamokos pradžioje;
  • Pamokos uždavinys aiškus, lengvai pamatuojamas, su kriterijais;
  • Uždavinys formuluojamas kartu su mokiniais;
  • Prie uždavinio kriterijų grįžtama mokiniui matuojantis pažangą pamokoje, įsivertinimas etapiškas;
  • Mokiniai geba objektyviai įsivertinti, laikomasi įsivertinimo susitarimų;
  • Mokiniai aktyviai dalyvauja savo pačių mokymesi (dominuoja aktyvūs mokymosi metodai);
  • Remdamiesi įsivertinimo duomenimis, mokiniai gali patys nu(si)statyti, kas konkrečiai sekasi, ko turi pasimokyti;
  • Mokiniams sudaromos sąlygos išsikelti individualius uždavinius;
  • Mokymosi veikla organizuojama atsižvelgiant į uždavinio kriterijus;
  • Namų darbai personalizuoti: skiriami atsižvelgiant į įsivertinimo rezultatus;
  • Dominuoja formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas;
  • Mokinių įsivertinimui pamokos pabaigoje skiriama bent 10 minučių;
  • Sutartu būdu fiksuojama mokinio individuali pažanga, stebimas pokytis.

 

Veiklos stebėjimui pasirinkti šie metodai: pokalbiai su mokiniais, mokinių stebėjimas pamokoje, klausimų – atsakymų sesijos, virtualūs įrankiai (pvz. „Plickers“, „Flinga“, „Mentimeter“, „Google Forms“).

 

5 pedagogai, dalyvaujantys veiklos tyrime, įsipareigojo stebėti savo veiklą pagal numatytus kriterijus, sutartu dažnumu iš anksto parengtame dokumente įsivertinti, kaip pavyksta įgyvendinti veiklas pagal numatytus kriterijus, reflektuoti veiklos tyrimo patirtis  išskiriant sėkmes ir kliūtis, dalintis veiklos tyrimo įžvalgomis/išvadomis su kolegomis.

 

Vertinimo ugdymui kultūra plėtota ir veikla stebėta anglų kalbos, technologijų, dorinio ugdymo (tikybos), 2 klasės mokinių lietuvių kalbos ir 6 klasės mokinių lietuvių kalbos ir literatūros pamokose. Siekiant kartu su mokiniais formuluoti uždavinį ir sistemingai grįžti prie etapiško jo kriterijų įsivertinimo, 6 klasės lietuvių kalbos ir literatūros pamokose pradėtas taikyti „A mokinio“ metodas, kurio esmė – kiekvieną pamoką skatinti vis kitą mokinį (savanorį ar išrinktą atsitiktine tvarka) padėti klasės draugams stebėti savo pažangą. Mokinys, mokytojos padedamas, formuluoja pamokos uždavinį, aptaria jo kriterijus su klase, o pasibaigus vienam pamokos etapui (pavyzdžiui, taisyklės kartojimo), pasirinktu būdu (prašydamas pakelti rankas, užduodamas dalykinius klausimus ir kt.) patikrina, kiek mokinių yra pasirengę uždavinį įgyvendinti toliau. Pastebėta, kad taikant „A mokinio“ metodą yra sudaromos sąlygos savivaldžiam mokymuisi, todėl mokiniai tampa aktyvesni, geriau reflektuoja savo pažangą pamokos eigoje ir jai pasibaigus.

 

Norint gauti kuo daugiau objektyvių duomenų apie mokymosi medžiagos išmokimą, kompetencijų ugdymąsi, pagalbos poreikį ir emocinę mokinių būseną, pasitelkiamos IKT priemonės. Lietuvių kalbos ir literatūros pamokose dažniausiai naudojama „Plickers“ programa, kuriai užtenka tik mokytojo naudojamų įrenginių (išmaniojo telefono, kompiuterio ir multimedijos), o mokiniams pakanka turėti QR kodo principu veikiančias korteles. Iš anksto numačiusi pamokos dalykinius tikslus ir ugdomas kompetencijas, mokytoja parengia nuo 5 iki 10 klausimų „Plickers“ programoje ir jau tą pačią pamoką gauna išsamius duomenis apie išmoktą medžiagą, mokinių patiriamus sunkumus ir kt. Apibendrinti duomenys leidžia taikyti formuojamąjį ir kaupiamąjį vertinimą, yra vertingi numatant namų darbus, planuojant kitas pamokas ir lietuvių kalbos konsultacijas. „Plickers“ naudojimą gerai įvertina ir mokiniai, teigdami, kad toks įsivertinimo būdas padeda pamatyti žinių spragas ir sužinoti savo stipriąsias puses, motyvuoja aktyviai dalyvauti pamokoje, kuria gerą klasės mikroklimatą. Tyrimo metu, klasei kelias dienas mokantis nuotoliniu būdu, vietoj „Plickers“ programos įsivertinimui buvo naudojamos „Google forms“ anketos. Stebėti įsitraukimą, kurti sąlygas savivaldžiam mokymuisi, diskusijai padeda ir kitos programos („Flinga“, „Mentimeter“), kurias naudodami mokiniai gali išsakyti savo nuomonę (balsuoti už tam tikrą variantą) ir matyti, ką galvoja klasė.

 

Veiklos tyrimas atskleidė, kad sistemingas, vertinimo ugdymui kultūra pagrįstas veiklos planavimas ir reflektavimas, nors ir reikalauja kiek ilgesnio (subjektyviai skaičiuojant, 20–30 proc. daugiau) mokytojo pasiruošimo laiko, pamokos „perplanavimo“, tikslingo IKT žinių taikymo, yra naudingas tiek pačiam mokytojui, tiek mokiniams. Tiriamosios klasės mokiniai tapo aktyvesni, dauguma išmoko savarankiškai formuluoti pamokos uždavinį, tinkamai įsivertinti, nurodyti, ko dar nemoka: „Mokytoja, kai rašėme X pratimą, aš neradau tarinių, kurie yra ne veiksmažodžiai. Ar galite duoti panašių užduočių ir patikrinti, kaip aš supratau?“ (Vertinimo ugdymui tyrimo refleksija, 2022 m. balandis). Individualios pažangos fiksavimas, nuolatinis grįžtamasis ryšys sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui patirti mokymosi sėkmę, o dėl kokybiškų refleksijų daugėja mokinių, kurie nori tobulinti savo gebėjimus lietuvių kalbos konsultacijose. Mokinių iniciatyva formuojasi nuolatinės papildomai besimokančiųjų grupės.

 

Vertinimo kultūra plėtota ir veikla stebėta 2 klasės lietuvių kalbos pamokose. Šiose pamokose daug dėmesio skiriama pamokos uždavinio išsiaiškinimui bei vertinimo kriterijų aptarimui, todėl laikomasi tokios pamokos struktūros:

  • Pamokos uždavinio aptarimas arba formulavimas;
  • Vertinimo kriterijų aptarimas;
  • Vertinimo ir įsivertinimo proceso aptarimas;
  • Individualių uždavinių išsikėlimas;
  • Pamokos veiklų įgyvendinimas;
  • Vertinimas ir įsivertinimas.

Pamokos pradžioje mokiniai supažindinami su vertinimo kriterijais. Taip pat mokiniai iš anksto informuojami apie vertinimo ir įsivertinimo būdą bei formą. Prieš pradėdami atlikti užduotis antrokai patys nusprendžia, kokio rezultato tikisi, yra skatinami išsikelti individualius pamokos tikslus. Tam, kad mokiniams būtų lengviau, pamokose naudojamos skirtingos spalvos, kurios nurodo, ką pavyko pasiekti, yra pateikiamos su paaiškinimais. Atlikus veiklas grįžtama prie pamokos uždavinio ir aptariama, kaip sekėsi. Ši pamokos struktūra ne tik suteikia aiškumo apie vertinimo procesą, bet ir padeda palaikyti mokinių mokymosi motyvaciją.

 

Veiklos tyrimo metu siekta didesnės vertinimo įvairovės, todėl pamokoje naudojami įvairūs metodai, stengiamasi parinkti aktyvias mokymosi veiklas. Antros klasės mokiniai dažnai patys išsitaisydavo savo užduotis  (žaliu pieštuku), tikrindavo klasės draugų darbus, dirbo stotelių principu, pamokos metu rinko taškus už atliktas užduotis, turėjo galimybę pasitarti ar paprašyti draugo pagalbos: „Džiaugiuosi, kad noriai padeda vienas kitam per pamokas, moka išsakyti pastebėjimus, kurie padeda kitiems mokytis“ (Vertinimo ugdymui tyrimo mokytojo refleksija, 2022 m. balandis). Tiriamosios klasės mokiniai dažnai vertina vieni kitus: pagal pavyzdį tikrina klasės darbus, diktuoja ir taiso diktantus, aptaria, kaip sekasi pasakoti, atpasakoti. Siekiant, kad vertinimo procesas būtų emociškai palankus, naudojamos pozityvios frazės, metodas „Pagyrimas ir patarimas”. Šie įvairūs vertinimo metodai padeda antrokams prisiimti daugiau atsakomybės dėl savo mokymosi proceso, skatino jų motyvaciją.

 

Tyrimo metu daug dėmesio skirta mokinių grįžtamojo ryšio analizei. Pamokose buvo naudojamos įvairios refleksijos (paruoštos įsivertinimo formos, žodiniai aptarimai, diskusijos). Po pamokų, testų aptarimų analizuojamas grįžtamasis ryšys. Tai padeda ne tik geriau suprasti, kaip mokiniams sekasi, bet ir pasiruošti kitoms pamokoms, pastebėti, kokios pagalbos reikėtų ir kuriems mokiniams reikia skirti daugiau dėmesio. Antros klasės mokiniai tyrimo metu išmoko ne tik išskirti, kas jiems sekasi, bet ir įvardinti, ko reikėtų pasimokyti, pagirti kitus, tinkamai pasakyti patarimą klasės draugui: „Man pavyko sukurti sakinius. Man reikėtų pasimokyti minkštumo ženklą“, „Reikėjo atidžiau perskaityti užduotį. Kitą kartą pasitikrinsiu“ (Vertinimo ugdymui tyrimo mokinių refleksijos, 2022 m. kovas). Veiklos tyrimo eigoje pradėta naudoti „Plickers” programėlė. Šios programėlės pagalba buvo galima greitai ir nesudėtingai surinkti duomenis apie mokinių emocinę savijautą, išsikeltą pamokos uždavinį, įgytas žinias, įsivertinimą, individualių namų darbų pasirinkimą. Duomenis galima peržiūrėti iš karto, todėl mokiniai pagalbą galėjo gauti tos pačios pamokos metu, o mokytoja sisteminti kelių pamokų duomenis. Veiklos tyrimo pabaigoje pastebėta, kad klasėje formuojasi įsivertinimo kultūra, kuri pradėjo reikštis ir kitų dalykų pamokose.

 

Veiklos tyrimas atskleidė, kad plėtojant vertinimo ugdymui kultūrą pagerėjo mokinių įsivertinimo gebėjimai. Jie atsakingiau dirba pamokoje, įsitraukia į veiklas, stengiasi pasiekti užsibrėžtą tikslą, gali įvardinti, kas jiems sekasi, o ko dar reikėtų pasimokyti (tai padaryti padeda aiškūs vertinimo kriterijai). Naudojant įvairius vertinimo metodus ir formas mokiniai pozityviau reaguoja į grįžtamąjį ryšį, išmoksta ir patys teikti pastebėjimus, prisiima atsakomybę už savo mokymąsi. Grįžtamasis ryšys mokytojui padeda planuoti kitas pamokas, pastebėti, kaip mokiniams sekasi, kaip jie jaučiasi, naudojant vertinimo ir įsivertinimo duomenis drauge su mokiniu planuoti tolesnį ugdymosi procesą.

 

Birutė Klimašauskienė, Šiaulių Salduvės progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Tatjana Kukelkienė, vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja

Kamilė Valiušytė, pradinio ugdymo mokytoja

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.