Išanalizuotos pandemijos laikotarpio pamokos švietime

Nacionalinė švietimo agentūra parengė ir pristato švietimo problemos analizę „Mokykla COVID-19 pandemijos sąlygomis: pamokos, sprendimai, perspektyvos“. Analizėje apžvelgiamos švietimo sistemų reakcijos į dėl pandemijos kilusią kritinę situaciją, perėjimas prie nuotolinio mokymo(si) šalyje, su kokiais sunkumais susidurta ir kokie veiksniai lemia nuotolinio mokymo(si) sėkmę. Adaptavimosi ir prisitaikymo dirbti nuotoliniu mokymo(si) būdu procesą atspindi parengtos pagalbos priemonės bei mokymosi praradimų kompensavimo planas mokykloms, mokytojams, mokiniams, tėvams. Leidinyje daromos prielaidos, koks turėtų būti tolesnis mokinių ugdymas po pandemijos.

Pasak Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikės Svajonės Mikėnės, pastebima, kad šalims įvairiai sekėsi organizuoti ugdymą nuotoliniu būdu. Pradėjus šį procesą organizuoti Lietuvoje susidurta su informacinių technologijų įrangos, priemonių stoka, mokytojų darbo su informacinėmis ir komunikacijos technologijomis (IKT) patirties stoka, neigiamas nuotolinio ugdymo poveikis sveikatai ir kt. Sprendžiant šiuos iššūkius, mokiniai ir mokytojai aprūpinti įranga, parengtos rekomendacijos, numatytos pagalbos mokiniams priemonės. Keliamos prielaidos, kad ateityje vis labiau įsitvirtins mišriojo mokymo modelis, ir tam reikia rengtis jau dabar, investuojant į mokyklų skaitmeninę plėtrą, tobulinant mokymosi išteklius ir turinį, skatinant mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijos tobulinimą.

 

Problemų analizėje kalbama ir apie tai, jog patvirtintame 2021 metų mokymosi praradimų kompensavimo plane numatomos priemonės, padėsiančios sumažinti nuotolinio mokymo metu mokinių patirtą mokymosi žalą: skiriant papildomą laiką mokymuisi, teikiant tikslinę pagalbą abiturientams ir kt. Po pandemijos mokyklose vis labiau turėtų įsitvirtinti mišriojo mokymo modelis (nuosekliai derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymosi būdus), sudarysiantis sąlygas prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus iššūkių. Tam reikalingi skaitmeninių kompetencijų turintys mokytojai ir kokybiškas mokymosi turinys, naudotojui patogios priemonės ir saugios platformos. Pandemijos metu ugdymo praktikoje atsiradusias naujas sąvokas (pavyzdžiui, mišrusis mokymas) rekomenduojama apibrėžti dokumentuose, įteisinant naujus mokymosi būdus ir formas.

 

Taip pat analizėje pateikiami mišriojo mokymosi pranašumai ir trūkumai. Pranašumai: įgyvendinamas palankus ir į mokinį arba studentą orientuojamas mokymas; lankstumas (galima rinktis mokymosi vietą, laiką, kompensuoti praleistus užsiėmimus ir kt.); sudaromos didelės turinio, metodų, veiklų diferencijavimo, individualizavimo galimybės; derinami tradicinio ir e. mokymosi privalumai, eliminuojami šių mokymosi būdų trūkumai; suteikiamos didesnės bendradarbiavimo galimybės; įgalinamos kurti besimokančiųjų bendruomenės, tokiu būdu didinama asmeninė mokinių atsakomybė dėl mokymosi rezultatų, skatinama motyvacija, išplečiama mokymosi erdvė ir laikas (mokomasi ne tik klasėje); taupomas laikas ir lėšos; labiau nei tradicinis mokymasis priimtinas tinklaveikos visuomenės Y ir Z kartoms.

 

Išskiriant trūkumus, pastebėta, jog mišrusis mokymas: neduoda laukiamų rezultatų, jei mokykla neturi reikiamos technologinės infrastruktūros, o mokytojas ir (ar) mokiniai neturi pakankamo kompiuterinio raštingumo; nepasiteisina, jei skaitmeninės mokymo priemonės sukuriamos „senoviškai“, neišnaudojant skaitmeninių medijų teikiamų galimybių; nesukuria pridedamosios vertės, jei e. mokymasis ir tradicinis mokymasis jungiami „mechaniškai“, nesuprantant vieno ir kito metodo privalumų ir trūkumų, neieškant naujų metodologinių sprendimų.

 

Plačiau apie tai – Švietimo problemos analizėje „Mokykla COVID-19 pandemijos sąlygomis: pamokos, sprendimai, perspektyvos“ (leidinį galima rasti internete tarp naujausių NŠA leidinių).

 

NŠA inf.