Įtraukusis mokymas: ugdymo proceso stebėjimo vizitas Graikijoje

Julija Bružaitė-Paulauskienė
,
Klaipėdos Vitės prog-jos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Gegužės 23–25 d. keturios Klaipėdos Vitės progimnazijos pedagogės lankėsi ir stebėjo mokymosi procesą Herakliono 11-oje gimnazijoje, Graikijoje. Šis trumpalaikis stebėjimo vizitas, tai viena iš „Erasmus+“ projekto „Atvira mokykla šiandien – atvira visuomenė rytoj“ suplanuotų veiklų. Projekto tikslas – stiprinti mokinių mokymąsi, tobulinant įtraukiojo ugdymo visiems praktiką mokykloje.

 

Įtraukiojo ugdymo pagrindas siejamas su sąvoka „kliūčių įveika mokymosi kelyje ir visavertis dalyvavimas socialiniame gyvenime“ (Booth ir Ainscow, 2007). Tačiau kaip šios idėjos įgyvendinamos mokykloje? Apie įtraukiojo mokymo(si) subtilybes Graikijos švietimo sistemoje, su kokiais iššūkiais susiduriama lankomoje mokykloje, kaip padedama vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, papasakojo ir pristatė Heraklionio 11-osios gimnazijos vadovė Maria Athanasaki.

 

 

Neatsiejama mokyklos ugdymo proceso dalis yra įtrauktis, kadangi mokykloje mokosi 217 mokinių, iš kurių 40 turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokykloje dirba 35 pedagogai, vienas psichologas, o socialinis pedagogas lanko mokyklą kartą per savaitę. Gimnaziją lanko 12–15 metų mokiniai, o kiekvienai amžiaus grupei skiriama inkliuzinė klasė, kurių mokykloje iš viso yra trys. Šiose klasėse mokomasi kalbų, matematikos bei istorijos. Kitas pamokas mokiniai lanko ir laiką leidžia kartu su savo bendraamžiais bendrose gimnazijos klasėse.

 

Susipažinę su inkliuzinėms klasėms dėstančiais mokytojais bei specialistais, turėjome galimybę stebėti jų vedamas pamokas. Didelį įspūdį paliko senosios graikų kalbos pamoka, kurios metu buvo analizuojama Homero „Iliada“. Teksto analizė siejama su šiuolaikinio pasaulio problemomis (patyčiomis, imigrantų ar pabėgėlių atstūmimu): mokiniai kėlė klausimus ir diskutavo, kaip išvengti įtampos mokyklos aplinkoje, kodėl svarbu būti empatiškiems ir gerbti vieniems kitus.

 

Inkliuzinės klasės nėra didelės, stebėtose pamokose mokėsi nuo 5 iki 10 mokinių. Pamokose jaučiamas glaudus mokinių ir pedagogų santykis, dažniausiai buvo dirbama grupėse, daug diskutuojama, mokiniams suteikiama užduočių pasirinkimo laisvė. Ugdymo procesas organizuojamas taip, kad būtų skatinamas kiekvieno mokinio įsitraukimas. Būtent mokytojas atlieka esminį vaidmenį grupėje kuriant tolerantišką ir palankią aplinką, kuri yra tinkama inkliuziniam ugdymui. Ugdymas orientuotas į visus ir kiekvieną vaiką, pripažįstant ir vertinant įvairovę ir užtikrinant kokybišką kiekvieno vaiko ugdymą(si).

 

Herakliono gimnazijoje galėjome stebėti ir gerąją mokyklos mokytojų bei specialistų bendradarbiavimo patirtį. Mokyklos vadovė akcentavo, jog bendradarbiavimo procesas naudingas ne tik vaikams, bet ir pedagogams, kurie tiki, jog susidūrus su sunkiais atvejais bus galima sulaukti kitų asmenų pagalbos, suteikiama galimybė dalytis patirtimi.

 

Šio stebėjimo projekto metu įsitikinome, jog darbuotojų ir ugdytinių santykiai grįsti žmogiškosiomis vertybėmis. Jaučiama šilta, jauki atmosfera, kurioje gera mokytis įvairių poreikių mokiniams.

 

Projekto Nr. KA1 2022-1-LT01-KA122-SCH-000074270

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.