Įsivertinimo ir vadybiškumo svarba kuriant gerą mokyklą

Daina Grigėnienė
,
Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė

Mokyklos, mokytojo, mokinio refleksijos ir įsivertinimo sąsajos ir svarba tobulinant veiklas, siekiant asmeninio meistriškumo bei kuriant mokyklos ateities perspektyvą – itin svarbios temos, todėl joms aptarti Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyrius 2021 m. kovo–gruodžio mėnesiais surengė viešųjų konsultacijų ciklą „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“. Konsultacijose dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai, jų pavaduotojai, mokyklų įsivertinimo grupių nariai.

 

Šių konsultacijų metu mokslininkai pateikė įvairius teorinius įsivertinimo aspektus, o praktikai – mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, mokytojai – dalijosi sėkminga patirtimi. Konsultacijų ir pranešimų apibendrinimą, ekspertines įžvalgas ir rekomendacijas teikė švietimo ekspertai, mokslininkai.

Įsivertinimas ir besimokanti mokykla

 

Ciklas pradėtas kovo 25 dieną vaizdo konferencija „Įsivertinimas ir besimokanti mokykla“. Joje Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė pristatė konsultacijų tikslą – atnaujinti bei pagilinti žinias ir suvokimą apie mokyklos įsivertinimo procesą, tobulinant mokyklą, kaip besimokančią organizaciją, kurioje visos bendruomenės – mokinių, mokytojų, vadovų – refleksija, savo veiklos ir mokymosi vertės nusistatymas tobulinant susitartus veiklos aspektus, sąlygoja mokyklos pažangą. Taip pat supažindino su Mokyklų veiklos plėtros skyriaus pagalbos galimybėmis mokykloms.

 

Konsultacijoje kalbėta(si) apie tai, kaip susiję mokyklos veiklos įsivertinimo rodikliai ir besimokančios mokyklos požymiai; pristatytos mokyklų vadovų patirtys, kuriant besimokančią mokyklą.

 

Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė Laima Gudaitė kalbėjo apie įsivertinimo ir besimokančios mokyklos sąsajas. Įsivertinimą atlieka visa mokyklos bendruomenė ir vertinimas tampa ne vien duomenų teikimu, bet ir bendru sprendimu, susijusiu su verte ir nauda. Apibūdinant besimokančią organizaciją išskiriamas nuolatinis individualios patirties tyrimas, žinių kūrimas, pokyčiai organizacijoje. Besimokančioje organizacijoje vertinimas yra daugiau nei mokymo(si) procesas, jis kuria realybę, duomenys paverčiami žiniomis. Drauge nustačius esamą būklę iš subjektyvios realybės pereinama į susitartąją.

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Daiva Losinskienė, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktorė, kalbėjo apie mokyklos vizijos kūrimą besimokančioje mokykloje ir patirtį projekte „Geras mokymasis geroje mokykloje“, ką jis suteikė įsivertinimo ir besimokančios mokyklos aspektais. Saulė Venckūnienė, Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos direktorė, pasidalijo patirtimi apie mokytojų ugdymosi komandas – pokyčių iniciatores, kuriančias įsivertinimo kultūrą mokykloje. „Sėkmė kuriant mokyklą, kaip besimokančią organizaciją, ateina tada, kai pasitelkdami praktinę veiklą, įvaldome pokyčių kūrimo metodus“, – teigė direktorė. Raimonda Jarienė, Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos direktorė, kalbėjo apie pradėjusių dirbti direktorių palydėjimo ir paramos jiems svarbą, pasidalijo asmenine patirtimi, kaip projektas „Geras mokymasis geroje mokykloje“ padėjo metodiškai tobulinant veiklą, atrasti įsivertinimo prasmę.

 

Pasak Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Gintautės Žibėnienės: „svarbu vieningai matyti ir turėti vieną tikslą. Prie sėkmės labai prisideda refleksijos, kurios padeda susitarti ir pamatyti, surasti optimalų variantą, kad nebūtų užgriebta per daug ir nedingtų noras eiti įsivertinimo keliu. Išorės globa sustiprina ir padeda labiau atskleisti įsivertinimo metu sukurtus, atrastus gerus dalykus.“

Geros mokyklos rodiklių priežasties ir pasekmės ryšiai

 

Konferencijoje „Geros mokyklos rodiklių priežasties ir pasekmės ryšiai“, vykusioje gegužės 4 dieną, Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė Laima Gudaitė kalbėjo apie Geros mokyklos koncepcijos pagrindu sudarytus įsivertinimo rodiklius, jų sąsajas, priežasties ir pasekmės ryšius, pristatė struktūruotą mokyklos veiklos standartą.

 

Konsultaciją apibendrino dr. Dalia Survutaitė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikė. Pasak jos, svarbu nustatyti, ar ryšys yra priežasties, ar pasekmės. Moksliniais duomenimis turėtų būti grindžiama priežasties ir sėkmės vertė, o vertės pagrįstumas sugrąžina prie priklausomybės ryšių. Edukologijoje reikia ilgai vertinti, ieškoti, įsitikinti ir įvertinti priklausomybės ryšius.

Kolegialus grįžtamasis ryšys – veiksmingas mokytojų mokymosi metodas

 

Konferencijoje „Kolegialus grįžtamasis ryšys – veiksmingas mokytojų mokymosi metodas“, surengtoje gegužės 20 dieną, Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė, Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja, remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamo tarptautinio tyrimo (TALIS), kuriame tiriama mokytojų darbo aplinka ir darbo sąlygos mokyklose, rekomendacijomis, akcentavo, kad šiuo metu turėtų būti ypač skatinama bendradarbiavimo kultūra mokyklose, puoselėjamas kolegialus grįžtamasis ryšys, kaip vienas pagrindinių profesionalaus darbo požymių.

 

Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė Laima Gudaitė pristatė šio ryšio metodiką, kuri itin reikalauja tikslumo. Centre turi būti pamoka ir mokinių bei mokytojų mokymasis. Jeigu mokykloje grįžtamasis ryšys nepakankamai tvirtas, ir jei bendruomenės santykiai nėra geri dalykiškumo prasme, pradžioje vertėtų to mokytis, ir tik tuomet darbuotis buriant mokytojų mokymosi grupes, komandas.

 

Praktine patirtimi, susijusia su kolegialaus grįžtamojo ryšio duomenų naudojimu, siekiant strateginių mokyklos tikslų, stiprinant veiklas, tobulinant mokytojų profesines kompetencijas, dalijosi Utenos rajono Krašuonos progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Viktorija Vilūnienė. Dauguma mokytojų įvardija, kad kolegialus bendradarbiavimas – vienas efektyviausių būdų, kuris skatina tobulinti pedagogines kompetencijas – mokymasis patyriminiu dalyvavimu pamokoje ar veikloje ir prasmingas abiem pusėms.

 

Dailės mokytoja ekspertė ir verslumo mokytoja Dalia Puodžiukienė pasidalijo patirtimi, kaip jaučiasi mokytojai. „Kolegialaus grįžtamojo ryšio metodas padeda siekti profesinių tikslų, stiprina mokytojų kompetencijas ir motyvuoja bendrai veiklai, yra vienas iš geriausių būdų mokytojams augti, kompetencijoms tobulinti“, – teigia mokytoja.

 

Šio ryšio daromą įtaką mokinių pasiekimams ir pažangai aptarė Kėdainių rajono Šėtos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Neringa Širkienė. Jos įsitikinimu, reikia susitarti dėl tikslų ir siekių. Mokinių pasiekimų pagrindimas – tai ne vien metinių ir savarankiškų darbų įvertimas ar palyginimas. Svarbu mokėti skaityti gautas mokinių pasiekimų ataskaitas, matyti kiekvieną vaiką, sisteminti, rinkti informaciją, daryti išvadas, kelti problemas. Gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Vaidutė Kleivienė mokymąsi apibūdina kaip grįžtamojo ryšio kultūros puoselėjimą, tai yra – bandymą mažais žingsneliais atrasti, suvokti ir mokytis. Kolegialaus grįžtamojo ryšio centre – pamoka ir mokinių bei mokytojų mokymasis, šis metodas perauga į mentorystę, taip puoselėjama savitarpio pasitikėjimo kultūra.

Konsultaciją apibendrino švietimo ekspertas dr. Aurimas Marijus Juozaitis. Pasak jo, grįžtamasis ryšys reikalingas tam, kad būtų kuriama kitokia santykių kultūra. Konkretūs, kad ir nedideli, žingsniai, – labai svarbūs. Jais daroma įtaka santykiams ne tik savo organizacijoje, bet ir bendruomenėse. Viena iš mokyklos paskirčių, – kad būtų mokomasi vieniems kitus geriau girdėti.

Duomenų analizė, interpretavimas ir panaudojimas tobulinant mokyklos veiklą

 

Ketvirtosios konsultacijos, kuri vyko spalio 21-ąją, temą „Duomenų analizė, interpretavimas ir panaudojimas tobulinant mokyklos veiklą“ inspiravo klausytojų poreikis konsultuotis dėl duomenų: jų rinkimo, naudojimo, analizės.

 

Praktine patirtimi, susijusia su mokyklos bendruomenės į(si)traukimu renkant, analizuojant, svarstant įsivertinimo duomenis, ir juos naudojant veiklai tobulinti, dalijosi Klaipėdos „Baltijos“ gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė. Ji akcentavo, kad reikia rasti būdą, kaip įtraukti tėvus. Jei tai bus svarbu, būdas bus rastas tiek tėvams, tiek ir mokiniams ar mokytojams įtraukti. Kol duomenys, rezultatai, jų nauda nenukeliauja į pamoką, kasdienę mokytojo veiklą, tol tas naudos pripažinimas labai miglotas, bet jei yra ryšys tarp planavimo dalykų, įtrauktis kaskart gerėja.

 

Apie tai, kaip mokykloje surinktų duomenų analizavimas, interpretavimas ir duomenų naudojimo būdai tobulina mokytojų analitines kompetencijas, kalbėjo Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Edita Usonienė. „Kai žinai, kokie žingsneliai lėmė sėkmę, turi galimybę ją dar kartelį pakartoti, o geriausiu atveju – dar patobulinti“, – teigė pavaduotoja.

 

Apibendrindamas konsultaciją, Mykolo Romerio universiteto profesorius, edukologijos mokslų daktaras Romas Prakapas akcentavo kokybinių ir kiekybinių duomenų santykį, įsivertinant veiklą bei kokybinių ir kiekybinių duomenų analizavimo ypatumus. Sprendimų priėmimą lemia duomenų rinkimas, gili analizė, apibendrinimas ir ataskaitos pateikimas, tikslingas jų naudojimas tobulinant mokyklos veiklą, ir komunikacija jais remiantis.

Mokinio individualios pažangos ir mokyklos pažangos sampratos paieškos

 

Penktojoje konsultacijoje „Mokinio individualios pažangos ir mokyklos pažangos sampratos paieškos“, vykusioje gruodžio 9 dieną, pristatyti tyrimų „Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ ir „Vaiko individualios pažangos stebėjimas ir vertinimas“ išvados ir rekomendacijos.

 

Pasak Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Gintautės Žibėnienės, pirmojo tyrimo tikslas – įvardyti bendrojo ugdymo mokyklos pažangos sampratos Geros mokyklos koncepcijos turinio lauką ir atskleisti kontekstą tikslinių grupių požiūriu.

 

Su antrojo tyrimo rezultatais ir išvadomis supažindino Kauno technologijos universiteto mokslininkai doc. dr. Aldona Augustinienė, dr. Ginas Čižauskas, doc. dr. Irina Klizienė.

 

Praktine patirtimi, susijusia su pažangos diagnozavimo poveikiu mokinių pasiekimams gerinti įvairiose ugdymo veiklose, dalijosi Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos vadovų komanda: direktorius Zenonas Pošiūnas, direktoriaus pavaduotojos ugdymui Irena Lašienė ir Liucija Varnienė. Kas laikoma mokinio ir mokyklos pažangos garantu Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazijoje, pasakojo direktorė Vida Šalčiuvienė. Anykščių rajono Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro patirtimi, kaip mokyklos bendruomenė pradėjo iš esmės gilintis į mokinio pažangos stebėjimą mokantis savivaldžiai, dalijosi direktorė Loreta Daugėlienė.

 

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos doc. dr. Jūratė Valuckienė, apibendrindama konsultaciją, iškėlė klausimus: kokios mokytojų pažangos tikimasi rengiantis dirbti pagal atnaujintas bendrąsias programas? kaip mes suvokiame pažangą, kas mūsų laukia ją stiprinant? Jos teigimu, aiškaus apibrėžimo, kas yra pažanga, jos siekių pagrindimo – nėra. Svarbu susitarti, kokio rezultato siekiama, skirti dėmesį kiekvienam vaikui. Jeigu matome mokinį, tai kokybę užtikriname teikdami pagalbą tiek akademinės, tiek kitokios pažangos prasme. Kai jį palaikome ir sudarome sąlygas siekti maksimalios pažangos. Mokytojams svarbu pasitikrinti, ar moka ugdyti mokinių kompetencijas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.