Ikimokyklinukai žino, kas yra amatas

Nepaisant to, kad šiandien šalia savęs turime labai daug ,,pagalbininkų“ – skalbimo mašiną, indaplovę ir kt., vis tiek skundžiamės, kad neturime laiko svarbiems dalykams – vaikams, šeimai. Nuolat neturime ką apsirengti, nežinome, ką dovanoti vaikams, nes jie viską turi. O dar ir ,,pabaisa”, vardu pandemija, tarsi surijo paskutinius mūsų kantrybės ir tolerancijos likučius. Taip, iš tiesų sunku. Bet kai yra labai sunku, užtenka pagalvoti – kažkam buvo dar sunkiau. Ir tada palengvėja. Paklauskime savo tėvų, senelių, kaip jie gyveno ir ką jiems reiškė žodis „sunku“. Turbūt ne vienas jų pa­sakytų, kad džiaugėsi duonos turėdami ir galėdami į mokyklą eiti, nors ir su klumpėmis.

 

Tad ir kilo mintis  pasikalbėti su vaikais, kas yra amatas? Kas yra branginti ir vertinti tai, ką turi? Kada mums būna sunku, kodėl? O kaip gyveno žmonės seniau, kai neturėjo nieko, ką šiandien turime mes. Ryto rato metu vaikai turėjo galimybę ne tik išsakyti savo nuomonę (lavino savo fantaziją, loginį mąstymą, kūrybiškumą), bet ir galėjo iš arčiau susipažinti (ekrane per projektorių žiūrėjo filmuotą medžiagą, nuotraukas, paveikslėlius) su tradicinių lietuviškų amatų istorija ir tradiciniais gaminiais. Labiausiai vaikams patiko klumpės. Vaikai iki šiol nesupranta, nesuvokia, kaip galima nešioti medinius batus. Bet jie žino, kad klumpės atsirado 18 a., juos atvežė kolonistai iš Prancūzijos, o 19 a. jos paplito Žemaitijoje. Taip pat vaikai sužinojo, kad klumpes iš gluosnių ir alksnių medienos gamino klumpdirbiai. Moterims klumpės kartais gamintos iš drebulės (buvo lengvos). Klumpės dirbtos vien iš medžio arba jų keltis daryta iš odos. Skirtoms bristi per gilų sniegą ar žvejybai būdavo prikalami aulai. Klumpėmis daugiausia avėta kasdien, prie namų. Lyginant su kitomis kasdienio apavo rūšimis, klumpės turėjo svarbų pranašumą – nepraleido drėgmės. Tačiau ilgesnį laiką avint klumpes, jos kiek deformuodavo koją – kai kuriose vietose viršuje susidarydavo gumbai.

 

Vaikai grupėje puošė paveikslėliuose nupieštas klumpės, o padedant tėveliams (esu dėkinga ,,Bitučių” grupės tėvams už bendradarbiavimą) gamino iš popieriaus, kartono batus. Mes su vaikais darėme grupėje batų parodą.

 

Leiskime vaikams išbandyti, pajausti, patirti, pasimokyti amato. Gal ir daiktų, žaislų vertybė bus kitokia.