Ir mokytojai mokosi…

Jūratė Dubickė
,
Kauno Kovo 11-osios g-jos ir Erudito licėjus rusų kalbos vyresn. mokytoja

Kiekvienas iš mūsų nuo pat gimimo gauname dovaną – kalbą, kuri vystosi, aktyvinasi, tobulėja visą gyvenimą. Kalba išreiškiame jausmus, mąstome, bendraujame, kuriame, kaupiame žinias. Daugumai mokykla tampa ta terpe, kurioje atsiskleidžia kiekvieno gebėjimai. Ne išimtis ir aš. Nuo aštuntos klasės norėjau būti… mokytoja, pradinių klasių. Vienuoliktoje klasėje rusų kalbos mokytoja a. a. A. Vernickaitė patarė tapti rusų kalbos mokytoja. Ji patikino, kad būti kalbos mokytoja – didelė garbė (būti mokytoju dar ir didelė atsakomybė). Svajonė būti mokytoja išsipildė: dirbu jau trisdešimt trejus metus. Mokinių spindinčios akys, padėkos žodžiai, padovanoti angelo sparnai augina ir man sparnus…

 

Keitėsi laikai – ir rusų kalba užleido vietą anglų kalbai. Tik labai džiugu, kad smukęs populiarumas auga, kad mokinių tėvai ir mokiniai su malonumu renkasi rusų kaip antrąją užsienio kalbą. Net neabejoju, kad tam įtaką daro ne tik rusų kalbos grožis, mokslo pasiekimai, bet ir rusų kalbos mokytojų pastangos, noras parodyti, kokia rusų kalba graži, melodinga, naudinga, turinti daug bendrumų su lietuvių kalba.

 

Šiuolaikinio pasaulio pokyčiai neįsivaizduojami be informacinių technologijų ir kalbų įvaldymo. Tai akcentavo ir filosofijos dėstytoja dr. Julija Toleikytė Metų paskaitoje, arba Lectio prima, „Išsilavinusio žmogaus lagaminas: ugnis, vanduo, žeminimas, orumas?“. Jos manymu, kalba išreiškia žmogaus santykį su tikrove, t. y. kalba dalyvauja mąstymo procese, o mąstymo procesas keičia tikrovę. Pastebėta, kad kalbų mokymosi rezultatai ne visada greitai matomi ir apčiuopiami. Dr. J. Toleikytė priminė lietuvių liaudies patarlę „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, taip priartindama kiekvieną iš mūsų prie suvokimo, kad žinios turi išlaisvinti žmogų, nebūti našta, o kokios žinios ir kokiu būdu jos atkeliauja pas mus, tai jau ugdymo turinio ir metodikos klausimai.

 

Užsienio kalbų mokėjimą suvokiu lyg kelią į pasaulį. Kiekviename kelyje norisi atrodyti dailiai, gražiai, patraukliai, todėl esu įsitikinusi, kad kuo daugiau kalbų žmogus moka, kuo puošniau jis atrodo (t. y. turintis daugiau draugų užsienio šalyse, patrauklesnis darbdaviui, gebantis pasitelkęs kalbas rasti reikiamą informaciją ir t. t.). Kalbos, kaip ir kitų mokomųjų dalykų, mokymas neatsiejamas nuo mokytojo kvalifikacijos tobulinimo. Šioje veikloje didelę pagalbą suteikia rajonų, miestų metodiniai būreliai ir Lietuvos Respublikos rusų kalbos (užsienio kalbos) mokytojų asociacija. Rusų kalbos mokytojai, tapę asociacijos nariais, gauna pačią reikalingiausią metodinę pagalbą ir galimybę tobulinti, kelti kvalifikaciją susipažįstant su naujausiomis rusų kaip užsienio kalbos dėstymo tendencijomis.

 

2021 m. lapkritį (kursai vyko lapkričio ir gruodžio mėnesiais) rusų kalbos mokytojams buvo pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją dviejų Rusijos universitetų, Tiumenės valstybinio ir Maskvos valstybinio pedagoginio, kvalifikaciniuose kursuose. Šia galimybe pasinaudojau ir aš, Kauno Kovo 11-osios gimnazijos ir Erudito licėjaus rusų kalbos vyresnioji mokytoja.

 

Tiumenės valstybinio universiteto kvalifikacijos kėlimo programa buvo sudaryta iš 5 modulių, apimančių 15 temų. Pirmame modulyje buvo apžvelgiami šiuolaikinės rusų kalbos procesai, kalbinė mada ir kalbiniai šablonai, kultūros simboliai šiuolaikinėje komunikacijoje. Antrojo modulio temos buvo skirtos nuotoliniam mokymuisi, t. y. kaip skaitmenizuoti mokomąją medžiagą. Trečiasis modulis apžvelgė mokomojo proceso žaidybinimo galimybes. Ketvirto modulio paskaitos buvo skirtos šiuolaikinei Rusijos kultūrai. Penktasis modulis klausytojus supažindino su juridiniais ir psichologiniais kalbos mokymo aspektais. Paskaitos vyko nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje. Dėstytojų kolektyvas buvo tarptautinis. Tai Maskvos ir Tiumenės universitetų dėstytojai, Estijos tarptautinio profesinio vystymosi centro dėstytoja bei Tarptautinės metodinės daugiakalbystės ir tarptautinės komunikacijos tarybos dėstytoja iš Vokietijos.

 

Kursų klausytojai sužinojo apie naujausias rusų kalbos vystymosi tendencijas, kalbinį etiketą, reikšminius kalbos pokyčius, rusų kalbinę sąmonę ir pasąmonę bei jos įtaką mokantis rusų kalbos. Didelio klausytojų dėmesio sulaukė paskaitos apie mokomojo turinio skaitmenizavimo galimybes. Dėstytojų komanda pabrėžė, kad skaitmeninių instrumentų naudojimas mokymosi procese padidina ugdymosi efektyvumą. Buvo apžvelgti nuotolinio mokymo resursai, apimantys svetaines, bibliotekas, simuliatorius, žaidimus, socialinius tinklus, garso ir vaizdo įrašų priemones. Labai naudinga buvo išgirsti apie žaidybinių technologijų įvedimą į rusų kaip užsienio kalbos mokymą. Susipažinome su giluminio skaitymo technologija, užpatentuota Kompetencijų gyvenimui mokyklos „Sakalas“ (Иммерсионное чтение. Путь читателя как героя. „YouTube“).

 

Nors esame susipažinę ir pamokose naudojame žaidybinius kalbos mokymosi elementus, dėstytojų pateikta medžiaga leido susisteminti ir nauju kampu pasižiūrėti į žaidybinimo procesą mokant užsienio kalbos. Labai šiuolaikiška pasirodė tema, kurią pristatė Vokietijos dėstytoja. Tai žaidybinės technologijos mokant daugiakalbėse grupėse. Ir Lietuvos mokyklose yra mokinių, kurie grįžę iš užsienio jau sunkiai kalba, bendrauja lietuvių kalba, o dar tenka mokytis antros užsienio kalbos. Dėstytojos patarimai tikrai pagelbės iškilus tokiai situacijai. Turėjome galimybę susipažinti su šiuolaikiniu literatūriniu Rusijos procesu, t. y. šiuolaikiniais autoriais, jų kūriniais. Kursų dėstytojai priminė, kad neatsiejama kultūros dalis yra socialiniai tinklai, tinklaraščiai, animaciniai ir meniniai filmai, šiuolaikinė muzika, kad reikia ir galima naudotis šiais tautinės kultūros lobiais siekiant parodyti kalbos grožį ir kalbos mokėjimo naudą.

 

Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto kvalifikacijos kėlimo programą „Šiuolaikiniai rusų kalbos kaip užsienio kalbos mokymo metodai“ sudarė devyni paskaitų blokai, jų testai ir baigiamasis testas. Kursų dalyviams buvo pasiūlyta susipažinti su rusų kalbos kalbine-didaktine testavimo sistema. Šioje temoje buvo nagrinėjamas kalbos naudingumas, populiarumas, akcentuojama mokymo turinio keitimo būtinybė atsižvelgiant į ekonominius ir kultūrinius pokyčius. Paliestos daugiakalbystės ir kalbų portfelio temos. Antrasis paskaitų blokas buvo skirtas kalbos mokymo pradžiai, tiksliau artikuliavimo problemoms, būdams jas spręsti. Trečioji tema palietė mokymo proceso organizavimo klausimus. Dėstytoja pabrėžė teksto svarbą mokant rusų kaip užsienio kalbos, mokė tekstų atrinkimo ir pritaikymo būdų. Ketvirtoje paskaitoje buvo pristatyti šiuolaikiniai intensyvūs mokymo metodai (įtaigusis, pagreitinto mokymo, asmenybės galimybių aktyvinimo, panardinimo, kalbinės veiklos, greitasis, armijos, audiovizualinis, audiolingvistinis, projektų, tandemo), paaiškinta, kuo skiriasi paprasti mokymo metodai nuo intensyvių. Penktoji paskaita buvo skirta žaidybinių elementų naudojimui mokant užsienio kalbos. Dėstytoja paskaitą pradėjo rašytojo B. Šou žodžiais, kad „vienintelis kelias, vedantis link žinių, yra veikla“. Žaidimas – tai aktyvi veikla, o žaidybinių elementų naudojimas palengvina kalbos įsisavinimą, suvokimą. Akcentavo, kad mokymo metodai pakito dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, juokavo, kad pakito net abėcėlė, pateikė praktinių žaidybinių elementų pavyzdžių.

 

Šeštoji paskaita atskleidė teatralizavimo elementų įvedimo į pamokas galimybes. Akcentuota, kad rusų kaip užsienio kalbos mokytojas privalo būti įvaldęs teatro ir kalbėjimo meną, kad galėtų sudominti mokinius, suteikti intrigos elementų mokymosi procesui. Septintosios paskaitos metu dėstytoja įvedė į šiuolaikinių pedagoginių technologijų pasaulį. Išskirtas svarbiausias mokymo metodas – bendradarbiavimas. Dalyviai buvo supažindinti su šiam metodui realizuoti tinkamomis veiklomis („tuščia kėdė“, projektai, atvejo sprendimas, kino kūrimo technologijos). Aštuntoje paskaitoje susipažinome su „Pedagoginių dirbtuvių“ technologija, jos sudedamosiomis dalimis ir panaudojimo ypatumais. Devinta paskaita buvo skirta mokymo(si) kokybės apžvalgai, t. y. kaip diagnozuoti mokymosi pažangą, kokie pokyčiai turi įvykti vertinimo sistemoje. Buvo pristatytos tarptautinės žinių lygio vertinimo sistemos: PIRLS, PISA, TIMSS.

 

Kiekvienas kursų klausytojas (pasijutome studentais, nes turėjome jungtis į MVPI studentų portalą) buvo pakviestas jungtis į nuotolinio mokymosi platformą, kurioje galėjo peržiūrėti paskaitų įrašus, užduoti klausimus dėstytojams, bendrauti su besimokančiais kolegomis, atlikti privalomus devynis ir baigiamąjį testą (tik tada buvo galima gauti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimą). Džiaugiuosi, kad sėkmingai išlaikiau testus ir laukiu registruotu laišku atkeliaujančio pažymėjimo. Paskaitų kursas buvo labai šiuolaikiškas, informatyvus, naudingas. Svarbiausia, kad jis buvo pritaikytas rusų kaip užsienio kalbos mokymui.

 

Besimokydama pati supratau, kad noriu, jog mano mokiniai be didelio vargo, sunkumų, su pakankama motyvacija mokytųsi rusų kalbos ir kauptų savo kalbinį lagaminą gyvenimo sėkmėms patirti. Sėkmę patirti svarbu ir mokytojui. Aš ją patiriu bendradarbiaudama su mokiniais, mokydama juos ir besimokydama iš jų sujungiant kalbą ir kūrybiškumą. Mokymo procese net sukuriu eiles rusų kalba savo mokiniams.

 

От негего делать

У меня голова разболелась

Пойду может чайник поставлю

А может быть съем что нибудь

 

От нечего делать

Я задыхаюсь.

Скажите, что делать

Сама не пойму.

 

Что делать? Что делать?

Волнует вопрос.

Создам в Google форме

Друзьям всем опрос.

 

Друзья мне помогут,

Я знаю –

Дадут умный совет

И спокойно засну.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *