Ir kas tie jie?

Ėjau per sniegą link Valdovų rūmų ir galvojau, kad Jie yra tikrieji dabarties valdovai. Su visa savo išmintimi, ryžtu, polėkiu, aistra imti iš gyvenimo tiek, kiek jis duoda… Keistis patiems ir nuolat transformuoti visa, kas aplink… Prieš mane – keletas jaunuolių. Jie ten pat, kur ir aš… Neskuba, šnekučiuojasi. Nugirstu jų pokalbio nuotrupas apie „paskaičiavimus“, klausimus ir atsakymus, kuriuos pavyko rasti, ir dar kažkokius man ne visai suprantamus dalykus… Akivaizdu, kad tai jiems ne šiaip sau, ir ne tik dėl to, kad gabūs, bet todėl, kad atrado jiems patinkantį kelią, kad kažkas paėmė ir palydėjo juos ten, kur reikia. Tikėtina, kad šito kelio jie niekada nemes dėl jokio takelio…

Ir kas tie jie???

 

Tai – 2018 m. tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose dalyvavę mokiniai ir jų mokytojai. Metams skaičiuojant paskutiniąsias dienas, Valdovų rūmuose juos apdovanojo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis bei Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas, o pagerbti, spustelėti ranką ir tikėjimo bei pasididžiavimo žvilgsniu palydėti susirinko daugybė jiems svarbių žmonių.

Šiais metais 24-iuose tarptautiniuose renginiuose dalyvavo 94 mokiniai. Į Lietuvą jie parsivežė 42 medalius: 5 aukso, 17 sidabro, 20 bronzos, taip pat du komandinius sidabro ir bronzos medalius, prizus ir pagyrimo raštus. Labiausiai pasisiekė dalyvavusiems tarptautinėse geografijos, vokiečių kalbos, muzikos ir biologijos olimpiadose. Iš Kanados, Vokietijos, Estijos ir Irano su aukso, sidabro, bronzos medaliais grįžo visi jose dalyvavę jaunieji olimpiadininkai.

 

Per renginį ne tik apdovanoti tarptautinių olimpiadų ir konkursų dalyviai, bet ir įteiktas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos specialusis prizas. Šiais metais jis skirtas Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinei Gabijai Jurkevičiūtei.

Apdovanojimų renginį organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Dažnai analizuojame mokinių pasiekimus. Vis girdime, kad rezultatai prastėja, nuo kažko atsiliekame… O štai jūsų pasiekimai – tai vizitinė kortelė, parodanti pasauliui, kad Lietuvos mokiniai geba parodyti tai, ko kartais nesugeba savo švietimą sukūrusios ir juo besididžiuojančios valstybės.

 

Ministras Pirmininkas S. Skvernelis mokinius pasveikino už jų nekasdienį triūsą, sakydamas, kad šie pasiekimai kartu tampa ir jų mokytojų bei visos Lietuvos laimėjimais: „Dažnai analizuojame mokinių pasiekimus. Vis girdime, kad rezultatai prastėja, nuo kažko atsiliekame… O štai jūsų pasiekimai – tai vizitinė kortelė, parodanti pasauliui, kad Lietuvos mokiniai geba parodyti tai, ko kartais nesugeba savo švietimą sukūrusios ir juo besididžiuojančios valstybės.“

Pasak Ministro Pirmininko, motyvacija yra vienas svarbiausių dalykų, vedančių į ateitį. „Daugelis iš jūsų, tikriausiai, jau esate apsisprendę dėl savo ateities – tuo taip pat skiriatės nuo bendraamžių. Linkiu, kad nesvyruotumėte ir siektumėte to, ko iš tiesų norite. Nepasiduokite masiniams populiarumo vėjams ir nesirinkite profesijos tik dėl to, kad ji šiandien populiariausia… Ieškokite to, kas artima jūsų širdžiai“, – ragino S. Skvernelis, kartu padėkojo ir gabiausią šalies jaunimą ruošusiems mokytojams.

 

Premjeras kalbėjo, kad nėra blogai studijoms rinktis užsienio universitetus, bet ragino neskubėti, apgalvoti ir pasirinkti pačius geriausius, nes, pasak jo, tik taip bus garantuota studijų kokybė. S. Skvernelis sakė neabejojantis, kad po studijų jaunimas vis tiek sugrįš į Lietuvą ir čia realizuos puikią tarptautinę patirtį.

„Mano komandoje taip pat dirba jauni žmonės, baigę mokslus ir čia, Lietuvoje, ir Vakaruose. Įgiję puikų išsilavinimą, jie save atrado Vyriausybėje. Rinkdamasis jaunus patarėjus, žinojau, kad taip realizuosiu ir tam tikrus savo trūkumus. Didžiuojuosi jaunais žmonėmis, todėl ir jums linkiu eiti savo keliu bei užimti jums skirtas pozicijas“, – įkvepiančiu pavyzdžiu gabiausius šalies mokinius ragino Ministras Pirmininkas.

Baigdamas savo kalbą, S. Skvernelis atsiprašė šalies mokytojų už emocionalius pasisakymus arba iš konteksto išimamas frazes, kurios galėjo įžeisti, sakydamas, kad prieškalėdinis metas – pats geriausias atsiprašyti…

 

Kancleris T. Daukantas ragino mokinius ir toliau plėtoti savo gebėjimus, išsaugoti tai, ką jau pasiekę, bet nuolatos tobulėti ir siekti vis daugiau. Pasak jo, dėl šio gabaus jaunimo gabumų galima planuoti ir įgyvendinti ilgalaikius sprendimus.

Vladas Lašas ėmėsi iniciatyvos, kad verslininkai sukurtų solidų edukacinių ir inovacinių iniciatyvų fondą, kuris būtų paskata jauniesiems talentams augti.

Verslo atstovas, visuomenės veikėjas Vladas Lašas sakė, kad didžiuojasi mokiniais ir juos lydinčiais mokytojais: „Jūs parvežate didžiausius laimėjimus, taip pritraukdami į Lietuvą tokius renginius, kaip Tarptautinė fizikos olimpiada, kuri vyks 2020 m. Vilniuje. Į Lietuvą atvyks maždaug 800 svečių. Kaip būtų puiku, jei ir čia suspindėtų Lietuvos komanda! Nuo mūsų visų priklauso, kaip padėsime mūsų gabiųjų komandai pasiruošti šiam iššūkiui. Lietuva yra kiekvieno iš mūsų sukurta valstybė.“

Jis taip pat pridūrė, jog pats asmeniškai ėmėsi iniciatyvos, kad verslininkai sukurtų solidų edukacinių ir inovacinių iniciatyvų fondą, kuris būtų paskata jauniesiems talentams augti.

 

 

15-osios tarptautinės geografijos olimpiados, vykusios Kvebeke, Kanadoje, aukso ir 5-osios Baltijos šalių geografijos olimpiados sidabro medalių laimėtojas Vilniaus licėjaus mokinys Domantas Kuryla.

Smalsumas ir noras tobulėti – tai archetipiniai bruožai, lydėję žmones tūkstančius metų ir atvedę į šiandienos civilizaciją. Olimpiadų esminė vertybė šias savybes puoselėti, pateikiant dalyviams problemų su vis painesniais sprendimais. Tai – naujas būdas auginti plačiai mąstančias žmonių kartas ir svarbus žingsnis kuriant brandžią visuomenę.

 

Refleksija…

Jeigu būčiau paklaustas, kur norėčiau nuvykti 6 tūkst. kilometrų atstumu nuo savo namų, sakyčiau, kad aplankyti Himalajus ir įkopti į Everestą. Bet niekada nebūčiau pagalvojęs apie vietą, kurioje atsidūriau. Jaučiuosi keistai, būdamas kitame žemyne. Vietoje, į kurią niekada nesugalvočiau atvykti kaip turistas. Ant šv. Lauryno upės kranto, Kanadoje, gaunu užduotį sukartografuoti teritoriją ir ištirti erozijos požymius joje. Sunerimstu, nes iki šiol nebuvau apgalvojęs panašaus užduoties varianto. Turiu itin ribotą laiką. Jaučiu atsakomybę gerai pasirodyti dėl savo šalies, dėl kolegų ir dėl savęs. Svarbu viską atlikti laiku, antraip galėsiu net nesvajoti apie aukštus apdovanojimus. Vis dar nepripratau prie minties, kad esu tarptautinėje olimpiadoje. Kaskart apie tai pagalvodamas lengvai nustembu. Smarkus vėjas vos neišplėšė lapo man iš rankų. Mano dėmesį atitraukia banguojanti, Marių platumo upė. Skirtingose jos pusėse matau kalnus, kurių taip išsiilgusios mano akys. Kitoks nei Lietuvoje miškas ir augalai.. Bet visgi turiu nesileisti blaškomas pašalinių minčių, nepasiduoti baimėms ir susitelkti prie užduoties. Man ši patirtis prilygtų ekspedicijai į Himalajus. Turėjau įveikti Everestą savo sąmonėje.

 

Norisi padėkoti…

Šiandien man malonu pasveikinti savo kolegas, gavus galimybę atstovauti Lietuvai ir iškovoti aukštas pozicijas tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose. Visų dalyvių vardu norėčiau padėkoti mūsų tėvams, mokytojams ir komandų vadovams, įkvėpusiems mus domėtis mokslu ir padrąsinusiems nugalėti baimes. Tai – žmonės, kurie didžiulėmis pastangomis paskatino mus ir prisidėjo prie mūsų pasiekimų. Aš be galo dėkingas savo geografijos mokytojai, kuri pasilikdavo po pamokų mokykloje ir padėdavo man ir kitiems olimpiadininkams aiškintis geografijos klausimus. Kartą atėjome norėdami išsiaiškinti apie Honkongo ekonomiką. Mokytoja entuziastingai sutiko ieškoti su mumis atsakymų. Nepastebėjome, kaip greitai atėjo vėlus vakaras, o klausimų suradome dar daugiau… Tik tada susivokiau, jog mokytoja eikvojo savo asmeninį laiką, kad padėtų mums tapti geriausiems.

 

Motyvacija ir azartas…

Mintis aplankyti tolimas šalis, susipažinti su mokiniais iš viso pasaulio skamba viliojančiai ir motyvuoja tobulėti bei išsikovoti vietą tarptautiniame konkurse. Kita vertus, konkursai duoda neįtikėtinai daug patirties. Svajonė nuvykti į tarptautinę olimpiadą ir iškovoti medalį skatino ieškoti daugiau žinių, nei siūlė mokyklinė programa mane dominančiose chemijos ir geografijos srityse. Tai man suteikė pranašumą, nes mano pasirinkta studijų programa nenutolo nuo šių sričių. Ir tik vėliau supratau, kiek reikšmės turėjo olimpiadose užmegztos pažintys. Visada jausdavau azartą konkuruoti su kitais mokiniais, bet pasibaigus užduotims kovingą dvasią pakeisdavo bendravimas prie pietų stalo arba žaidžiant stalo žaidimus. Per olimpiadas Lietuvoje susipažinau su daug akademiškai ir visuomeniškai aktyvių bendraamžių, kurie vėliau tapo mano draugais ar gerais pažįstamais. Iš vyresnių dalyvių sužinojau daug informacijos man tuo metu aktualiais darbo praktikos ir stojimų į universitetus klausimais. Sekdamas jų geru pavyzdžiu, nepraleidau progos išbandyti sėkmę stojant į vieną geriausių pasaulio universitetų. Be to, savo kolegų buvau sudomintas dalyvauti ir kituose renginiuose, pavyzdžiui, „Moksleiviai į Vyriausybę“.

 

Smalsumas ir noras tobulėti…

Smalsumas ir noras tobulėti – tai archetipiniai bruožai, lydėję žmones tūkstančius metų ir atvedę į šiandienos civilizaciją. Olimpiadų esminė vertybė šias savybes puoselėti, pateikiant dalyviams problemų su vis painesniais sprendimais. Tai – naujas būdas auginti plačiai mąstančias žmonių kartas ir svarbus žingsnis kuriant brandžią visuomenę.

 

O kur žiniasklaida?

Turiu pasidžiaugti iniciatyva Lietuvoje steigti finansinę paskatą tarptautinių konkursų ir olimpiadų nugalėtojams kaip šių mokinių įvertinimą ir ženklą, kad valstybei jie yra svarbūs. Deja, žiniasklaidos abejingumas gabiems ir akademinių pasiekimų turintiems mokiniams kalbas apie šių renginių reikšmę verčia skambėti kaip idealistinę viziją. Mažesni Lietuvos rajonai, turintys vos po kelis išsiskiriančius mokinius, skiria jiems pakankamai dėmesio vietinėje žiniasklaidoje – laikraščiuose arba laidose. Bet juk žinia apie tarptautinių pasiekimų turinčius mokinius turėtų sklisti visoje šalyje. Tikiu, kad tai padrąsintų ir nieko apie konkursus negirdėjusius mokinius pamėginti dalyvauti patiems arba bent pagalvoti apie karjerą panašiose srityse. Neabejoju, kad sumanių žmonių Švietimo ir mokslo ministerijoje bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro pastangomis šios problemos ateityje tik mažės.

 

Norėčiau jiems išreikšti padėką už paramą gabiems mokiniams. Ir už tai, kad esame matomi Lietuvos ateities vizijoje. Kaip buvęs geografijos olimpiadų dalyvis, baigdamas kalbą, užduosiu klausimą jaunesniesiems bendramoksliams: „Ką reiškia Honkongo pavadinimas?“ Į klausimą atsakysite besiruošdami ateinančiai Tarptautinei olimpiadai. Įveikti atranką bus sunku, bet patirtis – nepakartojama.

 

***

Renginys pasibaigė. Plojimai nuaidėjo. Šalies gabiausieji apleido salę besidalydami įspūdžiais, kaip ir įprastai… Tik tie tėvų, mokytojų ir kitų mokiniams reikšmingų žmonių viltingi žvilgsniai lydėjo juos pavymui, tikėdami, kad jie – dabarties ir ateities valdovai…

 

Daugiau nuotraukų galite pamatyti čia.